Kelionių negalavimai

Autorius: Kamilė Vitkutė | Etaplius.lt , 2011, Liepos 11d.

Tikrųjų keliautojų niekas neprivers sėdėti vietoje. Jie turi savus gyvenimo prioritetus, savus orientyrus ir netgi savas ligas. Turistines ligas.

Jūros liga

Ir ką gi tokio aš padariau?

Pakeitėte pagrindą po kojomis – sėdote į laivą. Kūnas, pripratęs prie tvirtos žemės traukos, nustebo ir pradėjo kas sekundę siųsti į smegenis informaciją apie savo pasikeitusią padėtį. Vestibiuliarinis aparatas paskelbė streiką. Vidaus organai ėmė šiek tiek keisti savo padėtį diafragmos atžvilgiu. Apskritai – SOS!

Esu ligonis, ar ką?

Pats tikriausias! Jus pykina, vemiate, išmuša šaltas prakaitas, pradeda tekėti seilės, paakius „papuošia“ tamsūs ratilai. Pirmą dieną juos matote tik Jūs pats, kitą ratilus jau pastebi visi bendrakeleiviai. Išėję į denį jaučiatės prastai. Kajutėje – dar prasčiau. Netrukus galvą ima veržti siaubingi skausmai ir pajuntate, jog širdis plaka neritmingai.

Kaip apgauti prigimtį?

Rinkitės plaukimą naktį.

Nežiūrėkite į tuos bendrakeleivius, kuriems bloga – blogas pavyzdys užkrečiamas. Tad į ką žvelgti? Ogi į dangų, horizontą, mėnulį, apskritai į objektą, kuris yra nejudrumo būsenos.

Venkite stiprių kvapų. Ginkitės nuo jų nosine, sudrėkinta vandeniu su citrinos aromatu.

Valgykite mažai ir atsargiai. Pajutę pirmuosius jūros ligos požymius, geriau visai nebevalgykite. Nereikia siūlyti organizmui peno apmąstymams.

Išeikite į denį. Buvimas uždaroje patalpoje tik sustiprina jūros ligos simptomus. Supimas mažiausiai juntamas laivo viduryje. Judėkite plastiškai, neskubėdami, tarsi sulėtintame kine.

Pabandykite savarankiškai imtis akupunktūros. Taškas, padedantis susidoroti su jūros liga, įsikūręs maždaug riešo viduryje, trijų pirštų atstumu nuo raukšlės, skiriančios riešą nuo delno. Masažuokite jį, spaudykite, trinkite.

Gydytis būtina!

Jeigu jau pradėjo pykinti, pasistenkite giliai ritmingai (10-12 kartų per minutę) įkvėpti laivo pakilimo ant bangos metu. Čiulpkite citriną.

Prieš kelionę laivu būtinai įsigykite vaistų. Kadangi tablečių nuo jūros ligos esti įvairių, visų paminėti neįmanoma. Anksčiau populiarios buvo danų firmos „Futura“ gaminamos „Ingefaer“ tabletės, kurių dvejetą reikėdavo išgerti likus valandai iki išplaukimo, taip pat „Driminate“, vartojamos likus pusvalandžiui iki išvykimo ir vėliau, jeigu reikia, kas 3-4 valandas. Esant dideliam bangavimui, galima naudoti skopolamino pleistrą. Jis priklijuojamas už ausies keturioms dienoms ir visą tą laiką medikamentai patenka į kraujotakos sistemą. Yra ir šalutinis poveikis – padidėjęs mieguistumas. Tiesa, geriau jau audros metu miegoti, negu jos „žavesį“ jausti kiekviena savo kūno gyslele.

 

Skrydžio liga

Ir ką gi tokio aš padariau?

Pakilote į dangų virš debesų ir pasmerkėte savo organizmą dideliems slėgio pokyčiams. Visą skrydį sėdėjote sumažėjusios drėgmės aplinkoje – lėktuve – prie kurios mūsų kūnas turi taikytis.

Esu ligonis, ar ką?

O kaip Jūs manote? Ausys užgultos. Gerklę graužia. Burnoje sausa. Akys raibsta. Kojos kažkodėl šąla, tirpsta, jas tarsi tūkstančiai adatėlių bado. Tualete iš veidrodžio į Jus pažvelgia asmenybė, panaši į lunatiką ar tris paras nemiegojusį padarą.

Kaip apgauti prigimtį?

Jeigu nešiojate kontaktinius lęšius, prieš skrydį juos būtinai išsiimkite.

Gerkite vandens ir sulčių. Atsargiau su alkoholiu – dėl jo organizmas netenka skysčių, o iš jūsų kūno drėgmė ir taip garuoja neįtikėtinu greičiu.

Atsargiai su meniu. Rinkitės baltą mėsą, venkite raudonos. Nevalgykite pupelių, pupų, kopūstų, negerkite gazuoto vandens ir alaus, nuo kurių organizme kaupiasi dujos, pakilus lėktuvu spaudžiančios skrandį ir žarnyną tiesiog triguba jėga.

Nusiaukite batus ir apsimaukite šiltas vilnones kojines. Varžotės kaimynų? Na, tada bent jau periodiškai pasivaikščiokite tarp kėdžių eilių, kad atkurtumėte kraujotaką.

Norint stabilizuoti slėgį tarp viduriniosios ausies kanalo ir gerklės, derėtų žiovauti arba energingai kramtyti gumą. Jeigu ausis aklinai užgulė, stipriai suspauskite lūpas, nosies šnerves, ir pabandykite „iškvėpti“ pro uždarą burną. Jeigu nenorite, kad kas nors šias manipuliacijas matytų, pabandykite jas atlikti tualete.

Pirkdami bilietą, prašykite vietos prie lango už sparno, kur oro turbulentiškumas jaučiamas mažiausiai. Ir, aišku, kiek tai priklauso nuo jūsų – venkite mažų lėktuvų. Kuo didesnis lėktuvas, tuo mažiau jaučiamas vibravimas ir oro duobės.

Gydytis būtina!

Nederėtų užmiršti senojo gerojo aerono. Su skrydžio nemalonumais padeda susidoroti ir kramtomieji saldainiai „Travelgum“.

 

Dalykinių keliautojų liga

Ir ką gi tokio aš padariau?

Tolimu skrydžiu kirtote ne vieną laiko juostą ir visiškai suardėte biologinį organizmo ritmą.

Esu ligonis, ar ką?

O kaipgi! Akivaizdu: nemiga, apetito praradimas, bendras nuovargis. Atrodo, nieko nepadarėte, o jaučiatės tarsi sudaužytas, lyg būtumėte iškrovęs trejetą vagonų. Ypač sunkiai „dalykinių keliautojų ligą“ pakelia verslininkai „vyturiai“, ir tie, kurie yra įpratę griežtai laikytis dienotvarkės. Kitas ypatumas – judant į rytus, laiko skirtumas kažkodėl jaučiamas gerokai stipriau, negu traukiant į vakarus.

Kaip apgauti prigimtį?

Stenkitės skraidyti dieną, tada organizmui lengviau prisitaikyti.

Atvykus nereikėtų ilgai ilsėtis. Išsyk įsitraukite į bendrąjį ritmą: dirbkite, miegokite, valgykite ir gerkite tuo pačiu laiku, kaip ir vietos gyventojai. Pati aplinka sinchronizuos Jūsų biologinį laikrodį.

Esant kardinaliam laiko skirtumui, kasdien „pastūmėkite“ ėjimo miegoti laiką dviem valandom pirmyn (arba atgal), kol jis susilygins su vietiniu laiku.

Atlikite fizinius pratimus. Jie paspartina adaptaciją.

Gydytis būtina!

Vaistų nuo „dalykinių keliautojų ligos“ nėra. Bet kraštutiniu atveju, kai neturite laiko adaptacijai, o dalykinių derybų metu būtina atrodyti žvaliam ir energingam, griebkitės šviesos terapijos. Labai stipri dirbtinė šviesa, ekvivalentiška saulės šviesai, įjungta praėjus valandai po saulės patekėjimo, staigiai persuka Jūsų biologinių valandų strėlytes reikiama kryptimi.

 

Kalnų liga

Ir ką aš tokio padariau?

Sava valia užsiropštėte ten, kur mažai deguonies, ir surengėte galvos smegenims hipoksijos (deguonies bado) seansą. Pažeidėte organizmo vandens bei maistingųjų medžiagų įsisavinimo procesus ir sutrikdėte skrandžio sulčių išsiskyrimą. Pakeitėte organizmo termoreguliaciją ir organizavote greitą drėgmės praradimo procesą (drėgmės nuostoliai – 7-10 litrų per parą).

Esu ligonis, ar ką?

Atvirkščiai, jaučiatės neblogai. Labai norisi būti maloniam su visais. Jėga, dar nepatirta stiprybė tik ir veržiasi išorėn. Juokiatės, bandote ropštis ant akmenų ir stebitės, kodėl instruktorius bei labiau patyrę komandos nariai žvelgia į Jus su nepasitikėjimu ir visai netrokšta prisijungti prie linksmybių. Iš tikrųjų viskas labai paprasta – 2000 metrų aukštyje dėl hipoksijos jus užplūdo euforija. Pasiekus 3000 metrų ribą, pradės skaudėti galvą, gausti ausyse, ims smarkiau plakti širdis, pajusite dusulį, veidas ir rankos įgis melsvą atspalvį, o iš nosies pradės tekėti kraujas. Tai taip pat hipoksija, tik kita jos stadija.

Aukščiau kopti į kalnus Jums negalima. Ten trauks tik labiau patyrę alpinistai. Bet ir jiems teks patirti kalnų ligos žavesį. 4000 metrų aukštyje gali sutrikti kalba ir regėjimas. Užkopus į 5000 metrų aukštį, sumažėja galvos smegenų žievės jautrumas, todėl žmogaus elgesys gali tapti nemotyvuotas.

Kaip apgauti prigimtį?

Kad įgytumėte teisę ją apgaudinėti, reikia prisiminti štai ką. Jokiu būdu neišsiruoškite į kalnus po gripo, anginos, plaučių uždegimo ir nepulkite šturmuoti viršukalnių, jeigu apskritai esate linkę persišaldyti. Aukštikalnėse plaučių uždegimas gali išsivystyti nei iš šio, nei iš to pačia sunkiausia forma, o krizė užklumpa per kelias valandas.

Gaila, kad paprastam mirtingajam (ne kosmonautui, gelbėtojui ir ne bandytojui) profilaktikos griebtis neįmanoma, nes reikalinga barokamera. Tad ko gi griebtis?

Prieš žygį į kalnus reikia gerti vandenyje ištirpdytos citrinos rūgšties su cukrumi ir vartoti vitamino C tabletes. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad jis skystina kraują. Kopiant mitybos racioną padidinti iki 5000 kalorijų, pagausinti maiste angliavandenių, ypač gliukozės. Jums taip pat turi nestigti A, B, PP vitaminų, folinės rūgšties. Pravartu naudoti ženšenio, eleuterokoko preparatus.

Profesionalūs alpinistai žino apie gresiančią kalnų ligą ir, planuodami kopimą, palieka laiko aklimatizacijai 3700 ir 4300 metrų aukštyje. Pasiekę 4000 metrų aukštį, kasdien jie pakyla ne daugiau nei 500 metrų.

Gydytis būtina!

„Kalnų liga“ gydoma deguonimi arba karbogenu (deguonies mišiniu). Reikalinga deguonies pagalvė, bet temptis ją į kalnus besišaipančių bendražygių džiaugsmui retas ryžtasi. Belieka, pajutus pirmuosius ligos požymius, likti tame pačiame aukštyje iki aklimatizacijos. Gerti stiprią kavą ir uostyti amoniaką. Jeigu sveikatos būklė nesikeičia – pradėti lėtai (kad būtų išvengta staigių slėgio pokyčių) leistis žemyn. Kartais net 300 metrų gali suvaidinti lemiamą vaidmenį.

 

Dar keletas patarimų, kaip įveikti kelionių negalavimus:

• Pati seniausia, keliautojų gerai išbandyta priemonė yra imbieras. Jį pirkliai visuomet vartodavo prieš ilgą kelionę. Dabar imbiero yra ir kapsulėmis. Rusijos farmakologai pagamino specialų preparatą „Laimingo kelio“. Tai aromatinė natūralių imbiero, lavandos, ramunėlių, baziliko aliejų kompozicija. Preparatą įkvepiant, lengviau ištverti jūros ligą ir atsilaikyti prieš staigius klimatinių juostų pokyčius.

• Šveicarijos firma „SwissTech“ gamina specialius akinius nuo jūros ligos – dvigubu stiklu, viduje pripildytu skysčio. Šis skystis sudaro dirbtinio horizonto įspūdį ir nuramina smegenų sritį, atsakingą už pusiausvyrą. Vestibiuliarinis aparatas nustoja kelti nerimą. O jei nėra pagrindo susirgti jūros liga – nėra ir jos simptomų.

etaplius-naujienu-portalas.jpg



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.