Vietnamas lietuvių akimis

Autorius: Astra Petkūnaitė | kelioniumanija.lt , 2011, Liepos 21d.

Jau penkis mėnesius Vietnamo mieste Hošimine girdėti lietuviški žodžiai ir matyti lietuviški veidai. Šiame mieste vieną iš gyvenimo nuotykių patiria lietuvių Aurimo ir Eglės pora. Atvykę ne tik pažinti šalies, bet įgyti darbo patirties, mūsų tautiečiai saujomis semia egzotiką, naujus potyrius ir šypsodamiesi sako: „Pasaulis sienų jau seniai nebeturi.“

 

Prasidėjo nuo beprotiškos idėjos

„Vietnamas mūsų planuose atsirado labai netikėtai“, – pasakojimą pradėjo egzotiškoje šalyje jau kojas spėjęs apšilti Aurimas. Vaikinas kelis mėnesius prieš išvykimą, kai kelionės dar neplanavo, nusprendė padaryti pertrauką savo darbe, įkvėpti oro, realizuoti kelias svajones ir paieškoti naujų vėjų bei įkvėpimo šaltinių. „Nežinau kokie dar faktoriai prisidėjo, bet vieną vakarą gimė beprotiška idėja išvažiuoti kuriam laikui keliauti bei gyventi į tolimąją Aziją“, – lemtingąjį šaltą ir tamsų žiemos vakarą prisiminė pašnekovas.

Nors mintis skambėjo nerealiai, vaikinas jau seniai norėjo išbandyti jėgas užsienio kompanijoje, pasisemti kitokios patirties bei įtvirtinti anglų kalbos žinias, tad išsiuntė savo gyvenimo aprašymą (CV) į kelias kompanijas Kinijoje, Tailande, Singapūre, Malaizijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Likimas susiklostė taip, jog Aurimo sukaupta patirtis pastatų stiklinių fasadų srityje pasirodė reikalinga vienai Singapūro kompanijai, turinčiai padalinį Vietname. „Tada viskas įsisuko pašėlusiu greičiu: keli darbo interviu „Skype‘u“, visų reikalingų darbo sąlygų suderinimas elektroniniu paštu, leidimų gavimas, dokumentų vertimas ir štai rankose kontraktas vieneriems metams didžiausiame Vietnamo mieste Hošimine“, – virtinę formalumų, nuvedusių į Vietnamą,  prisiminė Aurimas.

Važiuoti vienam į Vietnamą nebuvo nė minties, tad į avantiūrą pora leidosi kartu. Porą labiausiai nudžiugino tai, kad šis milijoninis miestas yra pačiame Pietryčių Azijos centre. „Tai reiškė tik viena – kad ateinančiais metais, pertraukose tarp darbų, bus būtina ieškoti geriausių avialinijų pasiūlymų ir keliauti po visas kaimynines šalis: Kambodžą, Laosą, Tailandą, Filipinus, Malaiziją“, – ne vieno keliautojo svajonę išpildyti užsibrėžė pora.

 

vietnamas5.JPG

 

Kontrastų šalis

Paklaustas, kokį Vietnamo įvaizdį susidarė prieš kelionę, Aurimas papasakojo, kad buvo susikūręs pakankamai aiškų vaizdą apie būsimą gyvenamąją vietą. „Kontrastai stebino: nuo gražiausių paplūdimių iki siaubingai užterštų upių, nuo pasakiškai turtingų bei nuo pašalinių akių saugomų gyvenamųjų namų kvartalų iki susigrūdusių ir beveik sugriuvusių lūšnynų šalia Saigono upės, nuo kepinančios saulės iki smarkiausių liūčių, po kurių miestas virsta viena didele pelke“, – neįtikėtinais kontrastais stebėjosi lietuvis ir prisipažino, kad viskas atvykus pasitvirtino. Ir dar su kaupu.

Vienu metu šalyje esama begalė problemų, tokių, kaip nepažabojama infliacija, reguliarūs elektros tiekimo sutrikimai net miesto centre, korupcija ir pan. Tačiau tuo pat metu Vietnamas aktyviai progresuoja, investuoja į ateitį. „Valstybė kuria sveiku protu nesuvokiamo dydžio industrinius parkus su visa reikalinga infrastruktūra ir pusvelčiui kviečia čia investuoti žymiausias užsienio kompanijas. Jos masiškai perkelia gamybą ir naujų gaminių kūrimą iš kitų šalių čia“,  – apie šalies gyvenimą dalijosi Aurimas. 

 

Pirmieji įspūdžiai

Kadangi pora turėjo laiko ir dar daugiau noro, nutarė nuvykti į Vietnamą dviem savaitėm anksčiau. Pasirinkę skrydį į Vietnamo sostinę Hanojų, po to dvi savaites traukiniais, autobusais keliavo 2000 kilometrų žemyn, link Hošimino. „Pirmas įspūdis išlipus Hanojuje vidury nakties: visi pasieniečiai imigracijos punkte buvo jaunesni už mane. Tiesiog akivaizdūs jaunuoliai su apsmukusiomis uniformomis ant dar nesusiformavusių vyriškų kūnų ir per didelėmis karininkų kepurėmis“, – šypsodamasis pasakojo Aurimas. Jam taip pat buvo keista matyti, kiek daug žmonių gali dirbti tą patį darbą. Mažiausiai 6 muitininkų komanda tvarkė lietuvių vizų dokumentus. Tai sakydamas, pašnekovas nusijuokė, kad du žmonės kažką iš tiesų darė, o likusieji tiesiog žiūrėjo, ką daro kiti. Jaunas amžius poros nebestebino, kai sužino statistiką – vidutinis dirbančiųjų amžiaus vidurkis Vietname nesiekia 30 metų.

Visą kelią iš oro uosto į miestą įspūdžiai lėkė pro akis. „Važiavome jau tamsiuoju paros metu, pilnai prigrūstame autobusiuke ir gaudėme įvykius už lango. Daugybė žmonių leido laiką ne kur kitur, o šalia gan plataus ir tikrai intensyvaus kelio, vedančio iš oro uosto į miesto centrą“, – stebėjosi Aurimas. Vietiniai vaikštinėjo vilkėdami pižamomis, prie kelio pardavinėjo visokius daiktus, kepė maistą, žaidė, gėrė alų, netgi degino laužus. Ir viskas maišėsi su dulkėmis, sklindančiomis nuo greitkelio. „Gerai, kad vėliau įsitikinome, jog egzistuoja ir kita, švaresnė, vietnamiečių gyvenimo pusė“, – prisiminė pašnekovas.

 

vietnamas10.JPG

 

Priprato prie Vietnamo ritmo

Lietuvių pora tolimajame Vietname vis labiau įsilieja į tenykštį gyvenimą. Aurimas vairuoja motorolerį, o prieš tai erzinusios eismo taisyklės, kurių tiesiog nėra, pamažu tapo suprantamos. Vaikinas prisipažino, kad jaučia didžiulį malonumą važiuodamas į darbą ir stebėdamas kitus eismo dalyvius. Dar ir dabar, po tiek laiko, vietnamiečių išradingumas vežant daiktus motoroleriu lietuvį verčia šypsotis.

„Turėdami laisvo laiko, nesėdime namuose: tyrinėjame miestą, mažas gatveles, daug fotografuojame, ragaujame maistą ir kartais po to, susiėmę už maudžiančių pilvų, kaltiname save persivalgymu“, – gyvenimo svetimame krašte akimirkomis dalijosi Aurimas.

Paklaustas, ar po beveik pusės metų, praleistų Vietname, pora jaučiasi bent šiek tiek kaip namuose, pašnekovas negalėjo atsakyti vienareikšmiai. Pora turi privačią erdvę, gyvena dviese, atvažiavo savo noru ir yra atviri naujai kultūrai. Lietuviai dažnai bendrauja „Skype‘u“ su tėvais, sekmadieniais eina į katalikų mišias, domisi naujienomis, Lietuvos krepšininkų pasiekimais. „Tačiau vis gi, tai ne mūsų kultūra ir viskas tiesiog per daug skirtinga“, – prisipažino vaikinas.

 

vietnamas9.JPG

 

Tropinio klimato ypatumai

Klimatas, lietuvių ir vietinių mentalitetų skirtumas, papročių nežinojimas, maistas ir daug kitų dalykų buvo tam tikras išbandymas porai, tačiau jie sako, kad būtent ši egzotika ir atvedė juos į Vietnamą. „Gerai, jei dieną gali sėdėti kondicionuojamoje patalpoje, tačiau jei reikia praleisti kelias valandas mieste kepinant vidudienio saulei, jausmas kaip geroje lietuviškoje pirtyje“, – tropinio klimato ypatumus įvardijo Aurimas.

Pasekmes dėl klimato pasikeitimo vaikinas pajuto savo kailiu, kai praėjus keliems mėnesiams netikėtai susirgo. Simptomai buvo panašūs į peršalimo, tačiau nuėjus pas gydytoją ši paaiškino, kad tai yra dažna liga, kuria perserga žmonės atvykę iš šaltesnių kraštų ir gyvenantys ilgesnį laiką tropiniame klimate.

 

Pamėgo vietinę kavą

„Kalbant apie maistą, mūsų skrandžiai greitai priprato prie pasikeitusios virtuvės. Visi vietnamietiškos virtuvės  patiekalai labai aštrūs, su daug mums neįprastų jūros gėrybių, šviežių salotų ir egzotiškų vaisių. Vis dar stebina kai kuriose restoranuose siūlomas meniu, kuriame gali rasti patiekalų iš varlienos, driežų, vėžlių“, – šypsodamasis tradicinės virtuvės ypatumus vardijo Aurimas.

Nors niekada nebuvo didelis kavos gerbėjas, vaikinas priprato ją gerti Vietname. Skaniausia jam tradicinė vietinė kava – Cafe si da (liet. šalta kava). Pupelės skrudinamos kartu su sviestu, o jos skoniui išgauti reikalingas specialus mažas kavos prietaisėlis, kuris kavą į puodelį lašina po truputį. Stipri kava suplakama kartu su sutirštintu saldžiu pienu ir supilama į stiklinę pilną ledų gabaliukų.

 

Grožio procedūros Vietname

„Daugiausia pastangų prireikė perprasti vietinių žmonių elgesį. Negalime ir turbūt niekada negalėsime teigti, jog jau jį perpratome, bet dabar bent jau galime jį prognozuoti“, – juokėsi Aurimas. Jo jau nebestebina, kai šalia važiuojantis motorolerio vairuotojas beveik neprognozuojamai pradeda daryti manevrą prieš pat vaikino nosį, nes Vietname pagrindinė taisyklė yra žiūrėti į priekį, o ar niekas neįvažiuos į tave – važiuojančių iš paskos reikalas.

Lietuviai priprato ir prie to, kad per pietų pertrauką biure kai kas miega ant grindų. „Kai kurias keistenybes aš netgi labai pamėgau. Pavyzdžiui, čia pilna įvairiausių masažo salonų. Daugumoje atliekamos tikrai keistos mūsų akiai procedūros. Viena tokių – ausų valymas, kur mergaitė su šviestuvėliu ant kaktos bando kažką iškrapštyti iš kliento ausies“, – lyg anekdotą pasakojo Aurimas. Jis net pasiteiravo savo kolegų, kam reikia tokios paslaugos ir sulaukė labai paprasto atsakymo. Pasirodo, vietiniai netiki, kad ausis galima gerai išsivalyti mums įprastu ausų krapštuku.

Dar viena mums neįprasta paslauga salone – galvos plovimas. Tai mažiausiai valandą trunkantis procesas, kurio metu klientui patogiai įsitaisius gulimoje padėtyje specialia pirštų technika yra plaunama ir tuo pačių masažuojama galva bei veidas, tepama kremais. „Taigi jau kelis mėnesius kartą per savaitę, kad ir kaip juokingai skambėtų, užsuku išsiplauti galvos, – šypsosi Aurimas. – Tokios valandą trunkančios procedūros kaina – tik 2 doleriai.“

 

vietnamas4.JPG

 

Vietinių savybės prajuokina

Susirasti žmonių, su kuriais būtų įdomu bendrauti ir linksmintis, prireikė laiko, bet dabar lietuviai turi savo pažįstamų ir draugų ratą. Tai jauni žmonės, atvažiavę iš JAV, Kanados, Australijos, Prancūzijos, Italijos, Slovakijos, darbo kolegos iš Singapūro, Filipinų, Kinijos ar Mianmaro. „Draugais galime pavadinti vieną vietnamiečių porą, kuri daug metų gyveno Šveicarijoje. Eglė daug bendrauja su čia jau kelerius metus gyvenančia žurnaliste iš Lietuvos, taip pat netikėtai susitikome ir susidraugavome su kita čia laikinai apsistojusia lietuve ir jos draugu iš Slovakijos“, – sako pašnekovai.

Kalbėdamas apie kolegas vietnamiečius, Aurimas džiaugėsi, kad dažniausiai jie yra linksmi, gerai nusiteikę ir nepaprastai daug juokaujantys. Tačiau tuo pačiu jie dažnai tokie nerūpestingi, kad pasakymas, jog šiandien jis negerai miegojo ir dėl to negali pabaigti darbo, kuriam jau vakar buvo „deadline‘as“, skamba taip natūraliai, kaip gauti atlyginimą mėnesio gale. Jei vietnamietis kažko nesupranta, beveik niekada neprieis ir nepasitikslins, ko iš jo norima. Tiesiog po savaitės, paklausus apie užduotą darbą, ramiausiai atsakys, kad kažko nesuprato ir paprašys patikslinti. Dėl šios priežasties yra labai populiarūs ne „double-check‘ai“, bet „triple-check‘ai“.

„Panaši situacija ne tik darbe, bet ir kitose gyvenimo situacijose. Kolega iš Singapūro pasakojo, kad kartą jam užsisakius patiekalą iš mėsos ir ryžių, po kelių akimirkų jis sulaukė mėsos. Tada ramiai sėdėjo 20 minučių, laukdamas, kol padavėjas atneš ryžius. Kantrybei pasibaigus ir paklausus padavėjo, kur ryžiai, šis ramiai paaiškino, kad ryžiai pasibaigę jau prieš valandą ir jis nematęs didelio reikalo perspėti apie tai prieš užsisakant patiekalą“, – beveik absurdišką situaciją papasakojo Aurimas. Pasak jo, tai vienas iš daugelio kuriozų, iš kurių kartu pasijuokia ir patys vietnamiečiai.

 

Ilgai neužsibus

Pokalbio pabaigoje uždavus klausimą, kiek laiko Aurimas ir Eglė ketina likti Vietname, pora prisipažino, kad atvažiavo čia metams. Vietnamas juos sužavėjo, priėmė, plačiai šypsosi ir džiugina kiekvieną dieną, bet geriausia šalis pasaulyje yra Lietuva.

 

Nuotraukos iš Aurimo ir Eglės asmeninio archyvo


Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos