Kelionė į vieną didžiausių Hanzos sąjungos miestų

Autorius: Ričardas Jakutis | Etaplius.lt , 2011, Liepos 25d.

Šį sykį siūlau du kelionės tikslus – prieš savaitę minėtų Žalgirio mūšio metinių proga aplankyti Malborką ir Griunvaldą bei vieną didžiausių Hanzos miestų – Gdanską.

Kaunas šiemet šventė Hanzos dienas, tačiau teisę į šį titulą pretenduoti turi ir Šiauliai. Hanzos kelias driekiasi nuo Baltijos iki Šiaurės jūros ir šimtmečius jungė šių jūrų pakrantėse gyvenančius žmones ir pirklius. XV a. susiformavo Hanzos sąjunga, kuriai priklausė 160 miestų iš 10 šalių. Kaip Hanzos pavadinimo palikimą labiausiai dabar žinome Vokietijos aviakompaniją „Lufthansa“ (t. y. „Air Hansa“) ir Hanze universitetą Groningeno mieste Nyderlanduose. Aišku, išlikęs ir istorinis kelias.

Šiauliečiai, nutarę keliauti Hanzos keliu, dažniausiai suka Rygos link, nes vykti į kitą pusę (kelias per Tauragę nusidriekia į Kaliningrado sritį) atbaido vizų gavimas. Jei vis dėlto sukate į Vakarus, siūlau kelionę į Gdanską – vieną didžiausių miestų Hanzos kelyje. Kartu aplankysite ir Žalgirio mūšio vietą.

Nenorintys turėti formalumų dėl vizų, nesunkiai gali aplenkti Kaliningrado sritį ir keliauti Lenkijos teritorija. Kelionę vertėtų pradėti 6 ar 7 val. ryto. Nuo Šiaulių iki Gdansko 850 km. Kelionei reikėtų skirti tris dienas, tad jei keliausite savaitgalį, tai kelionė turėtų prasidėti penktadienio rytą.

Ties Kalvarija kirtę Lietuvos ir Lenkijos sieną, dar kurį laiką važiuojame „Via Baltica“ keliu, o iškart už Augustavo sukame dešinėn, Olštyno link. Kad kelias neprailgtų, verta aplankyti stebuklais garsėjančią Šv. Lipką su nuostabaus grožio barokine bažnyčia ir apžiūrėti buvusią A. Hitlerio karinę būstinę – „Vilko guolį“.

Privažiavę Mrangovo miestelį, sukame dešinėn link Kentšyno, o pravažiavę 15 km kairėn ir už 6 km pasiekiame mažytę Šv. Lipkos (Šventaliepės) gyvenvietę.

Kartą vienas nusikaltėlis laukė savo mirties bausmės netoli tos vietos esančioje pilyje. Jis meldėsi Švč. Mergelei, kad ši padėtų išsigelbėti. Naktį prieš bausmės vykdymą Mergelė pasirodė nusikaltėliui ir davė jam liepos medienos bei kaltą, prisakydama išdrožti jos figūrą ir parodyti ją kitą dieną teisėjams. Niekad iki tol nedrožęs, nusikaltėlis padirbino Švč. Mergelės su kūdikiu ant rankų statulėlę. Tikėdami, kad tai yra Dievo stebuklas, teisėjai vyrą paleido. Dėkingas vyras statulėlę įkėlė į pirmą pasitaikiusią liepą. Netrukus ji pagarsėjo kaip stebuklinga. Du kartus žmonės ją buvo perkėlę į bažnyčią Kentšyne, tačiau statulėlė abu kartus iš ten dingdavo ir stebuklingu būdu grįždavo į liepą. Nutarta toje vietoje pastatyti bažnyčią, liepą paliekant pačiame bažnyčios centre netoli altoriaus.

Dabar žmones čia traukia ne tik išskirtinio grožio barokinė bažnyčia su už jos esančiu jėzuitų vienuolynu, bet ir „šokantys“ vargonai – grojant visos ant vargonų esančios figūrėlės juda.

Šokiruoja gal tik tai, kad bilietas į vargonų muzikos koncertą kainuoja tris zlotus, o norint patekti į greta esančius tualetus taip pat reikia pakloti tris zlotus. Bent man gyvenime nėra tekę tiek mažai mokėti už bilietą į vargonų muzikos koncertą ir tiek daug – į tualetą. Tiesa, koncertas trunka tik 20 minučių, tačiau vyksta kas valandą.

Kita įdomi detalė – lenkai garsėja savo pamaldumu, tad keista vos išvažiavus iš Šv. Lipkos matyti nuorodas į nudistų paplūdimius paežerėje.

Grįžę į Kentšyną, mieste rasite posūkį Gierložo link. Už 8 km privažiuosite „Vilko guolį“. Tiesa, aiškinti, kur suktis, gal ir nėra tikslo, nes Lenkijoje nėra klaidu – visur yra nukreipiančios rodyklės. Be to, į „Vilko guolį“ galima važiuoti pirmiau, o po to – į Šv. Lipką, bet jau čia kaip kas nori.

„Vilko guolis“ – viena iš devynių Hitlerio ir aukščiausios Vermachto vadovybės karinių būstinių. Esantis netoli buvusios Tarybų Sąjungos sienos, natūraliai įtvirtintas ir apsuptas miškų, didesnių ir mažesnių ežerų, jis buvo ideali vieta kariniams veiksmams Rytų fronte vadovauti. Nors buvo planuota, kad Hitleris čia praleis tik kelis žaibiško karo mėnesius, tačiau čia jis gyveno daugiau nei dvejus metus.

lenkija-vilko-guolis.jpg

Vilko guolis. kelioniumanija.lt nuotr.

 

„Vilko guolis“ Gierložo miške statyti pradėtas 1940 metų vasarą. Pavadinimas kilo nuo žodžio „Wolf“ – vilkas. Tai partinis Hitlerio slapyvardis.

Nedideliame asmeniniame Hitlerio miestelyje miške buvo du oro uostai, elektrinė, geležinkelis, geležinkelio stotis, telegrafas, vandentiekis, viešbutis, sauna, dvi kavinės ir restoranas, kurhauzas, pastatytas dar 1911 m., ir net du kazino. Hitleris čia priimdavo savo feldmaršalus, generolus, ministrus, sąjungininkų vadovus. Čia jis suteikdavo karinius ir valstybinius apdovanojimus. 1944 m. „Vilko guolyje“ buvo du tūkstančiai karininkų ir kito įvairaus personalo. Būstinės pastatų kompleksas užėmė 250 ha plotą, dar 800 ha užėmė miškas. Buvo pastatyti septyni sunkiojo tipo bunkeriai, kurių sienų storis siekė aštuonis metrus, o perdangų storis – 10 metrų.

Hitlerio bunkeris – pastate Nr. 13(!). Jame buvo dujinė katilinė, 352 kv. metrų virtuvė ir valgomasis, 432 kv. metrų butas. Ant bunkerio stogo vis dar auga medžiai, kurie anksčiau jį maskavo.

1944 m. liepos 20 d. čia pasikėsinta į Hitlerį. Atsitiktinumo dėka jis eilinį kartą išliko gyvas ir, praėjus trim valandom, jau priėmė anksčiau į „Vilko guolį“ pakviestą Italijos diktatorių Benitą Musolinį. Buvo areštuoti maždaug septyni tūkstančiai asmenų, iš kurių apie penkis tūkstančius nužudyta, tarp kurių – 150 aukšto rango karininkų.

Bilieto kaina į bunkerius yra 14 zlotų. Vietinio gido paslaugos kainuoja 50 zlotų, tačiau su žemėlapiu puikiausiai galima apeiti teritoriją ir patiems. Tam pakanka valandos. Daugiausia kainuoja automobilio pastatymas – 40 zlotų.

Vėl grįžkite į Mrangovą ir per Olštyną vykite į mūsų kelionės tikslą. Nors pietų metas jau praėjęs, papietauti vis tiek reikia. Pakelės kavinukių, kur būtumėte skaniai pamaitinti, net nežinau, tad siūlau užsukti į Olštyną, į restoraną centrinėje miesto aikštėje (nedidukėje aikštėje tėra vienintelis restoranas). Skanu ir nebrangu.

Prieš įvažiuodami į Gdanską paieškokite pakelės motelio. Jų čia daug, tad vietų tikrai atsiras. Moteliai – tvarkingi, dažniausiai dviviečiai kambariai, yra dušas, tualetas, TV. Už naktį vienam žmogui paprašys 50 zlotų, tačiau pasakykite, kad nakvosite dvi naktis, tada už abi turėtų užtekti 80.

Rytą – į vos už kelių kilometrų esantį Gdanską. Kaip ir daugelis Europos miestų, Gdanskas vadintas keliais pavadinimais. Dancigu miestą pavadino vokiečiai, kai jis pateko Prūsijos karalystės valdžion. Per savo gyvavimo metus Gdanskas buvo ir Lenkijos, ir Rusijos, ir Prūsijos sudėtyje. Po Pirmojo pasaulinio karo Gdansko istorija buvo panaši į Klaipėdos krašto. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, pagal Potsdamo konferencijos nutartį Rytų Prūsija buvo likviduota, o jos pietinė dalis su Gdansku buvo atiduota Lenkijai. Gdanskas tapo didžiausiu komunistinės Lenkijos uostu ir pramonės centru. Nors vokiečiai dar kurį laiką reiškė savo teises į miestą, tačiau 1970 m. Varšuvos sutartimi Gdanskas ir visos buvusios vokiečių teritorijos visiems laikams pripažintos Lenkijai.

lenkija-gdanskas1.jpg

Gdanskas. kelioniumanija.lt nuotr.

 

Pirmieji senamiesčio vaizdai pribloškia. Tiesa, senamiestis nelabai jau didelis, beveik visas atstatytas, bet senųjų amžių nuotaika išlikusi. Aukštieji, Auksiniai ir Žalieji miesto vartai, trys gatvės, kurios atskleidžia senamiesčio dvasią – Ilgoji, Mariacka ir Rybacka (Pakrantės gatvė).

Iš čia XV a. vyko prekybiniai mainai su Lietuva. Iš Lietuvos buvo vežama mediena, derva, degutas, vaškas, linai, kailiai, oda ir ypač vertinga prekė – grūdai. Iš Gdansko į Lietuvą gabendavo druską, silkes, metalą, audinius ir vilnones medžiagas. XV a. Gdanskas vaidino Europos maitintojos vaidmenį, nes per šį uostą iš Lietuvos į Europą plaukė grūdai ir javai.

Kiekvienas senamiesčio namas – meno kūrinys. Dlugij Targ aikštėje priešais patį puošniausią namą – Artūro rūmus – čiurlena Neptūno fontanas. Virš aikštės iškyla 81 m aukščio Rotušės bokštas. Rotušėje veikia istorinis Gdansko muziejus. Vienoje aikštės pusėje yra Žalieji vartai, pro kuriuos galima patekti į krantinę ir, paėjus Rybacka gatve, pasukti į Mariackos gatvę. Šios gatvės puošmena – mažosios aukso dirbinių ir gintaro parduotuvėlės, o jos pabaigoje stovi didžiausia plytinė bažnyčia Europoje – gotikinė Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra, talpinanti per 25 tūkstančius žmonių (ketvirtadalį Šiaulių). Čia galima pasigrožėti bažnytinio meno paminklais, kurių dalis suvežta ir iš sunaikintų Lenkijos bažnyčių. Centre – paauksuotas altorius, kurio autorius – meistras Mykolo Augsburgietis, Albrechto Driurerio mokinys. Įspūdingas XV a. astronominis laikrodis skaičiuoja ne tik valandas ir minutes, bet ir rodo paros laiką, mėnulio fazes ir kt. Lyg besvoris medinis gotikinis sakrariumas, Gdansko Gražioji Madona, skulptūriška krikštykla, Hanso Memlingo paveikslas, vaizduojantis Paskutiniojo teismo scenas. Katedros bokštas 84 m aukščio. Galima į jį įkopti. Kartą (kai dar buvau gerokai jaunesnis) pavyko tai padaryti (400 laiptelių). Vaizdas iš viršaus pritrenkiantis (visas miestas, priemiesčiai, Baltijos jūra), bet dabar kilti nesiryžčiau – gražu man ir apačioje.

gdanskas.jpg

Gdanskas. kelioniumanija.lt nuotr.

 

Gdanske daug bažnyčių, todėl galima aplankyti dar kelias. Šv. Brigitos bažnyčia sudomina šiuolaikiška bažnytine daile. Altorius – 12 m aukščio, 9 m pločio ir apie 120 kvadratinių metrų ploto užimanti gintaro ir metalo kompozicija (kai paskutinįkart lankiausi Gdanske, jis buvo baigiamas montuoti). Šv. Kotrynos bažnyčia, seniausia bažnyčia Gdansko senamiestyje, visai neseniai (2006 m.) nukentėjo nuo didžiulio gaisro. Šalia jos stovi didelis malūnas, pradėtas statyti kryžiuočių valdymo laikais – vienas didžiausių pramoninių statinių viduramžių Europoje. Dabar ten įsikūręs prekybos centras. Dar galite aplankyti Jūreivystės muziejų, įsikūrusį šalia uosto krano, kažkada pagal paskirtį tarnavusio kroviniams iš laivų iškrauti, o dabar tapusio miesto simboliu.

Vidurdienį važiuojame į Sopotą. Miestas nesibaigia ir naujas neprasideda – čia gi „trimiestis“ (dar Gdynė), todėl Gdansko ir Sopoto riba yra kažkur tarp kvartalų ir gatvių. Automobilį pasistatyti nėra problemų – vietos randi kurioje nors gatvelėje. Viskas kaip Palangoje – ir gatvė, vedanti link jūros, ir tiltas į ją yra, ir pajūrys be aukštų namų. Pasivaikščiojimas tiltu yra mokamas – 4 zlotai. Tilto gale – restoranas.

Einant Sopoto centrine gatve nuo jūros, praėjus Gdansko-Gdynės kelią, gatvelė pamažu kyla į kalvą. Žingsniuoju, nes negaliu nepamatyti „Miško operos“ – Sopoto dainų festivalių rengimo vietos. Mano jaunystės metais šis festivalis buvo tarsi persikėlimas į Vakarų pasaulį, televizija rodydavo šį festivalį iki 1 val. nakties.

Į „Miško operą“ įleidžiama tik su bilietais (15 zlotų). Jokio koncerto nėra, bet jei nori apžiūrėti estradą – mokėk. Pagalvojau, jei pasižiūrėti Šiaulių parko estradą irgi būtų galima tik nusipirkus bilietą… Ką pamatytume – apsileidimo ir šeimininko nebuvimo pasekmes. Užsieniečiams gal tai egzotiška ir įdomu būtų.

Dar tarp Gdansko ir Sopoto yra Olyvos miestelis, kurio bažnyčia – ilgiausia Europoje. Ji garsi ir „šokančiais“ vargonais, bet kadangi vienus jau matėme Šv. Lipkoje (ten jie didesni ir tobulesni), laukti šių koncerto gal ir nebėra reikalo.

Jau būtų laikas grįžti į Gdanską. Vėl keliaukime į krantinę – žuvies restoraną, kurio meniu – įvairiausi žuvies patiekalai. Kaip ir išvakarėse, pietūs vėlyvi.

Kitą rytą mintys jau suksis apie namus. Norint Šiauliuose atsirasti 10-11 val. vakaro, iš Gdansko turėtumėte pajudėti kaip ir iš Šiaulių – 6-7 val. ryto, juolab kad čia viskas valanda vėliau negu Lietuvoje. Kelyje į namus (kryptis vėl link Olštyno) taip pat dvi stotelės – Malborke ir Griunvalde.

Malborkas (Marienburgas) – 1274 m. kryžiuočių užkariautoje prūsų žemėje įkurtas miestas. Čia, XIII a. pab. – XIV a. statytoje vienoje didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Europos pilių, 1399-1457 m. buvo Kryžiuočių ordino didžiojo magistro būstinė, kurioje buvo kuriami baltų ir slavų žemių užgrobimo planai, vykdoma ekspansija į Lietuvą. 1361 m. Malborko pilyje buvo kalinamas į nelaisvę patekęs Lietuvos kunigaikštis Kęstutis, iš čia išjojo kryžiuočių kariaunos pulkai į lemiamą mūšį Žalgirio lauke.

lenkija-malborkas1.jpg

Malborko pilis. kelioniumanija.lt nuotr.

 

Malborko pilis (bilieto kaina 30 zlotų) pasitinka didžiuliais kiemais, klaidžiais koridoriais ir kambarėliuose bei salėse įrengtomis ekspozicijomis (gintaro papuošalų, porceliano, ginklų ir skulptūrų kolekcijos). Pats statinys yra iš trijų dalių – Aukštutinės pilies (joje buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, po kuria esančioje Šv. Onos koplyčioje buvo laidojami didieji ordino magistrai), Vidurinės pilies (joje apsistodavo Vakarų Europos riteriai, nes čia buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, didysis valgomasis, ligoninė ir didžiųjų magistrų rūmai) ir Žemutinės pilies (ten buvo pastatyta ginklinė, grūdų svirnas bei daug ūkinių pastatų). Šiuo metu Malborke tebeveikia paroda, skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti.

lenkija-malborkas.jpg

Malborko pilis. kelioniumanija.lt nuotr.

 

Tolesnis kelionės tikslas – Griunvaldas, kur ir vyko Žalgirio mūšis. Lietuviai, vadovaujami karaliaus Jogailos ir didžiojo kunigaikščio Vytauto, ryžtingai nugalėjo Kryžiuočių ordiną. Mūšio vietą dabar primena modernus memorialas.

Kelionė baigiasi, todėl norisi paklausti – kodėl mes keliaujame? Kodėl mėgstame keliauti? Keliaujame, kad atitrūktume nuo įgrisusios aplinkos, nuo kasdienių darbų ir rūpesčių, nes, pasak seno lotyniško posakio, „juodas rūpestis už raitelio sėdi“. Bet pagrindinis kelionių variklis, sako, yra smalsumas. Mokslininkai tvirtina, kad smalsumas, t. y. poreikis tirti aplinką, išlieka visą gyvenimą ir yra savitas žmogaus bruožas.


etaplius-naujienu-portalas.jpg



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


GAUKhttp://www.kelioniumanija.lt/konkursas