Kūčių tradicijos Lietuvoje ir svetur

Autorius: kelioniumanija.lt , 2014, Gruodžio 22d.

Kalėdų išvakarėse, gruodžio 24 dieną, Lietuvoje švenčiamos Kūčios – viena archaiškiausių švenčių, siejama su virsmo, žiemos saulėgrįžos laikotarpiu. Paprastai tariant, apie Kūčias ima po truputį ilgėti diena – šviesusis paros metas. Šis laikotarpis yra priešprieša vasaros saulėgrįžai, kuomet gamtos ciklas pasiekia aukščiausią klestėjimo tašką. Per Kūčias gyvybingumo kreivė vėl ima kilti aukštyn iš žemiausio taško į gyvenimą, atkutimą. 

Kūčios Lietuvoje – tai giminių, artimiausių draugų šventė, kurios metu paprastai valgoma tradicinė Kūčių vakarienė. Mums įprasta, jog Kūčių vakarienė tradiciškai ruošiama be mėsos – tai žuvies, grybų, miltiniai patiekalai, kūčiukai, aguonų pienas, kisielius. Tačiau taip yra toli gražu ne visame pasaulyje. Iš tiesų, vos keliose pasaulio šalyse Kūčių tradicijos yra panašios į mūsiškes.

 

Kūčių tradicijos svetur

Tiesą sakant, daugybėje šalių kur labiau akcentuojamos Kalėdos nei Kūčios. Vis dėlto, kaip ir mūsų krašte dvylika patiekalų per Kūčias taip pat tiekiama ir Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Šis skaičius simbolizuoja 12 apaštalų, o pagal senovinį pagonišką aiškinimą – 12 mėnesių.

Vis tik, ne daug kur per Kūčias įprasta valgyti pasniko patiekalus iš žuvies, grybų. Pavyzdžiui, Kuboje, Dominikoje ar Puerto Rike pagrindinis Kūčių patiekalas yra kepta kiauliena. O kitose šalyse Kūčių vakarienei neteikiama didelė reikšmė.

Prancūzijoje ir kitose prancūziškai kalbančiose šalyse per Kūčias tradiciškai valgoma ilgai trunkanti vakarienė, vadinama réveillon, kas reiškia išlikti budriam, neužmigti. Tradiciškai vakarienės dalyviai privalo sulaukti vidurnakčio. Vakarienės metu valgomi pakankamai prabangūs patiekalai – austrės, omarai, kaštainiais pagardinta kalakutiena, kepamas mėsos pyragas. Neapsieinama be desertų, kurių Prancūzijos Provanso regione paprastai patiekiama net 13!

Tradicinis Kūčių valgis Vokietijoje yra karpis. Taip pat gaminamos bulvių salotos, daržovių sriuba. Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje įprasta dovanas įteikti Kūčių vakarą.

Danijoje Kalėdų išvakarėse kepama antis, žąsis, kalakutas, o kartais ir kiauliena. Desertui čia tradiciškai gaminamas ryžių ir migdolų pudingas su vyšnių padažu.

Ispanijoje per Kūčias įprasta valgyti jūros gėrybes, tačiau kartais kepama ir ėriena. Ispanai per Kūčias ir Kalėdas dovanomis nesikeičia: dovanos paprastai įteikiamos sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną. O Pietų Amerikoje, pavyzdžiui, Argentinoje ir Urugvajuje, dovanėles įprasta dovanoti du kartus: ir per Kalėdas, ir Trijų Karalių dieną. Lotynų Amerikoje per Kūčias paprastai privaloma sulaukti vidurnakčio, kuomet jau galima išpakuoti dovanas. Vidurnaktį taipogi šaunami fejerverkai – tad Kalėdų naktis šiose šalyse anaiptol nėra rimties ir susikaupimo metas.

Anglijoje Kalėdų išvakarių dieną ypatinga vakarienė neruošiama. Paprastai ši diena skiriama namų, bažnyčios puošimui, kalėdinių valgių ruošimui. Vaikai, tikėdamiesi sulaukti Kalėdų senelio dovanų, Kūčių vakarą ant židinio atbrailos ar lovos kojūgalyje pakabina kojines. Kalėdų seneliui jie palieka mėsos pyragėlių, brendžio, o šiaurės elniams, traukiantiems pilnas dovanų roges – morkų.

Islandijoje ir Norvegijoje Kalėdos pradedamos švęsti gruodžio 24-osios vakare, apie 5-6 valandą skambant bažnyčių varpams.

Serbijoje stačiatikiai Kūčias švenčia pagal Julijaus kalendorių, t.y. sausio 6 d. Viena svarbiausių Kūčių vakaro tradicijų – ąžuolo pliauskos deginimas. Senovėje šeimos galva Kūčių rytą eidavo į mišką ir parnešdavo ąžuolinę pliauską, badnjak, kuri vakare būdavo deginama židinyje tuo pat metu meldžiant dievą sėkmės, laimės, meilės. Šiandien įprasta deginti ne pliauską, o kelias ąžuolo šakeles. Buvusios Jugoslavijos kraštuose  Kalėdų išvakarės vadinamos budėjimo diena.

Italijoje Kalėdų išvakarės vadinamos „septynių žuvų švente“, arba festa dei sette pesci. Šią dieną gaminami septyni jūros gėrybių patiekalai. Skaičius 7 simbolizuoja septynis Romos katalikų bažnyčios sakramentus.

 

Lietuviškos Kūčios

Bene esminis lietuviškų Kūčių simbolis – būtinybė paragauti 12 patiekalų, kurie tradiciškai dėliojami ant baltos staltiesės, po kuria dedama šieno. Ši skrandžio „šventė“ neapsieina be įvairiausių papročių, draudimų ir prietarų. Visų pirma, Kūčių valgiai gaminami be mėsos, o po vakarienės valgiai paprastai nenukraunami nuo stalo, paliekami per naktį prosenių vėlėms.

Šiandien vis rečiau Kūčių vakarienę lydi burtai ir apeigos. Senovėje ši naktis buvo ypatingas stebuklų ir burtų metas. Vienas labiausiai paplitusių burtų – tai šiaudo traukimas iš po staltiesės. Kiekvienas vakarienės dalyvis paeiliui traukia šiaudą, o tuomet pasipila komentarai ir pranašystės: jei šiaudas ilgas – laukia ilgas gyvenimas, jei storas – sotus gyvenimas, jei šiaudas šakojasi – oi kiek įvairiausių improvizacijų tenka išklausyti ištraukusiajam… Burti galima ir iš šešėlių, kurie susidaro ant sienų šeimynai susėdus prie Kūčių stalo. Ryškūs šešėliai reiškia turtingą ir sotų gyvenimą.

Seniau per Kūčias eidavo laukan stebėti dangų. Žvaigždėtas dangus reikšdavęs derlingus metus. Lietus pranašaudavo gerus miežius. Jaunimo tarpe įdomiausi būdavo vadinamieji vedybų burtai. Išėjusios merginos klausydavosi, iš kurios pusės šunys loja – iš ten lauk piršlių. Taip pat nešdavo glėbį malkų, parnešę skaičiuodavo – jei porinis skaičius, lauk vestuvių. Kiti apglėbdavo tvorą ir skaičiuodavo tvoros kuolus – laukti porinių metų ar ne. Likimą galima spėti ir liejant į vandens indą karštą vašką. Vandenyje susidariusios vaško figūros įvairiai interpretuojamos, pavyzdžiui, žiedas reiškia vedybas.

Senovėje Kūčių dieną po darbų prieš sėdant vakarienės būdavo kuriama pirtis. Apsiprausimas buvo vienas svarbiausių Kūčių ritualų.

 

Taip pat skaitykite:

Kaip pasaulyje švenčiamos Kalėdos

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.