Indonezijos magija (1). Džavos salos šventyklos ir ugnikalniai

Autorius: Daiva Zaveckienė | kelioniumanija.lt , 2014, Sausio 16d.

Indonezija dažniausiai pristatoma kaip šalis, įsikūrusi daugiau nei 17 tūkstančių salų, išsibarsčiusių tarp dviejų žemynų – Azijos ir Australijos. Tačiau kerintys balto smėlio paplūdimiai toli gražu neatskleidžia tikrojo šalies grožio.

Nenuspėjamais Indonezijos keliais dvi savaites keliavusi vilnietė Gabrielė keliautojų portalui kelioniumanija.lt papasakojo apie aplankytas pasaulinio garso šventyklas ir viso pasaulio užmirštus autentiškus atogrąžų kaimelius, apie pastangas išsaugoti orangutanus, indoneziečių nuoširdumą ir rūkstančius ugnikalnių kraterius. 

 

Nuplautais keliais – link šventyklų ir karalių rūmų

„Lėktuvui nusileidus Džakartoje, ją palikome iš karto – didmiesčiai įdomūs tik tada, kai atvažiuoji pas draugus, kurie gali parodyti jaukias vietas, pakviesti vakarienės“, – pasakojimą apie nuotykių kupiną kelionę po vulkaninės kilmės Džavos (Java) salą pradėjo Gabrielė. „Tikriausiai ne veltui Džakarta vadinama Didžiuoju durianu, specifinio skonio ir kvapo vaisiumi. Ragauti jo kol kas nenorėjome“, – pridūrė ji įvardindama vieną iš kelionės tikslų ir pagrindinių turizmo traukos objektų šioje saloje – Borobuduro šventyklas, kurios yra tituluojamos Pietryčių Azijos architektūros perlu.   

Nuo Džakartos iki Borobuduro šventyklų – kiek daugiau nei 500 km. Tačiau norint įveikti šį atstumą keliautojoms iš Lietuvos prireikė daugiau kantrybės ir laiko nei galima įsivaizduoti iš pirmo žvilgsnio. Jos ne tik dardėjo duobėtais salos keliukais, piktinosi transporto kamščiais, bet ir turėjo progą išbandyti tik vietinių indoneziečių naudojamą visuomeninį transportą. Moterys į išklerusį prirūkytą autobusą buvo priverstos persėsti kuomet savo kelionės patogiu turistiniu autobusiuku negalėjo tęsti dėl liūčių nuplauto kelio remonto darbų. 

 

indonezija-borobudur.jpg 

Borobuduro šventyklos 

 

Nepaisant nuotykių su transportu, keliautojos galiausiai pasiekė ir Borobudurą, kurio didingumą išryškino jau vien faktas, kad šių šventyklų statyboms sunaudota per 2 mln. akmens blokų (palyginimui, Didžiosios Gizos piramidės statyboms sunaudota apie 2,3 mln. akmens blokų). Pasaulinio garso budistų šventyklų kompleksas iškilo 8-9 a., tačiau vėliau šalyje įsivyravus islamui, buvo apleistas. Taisyklingos kvadrato formos pagrindas, ant kurio stiebiasi šventyklų bokšteliai, iškilęs virš žaliuojančių ryžių laukų ir palmių giraičių. 

„Ketveri laiptai ir siauri koridoriai, kurių ilgis sudaro apie 5 kilometrus, veda į komplekso viršų. Tai – tarsi simbolinis kosmosas, kurio apatinėje dalyje įprasminama paprasta kasdienybė, aistros  ir troškimų valdomas pasaulis, o kylant aukštyn pasiekiama nirvana – išsivadavimas iš šio pasaulio“, – pasakojo moteris, neslėpdama įspūdžio, kurį paliko šventyklos dekoracijos, budistinių tiesų iliustracijos ir Budos statulų gausybė.  

Jos kelionės maršrute atsidūrė ir dar vienas Unesco saugomas šventyklų kompleksas, Prambananas. Jį sudaro 8 didesnės induistų šventyklos ir pustrečio šimto mažesnių, tiesa, ne kartą nuniokotų žemės drebėjimo ir vėl atstatytų. 

 

indonezija-prambanan.jpg 

Prambananas 

 

Pasitinkant saulę ugnikalnio viršūnėje

Žemės drebėjimai seismiškai aktyvioje Džavos saloje nėra reti svečiai. Čia apstu iki šiol veikiančių ugnikalnių, iš kurių aktyviausią Merapi moteris matė savo akimis. Tačiau bene labiausiai įstrigo vaizdai, kuriais ji galėjo gėrėtis Bromo ugnikalnio apylinkėse. Čia Gabrielė, kartu su šimtais vietinių indoneziečių, stebėjo, kaip pirmieji saulės spinduliai nušviečia ūkanose paskendusias kalnų grandines. 

„Nors saulė tąsyk kilo iš debesų, bet tas melsvas rūkas Tenger ugnikalnio kalderoje aplink Bromo ir mažuosius Kursi ir Batok ugnikalnius idealiai derėjo su iš ugnikalnio besiveržiančiais dūmais, o tobulą vaizdą užbaigė aukščiausio Džavoje Semeru kūgis“, – nepakartojamą vaizdą prisiminė vilnietė, vėliau turėjusi galimybę iš arčiau pamatyti ugnikalnio kraterį. 

Anot keliautojos, indoneziečiai turi įdomią tradiciją – jie, tikėdamiesi sėkmės, meta gėles sausuoles į šio ugnikalnio kraterį. Juokingiausia, kad vietiniai prekeiviai kažkokiu būdu sugeba tas „aukas“ ištraukti ir parduoti dar kartą. O gal ir daugiau kartų.

 

indonezija-java.jpg 

 

Indoneziečių optimizmas, arba nevalia liūdinti svečių

Indoneziečiai Gabrielei paliko šiltų, draugiškų, rūpestingų ir optimistiškų žmonių įspūdį. 

„Išskirtinė indoneziečių savybė – visada išlikti optimistais ir nenuliūdinti kito,“ – šypsodamasi pasakojo Gabrielė. Tačiau perspėjo, jog būtent dėl šios savybės nereikėtų aklai pasitikėti šios šalies gyventojais. Paklausę, pavyzdžiui, kelio ar krypties, nebūtinai sulauksite teisingo atsakymo. Ir vien jau dėl to, jog indoneziečiai visuomet vengia nuliūdinti svečią. Vietoj paprasčiausio „nežinau“ jie bando bet kokiu būdu pagelbėti. 

 

indonezija-java--sultono.jpg 

 

„Visi žmonės čia labai noriai fotografuojasi. Apskritai Indonezijoje, rodos, visi tik ir nori su jumis nusifotografuoti, lyg ne mes čia turistautume, o jie specialiai būtų atvykę mūsų pasižiūrėti. Jei už kiekvieną nuotrauką būtume ėmę nors ir po nedidelį mokestį – kelionė tikriausiai būtų atsipirkusi“, – juokavo pašnekovė. 

Indonezija yra didžiausia pasaulyje musulmoniška šalis, tačiau islamas joje yra mažiau radikalus, nei, pavyzdžiui, daugumoje arabų kraštų. Lankydama Džogdžakartoje esančius Karališkuosius Kratono rūmus, moteris stebėjosi indoneziečių gebėjimu adaptuoti islamą. Anot jos, anksčiau karalių rūmuose dirbo tarnaitės atvirais pečiais ar net apnuogintomis krūtinėmis. 

Vis tik, kartu su kelionės draugėmis aplankiusi Tangkuban Perahu nacionalinį parką, kuris garsus burbuliuojančiais sieros šaltiniais, Gabrielė pripažino, jog jos ten buvo vienintelės moterys, į šaltinius bridusios su maudymosi kostiumėliais. „Moterys čia maudosi su šortais, marškinėliais ar net suknelėmis,“ – apie islamo tradicijas Indonezijoje pasakojo keliautoja.

 

indonezija-java-ezeras2.jpg 

Skaitykite pasakojimo tęsinį apie Borneo salos orangutanus ir apsilankymą autentiškame dajakų kaimelyje:

Svečiuose pas Borneo salos orangutanus ir dajakus

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.