Islandijos gamtos stebuklai

Autorius: kelioniumanija.lt , 2012, Balandžio 25d.

Romantiškai vadinama ledo ir ugnies šalimi, nuo Europos krantų atsiplėšusi, vieniša šaltų Atlanto bangų apglėbta Islandija stebina savo gamtos stebuklais – ugnimi besispjaudančiais ugnikalniais, šniokščiančiais kriokliais, trykštančiais geizeriais, apmirusiais lavos laukais, stingdančiais ledynais ir nepakartojamu reginiu, šiaurės pašvaiste.

Kalbant apie gamtos grožybes pradėti turbūt reiktų nuo to, kad ši atšiauraus grožio sala yra tarp dviejų tektoninių plokščių – ties jų susidūrimu ir susiformavę didžioji dalis aktyvių ugnikalnių. Tačiau be ugnikalnių Islandija pateikia kur kas daugiau malonių staigmenų ir visko mačiusiems keliautojams:


Islandijos ugnikalniai

Bene geriausiai žinomas Islandijos ugnikalnis Ejafjadlojokudlis kai kuriems keliautojams, kurių keliones sujaukė šiuo neištariamu vardu praminto vulkano išsiveržimas 2010-aisiais, iki šiol turbūt yra tarsi keiksmažodis. Tačiau palikime ramybėje kol kas snaudžiantį Ejafjadlojokudlį. Islandijoje apstu ir kitų ugnikalnių, kur kas labiau dominančių keliautojus. Pavyzdžiui, Hekla.

Salos pietinėje pusėje stūksantis Heklos ugnikalnis viduramžiais buvo vadinamas „Vartais į pragarą“. Ir šiandien Hekla yra vienas aktyviausių vulkanų Islandijoje. Jo galybę patvirtina faktas, kad prieš daugiau nei 3000 metų išsiveržusios Heklos pelenai nulėmė už tūkstančių kilometrų į pietus buvusio Senovės Egipto derliaus nuosmukį net keliolika metų iš eilės.

Nuo 1984 m. snaudžiantis Kraflos ugnikalnis, esantis šiaurės Islandijoje, vilioja žygeivius, mat nuo šio vulkano viršūnės atsiveria puiki apylinkių panorama, be to, ugnikalnio krateryje tyvuliuoja žalios spalvos ežeras.

Snæfellsjökull ugnikalnis laikomas vienu iš Islandijos simbolių, Šis 1446 m aukščio ugnikalnis giedromis dienomis matomas iš Islandijos sostinės Reikjaviko, esančio už 120 km.

Dar vienas vulkaninės kilmės Islandijos stebuklas – tai Mailifedlio kūgis. Neįprastos išvaizdos, smailokas, vienodai į visas puses besileidžiančiais šlaitais, žaliu kilimu nuklotas Mailifedlis iškilęs vienišas atšiaurioje dykynėje.

Dėl vulkaninio aktyvumo Islandijoje yra gausybė urvų, kuriuos kadaise suformavo besiveržianti lava. Taip pat šalies pakrantėse galima grožėtis juodojo smėlio paplūdimiais, kurie nukloti vulkaninėmis uolienomis ir pelenais. Tokių paplūdimių rasite salos pietuose, ties Viku.

 

4islandija-kelione.jpg


Islandijos geizeriai ir karštosios versmės

Ne veltui bendrinis geizerio pavadinimas kilo nuo Islandijoje trykštančio Didžiojo geizerio (Geysir), skaičiuojančio dešimtį tūkstančių metų. Didžiojo geizerio ertmė yra 14 m skersmens, o gylis 120 m. Galiūnas geizeris vandens ir garų fontaną seniau šaudavo į 60 m aukštį. Dabar jis yra nurimęs ir išsiveržia labai retai. Tačiau visai netoli Didžiojo Geizerio yra kitas – Strokuro geizeris, kurio verdantis vanduo iš žemės gelmių išsiveržia į daugiau nei 20 metrų aukštį maždaug kas 5-10 minučių.

Dar viena Islandijos įžymybė – tai Žydroji lagūna, galima sakyti, natūraliai susiformavęs SPA centras apie 47 km nuo Reikjaviko. Islandijoje karštųjų versmių apstu, tad kone kiekvienas miestas ar miestelis turi savo terminius baseinus su natūraliai šiltu vandeniu. Žydroji lagūna, kurią suformavo geoterminiai šaltiniai, tapo bene žymiausia ir lankomiausia salos vieta. Kas gi nenorėtų pasinerti į šiltą unikalios spalvos vandenį. Ypač šaltesniu oru, kuomet lagūnos paviršių romantiškai užkloja garų rūkas.

Be Žydrosios lagūnos Islandijoje būtinai rasite ir kitų vietų, kuriose galima pasimėgauti natūraliai žemės gelmių sušildytu geoterminiu vandeniu. Tokių vietų apstu Myvatno apylinkėse.

 

4zydroji-laguna.jpg

Žydroji lagūna


Islandijos kriokliai

Kriokliai – dar vienas Islandijai būdingas kraštovaizdžio elementas. Jų čia gali pamatyti kas keliolika kilometrų. Vienas žymiausių krioklių – Gulfosas, kurio pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „auksinis“. Krioklio vanduo krenta 32 metrus į gilų ir siaurą kanjoną. Purslai vėl kyla į viršų, tad saulėtą dieną galima išvysti net kelias vaivorykštes.

Islandijos šiaurėje galima išvysti ir didžiausią visos Europos krioklį – Detifosą, esantį netoli Myvatno. Jokulsargljufur nacionaliniame parke esantis krioklys susiformavo Jokulsa a Fjolum upės vandeniui krentant iš 40 metrų aukščio. Krioklio plotis – apie 100 metrų.

Glymur krioklys yra aukščiausias krioklys Islandijoje. Vakarinėje šalies dalyje, greta Hvalfjordur fiordo, esančio krioklio aukštis siekia 196 m. Krioklio vanduo krenta į kalnų tarpeklį. Krioklį galima pasiekti iš nedidelio Botnsa kaimelio, pavadinto pagal to paties pavadinimo upę.

 

4islandija-kelione-gulfosas.jpg

Gulfoso krioklys


Islandijos ledynai

Ledynai dengia daugiau nei dešimtadalį salos. Didžiausias jų – Vatnajokulis, kuris užima apie 8% Islandijos ploto ir laikomas didžiausiu Europos ledynu. Jo storis vidutiniškai yra 400 m, o kai kuriose vietose siekia iki 1000 metrų. Kverkfjöll ledo olas galima aplankyti salos centrinėje dalyje.


Šiaurės pašvaistė

Nors niekada negali būti tikras, ar pavyks išvysti Šiaurės pašvaistę, tačiau Islandija yra ta vieta, kur tikimybė pamatyti nepakartojamą reginį yra pakankamai didelė. Na, bent jau žiemą.

 

4islandija-kelione1.jpg

Nuotr. sxc.hu


Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.