Indonezijos magija (2). Svečiuose pas Borneo salos orangutanus ir dajakus

Autorius: Daiva Zaveckienė | kelioniumanija.lt , 2014, Sausio 23d.

Ne kas kitas, o būtent orangutanai ir laukinė gamta pirmiausia iškyla prieš akis išgirdus Borneo pavadinimą. Ši sala, trečioji pagal dydį pasaulyje, priklauso ne tik Indonezijai, bet ir Malaizijai bei Brunėjui. Po Borneo salos Indonezijai priklausančią dalį, kuri vadinama Kalimantanu, keliavusi Gabrielė papasakojo apie mistika persmelktą svetingumo ritualą, kuriame dalyvavo apsilankiusi unikaliame dajakų kaime. Moteris taip pat neslėpė susižavėjimo orangutanais ir prasitarė užsikrėtusi idėja kada nors apsilankyti lietuvių kilmės mokslininkės Birutės Galdikas kuruojamoje orangutanų ligoninėje.  

Skaitykite pirmąją įspūdžių iš Indonezijos dalį: Džavos salos šventyklos ir ugnikalniai
 

Orangutanų karalystė

„Kas buvo Indonezijoje, bet nebuvo Borneo – taip ir negali užsidėti pliuso, kad tikrai pamatė šalį“, – tvirtino Gabrielė dalindamasi įspūdžiais, kuriuos jai paliko laukinė šios salos gamta. Salą aplankiusi keliautoja kelias dienas praleido klotoke – turistus upe plukdančiame laive, kuris kartu atliko ir viešbučio funkciją. Tiesa, miegas atogrąžų miškų apsupty būdavo įmanomas tik įsisupus į tinklelius, apsaugančius nuo moskitų.

Orangutanai laisvėje gyvena tik Borneo ir Sumatros salose, tačiau jiems tebegresia išnykimas, ypač dėl miškų kirtimo – vienam orangutanui prasimaitinti reikia apie 40 kv.km miško! Skaičiuojama, jog šių didžiulių rusvakailių atogrąžų gyventojų išlikę apie 50 tūkstančių. Tačiau tai dar neužtikrina populiacijos išlikimo, o reindžeriams tenka nuolatos kovoti su atogrąžų miškų kirtėjais, brakonieriais, net aukso ieškotojais – visų jų (dažniausiai nelegali) veikla kelia grėsmę nykstantiems „miško žmonėms“. Taip vadinami orangutanai malajų kalba. 

 

indonezija-borneo-algis.jpg 

Orangutaniukas Algis 

 

Borneo saloje iš viso yra įsikūrę apie 20 stovyklų, kuriose dirba orangutanus prižiūrintys reindžeriai ir jų gyvenimo būdą tyrinėjantys mokslininkai. Birutė Galdikas yra viena žymiausių orangutanus tyrinėjančių mokslininkių pasaulyje. Jos iniciatyva buvo įkurtas ir Tarptautinis orangutanų fondas (Orangutan Foundation International, OFI). O Birutės mokytojo ir vadovo Louis Leakey vardu pavadintoje stovykloje, kurioje nuo 1971 m. vyksta mokslo tiriamieji darbai, lankėsi ir mūsų pašnekovė. 

„Iš pradžių, vos išvydę orangutanus, vaikiškai džiaugėmės ir negalėjome apsispręsti – stebėti ar fotografuoti, o gal tiesiog mėgautis matomu vaizdu“, – emocijų neslėpė moteris. „Į kiekvieną iš stovyklų paprastai ateina apie kelias dešimtis orangutanų, kuriuos vietiniai reindžeriai ir gidai atsimena ir vadina vardais.“ 

Borneo saloje dirbančios Birutės Galdikas dėka, kai kurie orangutanai turi net ir lietuviškus vardus. Gabrielė pasakojo susipažinusi asmeniškai su orangutaniuku Algiu ir mačiusi Aldonos portretą!

 

indonezija-borneo--sala1.jpg 

 

Svetingumo pamokos dajakų kaime

Palikusi orangutanų karalystę, keliautoja vadinamuoju „greitaeigiu“ kateriu, sunkiai pūškuojančiu prieš srovę, pasiekė autentišką dajakų kaimelį, kuris turistų sulaukia itin retai – vidutiniškai vos 12 kartų per metus. 

„Visas pulkas vaikų ant suoliuko prie ilgojo namo laukė saldainių. Žinoma, jų ir gavo, be to, dar ir pieštukų, todėl paėmę mus už rankų lydėjo per kaimą tarsi kokias įžymybes“, – prisiminimais apie dajakų svetingumą dalijosi Gabrielė. „Ilgasis namas, arba long-house – tai tipiška dajakų statyba iš juodmedžio, nenaudojant vinių. Viename iš tokių namų vėliau vyko ir svetingumo šventė, kurios pamatyti čia ir atvykome.“

Svetingumo šventės esmė yra įvairūs svetingumo ritualai – nuo visų dalyvių prisistatymo iki ritualinio šokio. Ceremonijos metu dalyviai buvo vaišinami ryžių vynu. Nežinia ar dėl šio gėrimo, ar dėl mistika persmelktų ritualų, visa grupelė keliautojų ryte nustebę pasakojo lyg per sapnus, lyg iš tikro mačiusios žmonių pilną hamaką, kabantį toje pačioje patalpoje, kurioje po ceremonijos buvo suguldyti ant čiužinių… Namo šeimininkas dajakas šiam reiškiniui turėjo labai paprastą paaiškinimą: anot jo, tai galėjo būti dvasios arba ežero vaiduoklis!

Dajakai garsėja ne tik mistiškomis ceremonijomis, bet ir kadaise puoselėta „galvų medžioklės“ tradicija, blogio išvijimu iššaukiant gerąsias dvasias, taip pat pompastiškomis mirusiųjų pagerbimo ir perlaidojimo tradicijomis, ritualiniais aukojimais. 

„Galvų medžioklės būdavo atidžiai suplanuojamos, joms vadovaudavo šamanai, iškviesdavę demonus, kad šie apsėstų jų pasekėjus ir suteiktų pastariesiems galios kovoje bei neleistų sustoti, kol nerado aukos“, – tikino Gabrielė pasakodama apie šiurpuliukus keliančias dajakų tradicijas.

 

indonezija-borneo--sala2.jpg 

Dajakų vaikai 

Nuotraukos iš Gabrielės asmeninio archyvo

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos