Estiška atrakcija: su kanoja automobilių keliais

Autorius: Astra Petkūnaitė , 2012, Balandžio 05d.

Kaimyninėje Estijoje įsikūręs Soomaa nacionalinis parkas – nepaprasta vieta. Čia gyvenantys estai turi išskirtinę galimybę mėgautis net penkiais metų laikais. Penktuoju sezonu jie vadina kelių savaičių ar mėnesio laikotarpį, kuris prasideda tirpstant sniegui ir baigiasi per dangų pradėjus ridinėtis pavasarinei saulei. Šiuo laikotarpiu Soomaa nacionaliniame parke karaliauja potvynis.

 

Susipažinkite – Soomaa nacionalinis parkas

39 640 hektarų besitęsiantis nacionalinis parkas buvo įkurtas 1993 metais, o net 70-80 proc. viso Soomaa ploto dengia pelkės, kuriose auga 537 rūšys pelkinių augalų. Iš jų 38 rūšys yra medžių ir krūmų. O net 29 čia egzistuojančios augalų rūšys yra saugomos. Estijos vidurinėje dalyje įsikūrusiame nacionaliniame parke taip pat galima aptikti ir 193 samanų bei grybų rūšis.

Soomaa namais tapo ir kelioms rūšims griežtai saugomų paukščių – žvyrėms, auksiniams ereliams, juodiesiems gandrams, ereliams, juodakrūčiams bėgikams ir stugliams. Taip pat nenustebkite tolumoje pamatę briedį, stirną, šerną, vilką, lūšį, mešką, lapę ar meškėną. Soomaa – jų namai.

Į šį, vieną iš penkių Estijos nacionalinių parkų, atvyksta turistai iš viso pasaulio – Malaizijos, Pietų Korėjos, Vokietijos, Olandijos, Suomijos, Austrijos, Šveicarijos, Australijos ir kitų. Praėjusiais metais Soomaa nacionaliniame parke apsilankė 38 tūkst. turistų. Jiems parke įrengta 10 pėsčiųjų takų, nuo 1 iki 5 kilometrų ilgio, o liepos mėnesį bus pabaigta 380 kilometrų ilgio trasa, kuri prasideda Šiaurės Estijoje ir baigiasi Kabli pietvakariuose. Šis, per Soomaa nacionalinį parką einantis takas, bus skirtas pėstiesiems ir dviratininkams.    

5estija-kelione3.jpg

 

Turistų atrakcija tapęs potvynis

Dalį nacionalinio parko kiekvieną pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį, užliejantis potvynis šioje teritorijoje gyvenančių estų negąsdina. 175 kvadratiniai kilometrai – tiek daugiausiai parko teritorijos buvo atsidūrę po vandeniu. O potvynio vanduo 1931 metais Soomaa buvo pakilęs net 5,5 metro aukščiau minimalaus lygio. Kol kas tai visų laikų rekordas.

Beveik šimtas vietinių gyventojų penktajam sezonui būna pasiruošę iš anksto – vaikai keletui savaičių apsistoja pas sausumoje gyvenančius giminaičius, tvartai, kuriuose auginami gyvuliai, pastatyti kaip galima aukščiau, kad užklupęs potvynis neišgąsdintų gyvūnų. Namų, kurie kiekvienais metais užliejami, šeimininkai pasirūpina, kad vertingiausi daiktai, artėjant penktam sezonui, būtų užkelti į palėpes ar kitas vandens nepasiekiamas vietas. Tokios apsaugos priemonės būtinos, nes 2010-2011 metų pavasario sezonais vandens lygis gyvenamuosiuose namuose buvo pakilęs iki 0,8-1 metro.

Nepaisant visų šių gyventojams sukeliamų nepatogumų, pamatyti šio gamtos stebuklo kiekvienais metais susirenka šimtai keliautojų iš viso pasaulio. Čia vos prieš savaitę užsukome ir mes, lietuvių grupė iš Vilniaus.

Mes ne tik savo akimis pamatėme potvynio užlietus laukus ir pievas, kelius ir takelius, kaimus ir miškus, bet ir susipažinome su lietuvių kilmės Algiu Martsoo. Kasmet užliejamoje teritorijoje gyvenantis ir vos keletą kartų vaikystėje Lietuvoje pabuvojęs vyras leido mums pasijusti kaip namuose. Iš jo lūpų sklido graži, estiško akcento kupina, tačiau beveik idealiai taisyklinga lietuvių kalba.

„Mano babytė kalbėjo lietuviškai, iš jos ir išmokau“, – šypsodamasis prisipažino Algis. Ir nors dabar šeimoje jis vienintelis kalba lietuviškai, vyras juokėsi, kad jo vaikai yra tikrų tikriausi lietuviai. Mat ne tik Algis, bet ir jo žmona turi lietuviško kraujo. „Kartais čia atvyksta lietuviai, tai su jais kalbėdamas galiu prisiminti lietuvių kalbą“, – kartas nuo karto pamirštą lietuvišką žodį pakeisdamas rusišku (Algio senelis namuose kalbėjo tik rusiškai – red.) džiaugėsi mūsų gidas.

Algis yra vienas iš kelių gidų, kurie kiekvienais metais priima potvynio pramogas norinčius išbandyti turistus. Interneto puslapyje Soomaa.com galite rasti daugiau informacijos apie potvynio užliejamą teritoriją, ekskursijas bei gidų (tarp jų ir Algio) kontaktus. Vietiniai netgi praminė Algį raganiumi ir žiniuoniu, nes vyras visuomet domėjosi vandenimis, o ypač potvyniais bei jų nauda. 

5estija-kelione.jpg

 

Pasiplaukiojimas po kiemus

Esu ne kartą plaukusi baidarėmis, net ir žiemos metu, tačiau jausmas, kuomet kanojos irklas atsiremia į akmenuotą kelią, kuriuo sausuoju metų laiku važinėja automobiliai, kai 10 kanojoje sėdinčių žmonių meistriškai darbuojasi irklais, kad neužstrigtų plaukdami per mišką, yra nenusakomas.

Įplaukę į kiemą, kuriame vandens lygis siekė namų slenksčius, galėjome grožėtis po vandeniu žydinčiomis snieguolėmis. O humoro jausmo nestokojantis mūsų gidas drąsiai nusiyrė iki lauko tualeto ir, iš jo paėmęs tualetinį popierių, nusijuokė: „Šiais metais jis sausas!“ Pasirodo, praėjusiais metais vandens lygis buvo aukštesnis, todėl vandens matuokliu tapęs sauso tualetinio popieriaus rulonėlis buvo šlaputėlis.

Pasimėgavę netradiciniu pasiplaukiojimu, „prisiparkavome“ prie žvyrkelio. „Iki pasimatymo“, – lydėdamas mus į autobusą tarė Algis ir netrukus sėdo atgal į kanoją, nes šiuo metų laiku – tai jo pagrindinė transporto priemonė. Gal ir nepatogus toks gyvenimo būdas, tačiau juk ne kiekvienas iš mūsų gali garsiai pasakyti: „Plaukiu namo!“

 

5estija-kelione2.jpg

Nuotraukos autorės

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.

 

Taip pat skaitykite:

Ekstremalams ir vandens mėgėjams – plaukimas baidarėmis žiemą

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.