Po Kiniją keliavusi Aušra: „Pamirškite viską, kas apie šią šalį rašoma vadovėliuose“

Autorius: Rūta Juozapaitytė | kelioniumanija.lt , 2013, Rugpjūčio 28d.

Apie Aušrą Raulušonytę ir jos įspūdžius Kinijoje gyvenant kinų šeimoje kelioniumanija.lt jau rašė. Šįkart mergina sutiko papasakoti ir apie neįprastą 10 dienų kelionę po Kiniją, kurios metu aplankė nuostabaus grožio ežeru garsėjantį Handžou miestą, modernųjį Šanchajų ir begalę istorijų apie Kinijos spalvingą praeitį kuždančią sostinę Pekiną.

„Buvau absoliučiai sužavėta“, – patikino Aušra ir sutiko papasakoti, kokia yra Kinija. Mergina pridūrė, jog reikia pamiršti viską, kas rašoma istorijos ar geografijos vadovėliuose. Kinija keičiasi kas dieną, tad nuotykių šioje šalyje niekada nepritrūks.

„Nuostabu yra išgirsti vietinių balsus, tradicinių muzikos instrumentų melodijas, gatvės restoranų dubenėlių ir lazdelių skambėjimą, būti apakintam tokio modernaus miesto kaip Šanchajus nakties šviestuvais, prisemti batus kiniškos upės vandens ar su neaprėpiama žmonių minia užkilti į aukščiausią Didžiosios kinų sienos tašką. Patirdama visa tai kartu savyje įrašiau naują būdą susipažinti su savo gyvenimu, neatsiejamu nuo kitų gyvenimo: kalbėti kokia nors kalba – tai kalbėti kalba, kuri gimė iš seniai gyvenusių žmonių noro susikalbėti, mokyti – tai mokyti kažką, kas vėliau tavo išmokytu dalyku naudosis, suprasti kitus ir pasaulį, peržengti kokių rūmų griuvėsių slenkstį – tai įžengti į vietą, kur kažkada virė kasdienis liūdnas arba laimingas imperatoriškos šeimos gyvenimas. Ar galite įsivaizduoti, koks jis buvo?“ – retoriškai klausdama Aušra pradėjo savo pasakojimą apie kelionę.

 

Multikultūrinio miesto paslaptys

Ją mergina pradėjo Šendžene, kur kelis mėnesius ir gyveno. Pasak Aušros, Šendžene viskas – kainos, žmonės, aplinka skirtingose miesto vietose labai skiriasi. Iš pradžių ji buvo nustebinta kainų, galvojo, kad Kinijoje jos tokios pat kaip Skandinavijoje. Tačiau kai geriau pažino miestą, suprato, kad ieškant būtinų prekių galima prasisukti ne tik pigiau, bet ir įdomiau. Šalia modernaus visiems matomo miesto egzistuoja ir senasis, tradicinių elementų ir papročių kupinas kinų pasaulis.

„Gyvendamas šiame mieste, gali tiesiog pats pasirinkti, kurioje vietoje apsipirkti ir kiek pinigų išleisti. Lygiai taip ir su žmonėmis. Geresnes gyvenimo sąlygas turintys žmonės stengiasi savo gyvenimą padaryti kuo panašesnį į vakarietiškąjį (bet tai nereiškia, kad jie savo kultūros negerbia, jie Kiniją myli), panašiai rengtis, bendrauti. Iš aplinkinių kaimų atvažiavę gyventojai, regis, su savimi visur „nešiojasi“ ir senosios Kinijos dvasią, gali bet kur gatvėje imtis savo įprastinės veiklos, pavyzdžiui, išdarinėti žuvį, praustis ar dainuoti. Jie susirūpinę savo kasdieniais darbais ir nelabai kreipia dėmesį į praeivius“, – apie Šendženą pasakojo Aušra ir patikino, kad tai bene labiausiai multikultūrinis miestas ne tik dėl keliautojų iš užsienio, bet ir dėl pačių kinų įvairovės. Jame galima sutikti atvykėlių iš kone kiekvieno skirtingo Kinijos regiono.

 

5kinija-ispudziai1.jpg 

 

Kelionės pradžia – ilga, tačiau maloni

Aušra pasakojo, kad jos aplankyti miestai Makao ir Honkongas yra specialiąsias teises turintys miestai ir patys nuo Kinijos yra atriboti sienomis. Pavyzdžiui, europietis gali į šiuos miestus patekti neturėdamas vizos ir likti čia iki 90 dienų, tačiau tai be vizos nėra įmanoma pagrindinėje Kinijos valstybės teritorijos dalyje. Tokios sienos ne tik ilgą laiką trukdė britiškajai (iš Honkongo) ir portugališkajai (iš Makao) kultūrai, bet taip pat ir europietiškoms prekėms didesne banga prasiskverbti į pagrindinę Kinijos dalį. 

Kelioninę kuprinę mergina susidėjo vos per kelias paskutines minutes ir su ja išvyko į Luohu traukinių stotį. Ji buvo sumaniusi išlipti Šanchajuje, tačiau dieną prieš kelionę persigalvojo ir norėjo aplankyti Hangdžou miestą. Kelionė iki jo truko apie 17 valandų. 

Stotyje merginą pasitiko kino, kurio šeimoje ji buvo apsistojusi, draugė. Kitą dieną ji su sūnumi keliautoją iš Lietuvos palydėjo į žaliuojančią kalvą, kurią perlipus visa kompanija atsidūrė ežero pašonėje.

 

5kinija-ispudziai2.jpg 

 

Bambukų ir arbatos auginimas

„Gausu ten buvo įvairių aikštelių – ramybės kampelių, kur pensininkai susirenka kokių rytietiškų kūno mankštinimo pratimų atlikti ar kortomis kokį mačą „sumesti”. Artėdami prie viršūnės aptikome olą, kurios žiotyse sienoje buvo įrengta vieno iš Budos variantų (kurių yra be galo daug, ir atskiros bendruomenės turi įvairiausių atskiroms kasdienėms ar nekasdienėms veikloms puoselėti skirtų versijų) pagerbimo šventyklėlė, tą pačią sieną puošė (o gal saugojo) aukso spalvos drakonas, o kiemo viduryje stovėjo smilkalų deginimui skirtas metalinis statinys. Daug panašių į šią vietų Kinijoje jau mačiau – Šendženo apylinkėse, Guangdžou, Makau, Honkonge, o Budą betikintys kinai turi sumažintas tokio altoriaus versijas namuose. Tuo tarpu smilkalai deginami gan dažnai per įvairias tradicines budistų šventes. Pražingsniavę vinguriuojančiais kalno laipteliais ir takeliais, nusileidome kitoje jo pusėje“, – apie kelionės pradžią pasakojo Aušra.

Hangdžou mieste mergina taip pat aplankė bambukų parką, kuriame klausėsi apie bambukų spalvas, tipus ir panaudojimą, pavyzdžiui, virtas ką tik išlindusio iš žemės bambuko stiebas spalva ir tekstūra labai primena vištieną. Lankėsi ir arbatos laukuose.

 

5kinija-ispudziai3.jpg 

Nuotraukos iš Aušros asmeninio archyvo 

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.