Besidairant po legendomis apipintą Aukštaitijos nacionalinį parką

Autorius: Astra Petkūnaitė | kelioniumanija.lt , 2012, Rugpjūčio 21d.

Ladakalnis

 

Nereikia toli važiuoti, kad gamtos grožis užgniaužtų kvapą, o fotoaparatas nedingtų iš rankų. Viena iš tokių vietų – mano gimtoji Aukštaitija ir jos nacionalinis parkas. Šią vasarą po kelerių metų net kelis kartus apsilankiau gražiausiose ir turistų jau pamėgtose vietose, kurios, gavus finansavimą, buvo atnaujintos ir sutvarkytos.

Aukštaitijos nacionalinis parkas yra seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, užimantis net 90 tūkst. hektarų. Tokį plotą jis užima po to, kai prieš kelerius metus buvo sujungtas su Labanoro regioniniu parku.

Tik štai Aukštaitijos nacionalinio parko traukos objektai nesikeičia jau kelis dešimtmečius. Ir vietinius, ir turistus traukia niekuomet nenutylantis ir paslaptingas Ginučių malūnas, aukštai virš miškų ir ežerų iškilę Ginučių piliakalnis ir Ladakalnis. Sveikuolius traukia prieš keletą metų itin išpopuliarėjęs šaltinis.

 

Nepamirštama Palūšės bažnyčia

Smalsuolių minias sutraukia ir garsioji, ant buvusio vieno lito banknoto pavaizduota Palūšės bažnyčia. Nuo jos ir pradėsiu savo pasakojimą.

Palūšės šv. Juozapo bažnyčia ant Lūšių ežero kranto stūkso jau daugiau nei 250 metų, o jos aštuonkampė varpinė yra vienintelė tokia Lietuvoje. „Įženk geras, išeik geresnis“ skelbia užrašas virš bažnyčios durų, taip sukurdamas dar jaukesnę ir šventesnę atmosferą. Gal dėl to šioje bažnyčioje retą savaitgalį nematyti amžiną meilę prisiekti ketinančių įsimylėjėlių, iš nekantrumo krykštaujančių pirmosios Komunijos laukiančių vaikų ar krikšto tėvų, ant rankų sūpuojančių mažylius.

04aukstaitija-paluses-baznycia.JPG

Palūšės bažnyčia

 

Ladakalnis arba drakono ketera

Toliau dažno turisto ar svečiams apylinkes aprodančio vietinio kelias suka į Ladakalnį. Sakoma, kad kalno papėdėje reikia rasti akmenuką, sugalvoti norą ir užnešti jį ant kalno. Visi šie norai gula po garbingiausioje vietoje augančiu ąžuolu. Akmenukų, saugančių norus, čia apstu.

Ladakalnis virš jūros lygio yra iškilęs 176 metrus. Jis stūkso Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje, kurį suformavo praslinkęs ledynas. Sakoma, kad kalva pašiaušta kaip drakono ketera, o ant jos senovėje buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – didžiajai motinai, viso pasaulio gimdytojai.

Visgi ne mažiau nei paslaptinga istorija, Ladakalnis žavi vaizdu. Nuo šios kalvos matyti net šeši ežerai – Linkmenas, Asėkas, Alksnas, Alksnaitis, Ūkojas ir Pakasas. Šalia Ladakalnio šlama 18 hektarų užimantis ąžuolynas.

Nepakartojamais vaizdais gali mėgautis ir neįgalieji. Specialiai tiems, kurie sėdi neįgaliojo vežimėlyje, įrengtas pandusas – takelis.

 

Legendomis apipintas Ginučių piliakalnis

Vos pakreiptus žvilgsnį nuo beribių ežerų, šalia Ladakalnio stūkso dar vienas didžiūnas – Ginučių piliakalnis. Šis piliakalnis pirmą kartą rašytiniuose raštuose paminėtas XIX amžiuje.1872 metais jis aprašytas rusų geografinės draugijos medžiagoje.

O štai tokia legenda yra pasakoja turistams: „Papiliakalnės laukuos yra kalnas. Prieš patapą te buvo didžiausias miestas ir bažnyčia. Kai buvo patapas, patapijo laukus, apinešė miestą ir bažnyčią, padarė kalną. Vidury kalno skylė, ties varpine. Močiai senelė pasakojo; gano piemeniokai nedideli, primeta akmenų – rytą visi ore. Vienas piemeniokas buvo drąsus. Atnešė virvę ilgą, sako: „Jūs mane leiskit ton duobėn, aš padabosiu, kas ten yra.“ Tada piemenys ažurišė virve vaiką, išleido duobėn. Anas pradėjo tąsyt virvę, anys ištraukė. Anas pasakoja, ką matęs. Sako: „Sėdi karalaitė, an stalo šviesu, prie stalo šuva tupi, liežuvį iškoręs. Pasakė karalaitė: „Jau daugiau neateik tu. Ir tu teip čia sėdėsi.“ Kiek tame tiesos, niekas nesužinos, bet legendomis apipintas piliakalnis nuo to tik žavesnis.

Tiesa, kai kas yra žinoma apie Ginučių piliakalnį ne iš legendų. Piliakalnis buvo įrengtas ir naudotas gynybai jau I tūkstantmetyje po Kristaus. Piliakalnis naudotas ilgą laiką, vėliau jis buvo tapatinamas su XIII-XV amžiuje egzistavusia Linkmenų pilimi, kuri buvo Vidurio Lietuvos gynybos sistemos dalis. Spėjama, kad 1242-1260 m. pilį valdė kunigaikščio Mindaugo seserėnas Lengvenis.

Teigiama, kad piliakalnio aikštėje stovėjo svarbiausi pilies gynybiniai įrenginiai. Aikštę juosė pylimas, ant kurio greičiausiai buvo pastatyta gynybinę rentinės konstrukcijos siena. Aikštės centre buvo įrengtas pilies kiemas, naudotas gynybos tikslais arba turtui sugabenti iškilus pavojui. Pilies įgulą galėjo sudaryti apie 90-100 žmonių.

Tačiau po Livonijos ordino puldinėjimų, kurie baigėsi 1435 metais, sugriauta pilis nebebuvo atstatyta. 1934 metais ant piliakalnio lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Šiam įvykiui atminti pastatytas paminklinis akmuo bei pasodintas ąžuolas, tačiau pastarasis, deja, neišliko.  

04aukstaitija-ginuciu-piliakalnis.JPG

Ginučių piliakalnis

 

Pasaką sekantis Ginučių malūnas

O kalbant apie Ginučių piliakalnį, būtų nemandagu nepaminėti ir dar vieno šio kaimelio pasididžiavimo – Ginučių malūno. Šis, niekada netylantis ir nuolat istoriją pasakojantis malūnas pastatytas XIX amžiuje. Galima didžiuotis, kad yra išlikusi visa senoji malūno įranga – girnos, piklius, maišų pakėlimo mechanizmas, vandens ratas. Malūnas veikė iki 1968 metų, o dabar jo viduje galima pamatyti ekspoziciją, kuri pasakoja, kaip duona patenka ant mūsų stalo. Nemažai pradinių klasių auklėtojų savo mokinius vežasi į šį malūną.

O vasaromis šalia malūno tiesiog verda gyvenimas. Čia keliauja daugybė baidarininkų, dviratininkų, pasimaudyti upėje ar pasiturkšti po vandens kaskadomis trokšta ir vaikai, ir suaugę. Dar viena atrakcija parko lankytojams – kiekvienais metais kitoje kelio pusėje prieš malūną apsigyvenanti gulbių pora. Pakrantėje ir ant kelio vaikštinėjanti gulbių pora su mažais gulbiukais – ne mažesnė kaimo įžymybė nei pats malūnas.

04aukstaitija-malunas.JPG

Ginučių malūnas

 

Sveikatai pastiprinti – šaltinio vanduo

O pakeliui ištroškusiems Aukštaitijos nacionalinis parkas siūlo atsivėsinti ir pasistiprinti šaltinio vandeniu. Medžiukalnio šaltinis yra netoli Vaišniūnų kaimo. Sakoma, kad šio šaltinio vandenį vietiniai žmonės žinojo jau nuo seno. Pasakojama, kad užtenka išgerti vieną stiklinę vandens ir visą dieną nejausdavai nei troškulio, nei alkio. Ekstrasensai tvirtina, kad šio šaltinio vanduo turi teigiamos energijos. Stebina ir tai, kad dėl mikroklimato ir drėgmės aplink šaltinį susiformavo specifinė augalija.

04aukstaitija-saltinis.JPG 

Medžiukalnio šaltinis

 

Nuotraukos autorės

 

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Kelionių idėjos