Savaitgalis Prahoje (3). Sočiai, gardžiai

Autorius: Daiva Zaveckienė | kelioniumanija.lt , 2012, Spalio 03d.

Du žodžiai, sotus ir sunkus, bene labiausiai tinka apibūdinti čekų virtuvę. Tačiau kiek rieboki tradiciniai čekų patiekalai netgi labai įtinka lietuviškam skrandžiui, pratusiam prie sunkaus mėsos, bulvių bei miltinių patiekalų derinio. Prie tokio sunkiasvorio asortimento nepamainomas tampa čekiškas alus.

 

Kniedlikai ir kiti skrandžio reikalai

Kelionės metu stengėmės paragauti kuo daugiau skirtingų tradicinių patiekalų. Visi jie dažniausiai skęsta padažuose, kurie paprastai gaminami iš daržovių ir grietinės. Lyg ir nelabai riebūs, tik neįprastai per daug. Dauguma patiekalų patiekiami su kniedlikais – anot mūsų draugo iš Prahos, čekai vieninteliai pasaulyje gamina tokį patiekalą. Gal tiksliau, tiek daug jo rūšių. Mat kniedlikus, kuriuos kalbininkai skatina lietuviškai vadinti virtinukais, galima gaminti iš baltos duonos, bulvių ir daugybės kitų produktų.

Net ir paprasčiausius kniedlikus nėra taip jau lengva pasigaminti patiems. Pirmiausia riekelėmis supjaustytas batonas užpilamas šiltu pienu ir šiek tiek palaikius į batono masę dedami kiaušiniai, prieskoniai ir kokie nors priedai, pavyzdžiui, pakepinti svogūnai. Tuomet iš visos masės formuojama „dešra“, kuri verdama vandenyje, o išvirusi supjaustoma riekelėmis. Patyrusios čekų šeimininkės gamina ir virtuoziškus kniedlikus su įvairiausiais įdarais, pavyzdžiui, kiaulienos šonine, riešutais ar kitomis gėrybėmis. Čia mūsų draugas nemelavo, kad kniedlikų rūšių Čekijoje yra devynios galybės.

Su kniedlikais valgomas čekiškas guliašas, labai panašus į tradicinį vengrišką guliašą, tik patiekiamas su žaliais svogūnų pusžiedžiais. Su kniedlikais valgoma kiauliena, jautiena ir kita mėsa, kuri vyrauja Čekijos virtuvėje. O užsisakę tradicinių čekiškų patiekalų asorti, šalia trijų skirtingų rūšių kniedlikų ir pusės keptos anties, dar gauname ir troškintų raugintų kopūstų su aštriomis dešrelėmis.

Beje, patys čekai itin didžiuojasi savo virtuve. Klausiu mūsų draugo, ar jo tautiečiai kasdien valgo tokį mūsų akimis kiek rieboką maistą, juk mes savuosius cepelinus ragaujame ne taip jau ir dažnai. Pasirodo, ir kniedlikai, ir sotūs mėsos patiekalai su tirštais padažais yra įprasti valgiai ant čekų stalo.

 

Pivnicos ir pivovarnios

Iš savo pažįstamo prahiečio sužinome slaptažodį, padedantį susirasti geriausias alines: reikia ieškoti užrašo „pivo z tanku“. Tai reiškia, kad alus šioje alinėje pilstomas iš didelės statinės. Tik geriausios alinės, sulaukiančios daug klientų, gali sau leisti užsisakyti tokius kiekius alaus. Ir tik esant nuolatiniam klientu srautui alus neužsistovi: paprastai šviežias alus čia atvežamas kiekvieną dieną. Dar svarbu kaip sąžiningai išplaunami vamzdžiai, kuriais alus pasiekia ištroškusių lankytojų bokalus. Anot mūsų draugo iš Prahos, šiuos vamzdžius reikia valyti kasdien.

Paragauti čekiško alaus kviečia ne tik nesuskaičiuojamas skaičius mieste išsibarsčiusių alinių, vadinamų pivnicomis, bet ir alaus daryklos, pivovarnios. Jose lankytojai už kelių šimtų Čekijos kronų mokestį supažindinami su alaus gamybos procesu. Neatsiejama tokios pažinties dalis, be abejo, yra alaus degustacija. Pačioje Prahoje, Smichovo rajone netoli Prahos pilies, nuo seno verdamas Staropramen alus. Didžiulė gamykla užima visą kvartalą.

Čekai ne tik pagrįstai giriasi verdantys geriausią pasaulyje alų. Šalies kalvose auginami apyniai taip pat yra vertinami aludarių įvairiausiuose žemės kampeliuose. Važinėjant po Bohemiją pakelėse galima pamatyti plytinčius apynių sodus. Tiesa, mūsų viešnagės metu rugsėjį derlius jau buvo nuimtas, tačiau išvydome šimtus metrų besidriekiančias  apyniams auginti skirtas struktūras, kurios primena pergoles.

01kelione-cekija.JPG

Nuimtas derlius Čekijos apynių plantacijose

 

Belieka pridurti, kad patys čekai su humoru žvelgia į savo įprotį sočiai ir daug valgyti gausiai užgeriant alumi. Juokaujama, jog čekai niekada rimtai nekariavo, o jei šalį ir užklupdavo priešai, jiems vietiniai gyventojai beveik visuomet geranoriškai pasiduodavo. Koks gi karys, kai pilvas prikimštas sočiųjų kniedlikų dosniai užgeriant alučiu.

 

Nuotraukos autorės

 

Taip pat skaitykite:

Savaitgalis Prahoje (1). Kutna Hora – Bohemijos lobynas

Savaitgalis Prahoje (2). Karlšteino pilies paslaptys


Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.