Zimbabvės kontrastai – europietiški gyvenimo standartai šalia netylančių anekdotų apie odos spalvą

Autorius: Astra Petkūnaitė , 2012, Balandžio 02d.

Jei keliautojų Dianos ir Chriso paklaustume, kuri iš jų aplankytų Afrikos šalių labiausiai primena namus, jie nedvejodami atsakytų, kad tai – Zimbabvė. Tačiau nepaisant išsivysčiusių miestų ir vakarietiškų prekių pilnų prekybos centrų, keliautojams skaudu, kad ši šalis pamažu gali netekti savo kultūros ir papročių.

 

Netradiciškai mandagūs ir neįkyrūs vietiniai

„Į Zimbabvę atvykome nežinodami, ko tikėtis, tačiau pačią pirmą akimirką supratome, kad ši šalis, kalbant apie išsivystymo lygį ir vietinių malonumą, visai kitokia nei prieš tai buvusios. Jei tik žiniasklaida praneštų daugiau teigiamų žinių apie šią šalį, Zimbabvė būtų vėl pilna turistų”, – pasakojimą pradėjo Diana ir Chrisas.

Norintiems čia apsistoti, pora patarė ieškoti „hostelių“, nes jie pigesni. Maisto kainos, lyginant su Zambija, Malaviu ar Mozambiku, irgi pakankamai mažos. Vietiniai prekybos centrai siūlo platų prekių asortimentą, prilygstantį Vakarų šalims. „Sunku nupasakoti jausmą, kurį patyrėme, kai pirmą kartą įžengėme į vieną iš prekybos centrų. Buvo toks didžiulis prekių pasirinkimas, jog pasijutome kaip namuose. Bet tuo pačiu nusivylėme, nes tikėjomės šį jausmą palikti Europoje”, – prisipažino Diana.

Nors šalyje nedarbo lygis siekia 90 proc., Zimbabvė yra viena labiausiai išsivysčiusių šalių, kurias per savo kelionę aplankė pora. Pasak Dianos ir Chriso, vieni vietiniai galvoja, jog situacija gerėja, kiti – jog blogėja, tačiau Kelioniumanijos.lt pašnekovai tikisi, kad po kitais metais Zimbabvėje įvyksiančių rinkimų situacija nepablogės ir keliautojai galės dar kartą aplankyti šalį.

„Vietiniai žmonės su mumis bendravo labai mielai. Žinoma, afrikiečiai su turistais nori kalbėti visada, tačiau šie žmonės nori tiesiog pasikalbėti, neveliant į tai pinigų. Zimbabvėje gyvenome dviejuose dideliuose miestuose ir netgi vaikščiojome po juos naktį, ko nedarydavome kitose šalyse, nes tai yra labai pavojinga, – džiaugėsi Diana. – Pirmą kartą mes nesišalinome nepažįstamųjų, o stengiamės su jais užmegzti kontaktą. Sunku ignoruoti šiuos malonius ir labai draugiškus žmones, todėl mes šiek tiek užstrigome Zimbabvėje.“

Prekeiviai šioje šalyje taip pat supranta žodį „ne“, neužsipuola turistų ir nesistengia jų perkalbėti. Atsisakius įsigyti siūlomą prekę, jie tiesiog palinki geros dienos. Pora džiaugėsi, kad pagaliau nebereikėjo būti nemandagiems, norint išvengti prekeivių.

6afrika-keliones-zimbabve.JPG 

 

Anekdotai apie odos spalvą – kasdienybė

Šalies sostinėje Hararėje Diana ir Chrisas apsistojo Borrowdale rajone, kur daugiausiai gyvena baltieji. Čia galima rasti viską, ką siūlo Vakarų pasaulis – modernūs pastatai, dizainerių parduotuvės ir t.t. „Tačiau liūdna matyti, kaip vakarėja ši vieta ir žmonės pradeda netekti savo kultūros ir tradicijų“, – pasakojo Diana.

Kadangi pora daug laiko praleido bendraudama su vietiniais gyventojais, negali pasigirti matę visas įžymias ir turistų lankomas vietas. Keliautojai porą kartų apsilankė vietiniuose baruose, tačiau labiausiai jiems įstrigo vakaras improvizacijų šou. „Negalėjome patikėti, kad odos spalva yra tokia svarbi Zimbabvėje. Beveik 99 proc. vakaro juokelių buvo tik apie tai. Šie juokai mums nepasirodė tokie juokingi, kaip vietiniams. Vakaruose netoleruojamos diskusijos apie odos spalvą, tačiau yra daugybė politinių juokelių, o Zimbabvėje atvirkščiai – diskutuoti apie politiką yra nepriimtina, o juokeliai apie odos spalvą yra plačiai paplitę“, – nusivylimo neslėpė Diana.

Keliautojai taip pat buvo liudininkais juodaodžių ir baltųjų gyventojų skirtumų gatvėse. Diana ir Chrisas beveik kiekvieną dieną važinėdavo viešuoju transportu ir buvo nuolat apsupti vietinių, todėl pastebėjo, kad viešasis transportas priima tik juodaodžius. „Kai mes pamojavome autobusui, kad šis sustotų, žmonių veiduose pamatėme nuostabą. Jie neįpratę matyti baltųjų viešajame transporte ar einančių gatve. O jei dar kokį vietinį autobuse pakalbindavome, jie nežinodavo nei ką sakyti, nei ką daryti“, – juokėsi pora.

6afrika-keliones-zimbabve1.JPG

Nyanga kalnai, Zimbabvė

 

Maža to, keliautojai nemažai vaikščiojo pėsčiomis po apylinkes, tuo gerokai nustebindami vietinius baltuosius. Pastarieji net pristabdydavo automobilį ar vos nenuvažiuodavo nuo kelio iš nuostabos. Kai kurie sustodavo ir paklausdavo, ar Dianai ir Chrisui viskas gerai, galbūt sugedo automobilis. Visiems buvo neįprasta matyti vaikštančius baltuosius. „Įtampa tarp baltųjų ir juodaodžių buvo pakankamai didelė, mums buvo sunku tai suvokti, nes, mūsų manymu, visi yra lygūs“, – daugelyje situacijų pasitaikančios neteisybės negalėjo suprasti pašnekovė.

Ne kartą su kelioniumanija.lt savo nuotykiais besidalijusiems Dianai ir Chrisui beliko vos keli mėnesiai Afrikoje. Netrukus namo grįšiantys keliautojai neslėpė, kad ši kelionė juos pakeitė daugeliu atžvilgių. „Ši kelionė mus sutapatino su vietiniais, nes viskas dabar atrodo daug priimtiniau nei prieš keletą mėnesių. Atrodo, jog mes patys priklausome Afrikai, tačiau suprantame, kad niekada netapsime tikrais vietiniais, kad ir kiek stengtumėmės“, – prisipažino pora. Prieš grįždami į kasdieninį gyvenimą, Diana ir Chrisas dar aplankys Namibiją, Pietų Afriką, Svazilandą ir Lesotą.

6afrika-keliones-zimbabve2.JPG

 

Nuotraukos iš Diano ir Chriso asmeninio archyvo 

 

Taip pat skaitykite:

Nuotykiai Afrikoje. Nuo akistatos su laukine gamta iki nesuvokiamos afrikiečių gyvenimo realybės

Diana ir Chrisas – neišsigandę karo ir genocido sužalotos Afrikos


Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos