Keliavimo su „Couchsurfing’u” pradžiamokslis

Autorius: Astra Petkūnaitė | kelioniumanija.lt , 2012, Spalio 01d.

Lietuviški šaltibarščiai Berlyne

 

Jau esu anksčiau rašiusi apie priklausymo „Couchsurfing‘o“ bendruomenei žavumą, tačiau tuomet mano patirtis buvo vienpusiška. Buvau tik priėmusi po savo namų stogu keletą pasaulio piliečių. Tačiau dabar mano patirties kraitis gerokai pasipildė.

Vos prieš savaitę grįžau iš daugiau nei dvi savaites trukusios kelionės traukiniais po Europą, kurios metu su drauge Aurelija gyvenome tik pas vietinius. Jokių viešbučių, jokių hostelių! Toks buvo mūsų kelionės tikslas ir mums jį pavyko įgyvendinti 100 proc. Tad dabar, kai jaučiuosi daugiau žinanti apie tai, kaip veikia nakvynės paieška „Couchsurfing‘o“ visuomenėje, noriu savo patirtimi pasidalyti ir su jumis.

Turiu pripažinti, kad didžiąją dalį paieškų prieš kelionę vykdė mano draugė, kuri juokėsi, kad sėdėjimas „Couchsurfing‘e“ ir užklausų siuntinėjimas tapo jos antruoju darbu. Mes ieškojome nakvynės penkiuose miestuose: Berlyne, Amsterdame, Paryžiuje, Romoje ir Vienoje. Paryžiuje ir Romoje mums reikėjo rasti net po du hosterius, nes keturias dienas apsistoti pas tą patį žmogų reiškia prarasti pažinimo džiaugsmą ir tikimybę įkyrėti šeimininkams.
Kaip išsirinkti hosterį?

Kad ir kaip bebūtų keista, nakvynę Romoje radome iki atvykimo likus vos kelioms dienoms. Pamatę, kad mes su drauge ieškome nakvynės jų mieste, keli romiečiai patys pasisiūlė mus priimti, tačiau vėliau dingo kaip į vandenį.

Turbūt daugeliui kilo klausimas, kodėl Italijoje sunkiausia susirasti nakvynę? Juk karšti pietiečiai vaikinai turėtų susidomėti užklausa, kurią atsiuntė žavi šviesiaplaukė (čia aš apie savo draugę). Tačiau praktika parodė ką kita.

Visų pirma, iš beveik 700 Romoje nakvynę siūlančių italų, tik mažiau nei 100 yra merginos. O ir tarp tų pačių yra daug vyresnio amžiaus moterų, kurias mūsų noras šėlti ir semti gyvenimo džiaugsmą kiaurą parą būtų nuvarginęs. Juk kai kurios iš jų – vaikus auginančios mamos. Tad išsiuntusios kelias užklausas italėms, dėmesį sutelkėme ties stipriąja lytimi. O čia ir vėl susidūrėme su sunkumais. Nors gal tai nėra tinkamas žodis. Tiksliau būtų – susidūrėme su pusnuogiais vaikinais.

01pigios-keliones.jpg

Atsidėkodami už blynus, italai mus nusivedė paragauti tikrų itališkų picų

 

Iš tų pusės tūkstančio anketų teko atmesti vyresnius nei 35 metais italus, įvairius neaiškiai atrodančius ar nežinia kokiais tikslais „Couchsurfing‘u“ užsiimančius tipus. Tačiau vienas dalykas nustebino labiausiai – beveik visi italai savo anketoje, pagrindinėje nuotraukoje ar kitose, mūvi maudymosi kelnaites ar paprasčiausias trumpikes. Kad ir kaip kosmopolitiškai stengėmės mąstyti, tačiau neišdrįsome užklausų siųsti vaikinams, kurie pusnuogiai fotografuoja save vonios kambaryje ar paplūdimyje.

Vėliau, kai mus visoms keturioms dienoms priėmė du italai, Vitto ir Alberto, jie mūsų paklausė, kodėl pasirinkome būtent juos. „Jūsų anketoje nebuvo nuotraukų, kur jūs pusnuogiai“, – nusijuokėme mes, o vaikinai paaiškino, kad jų šalyje tokios nuotraukos yra labai normalus dalykas. Juk kam italai lieja prakaitą sporto salėje, jei negali išdidžiai pademonstruoti darbo rezultatų.
Kaip parašyti gerą užklausą?

O dabar šiek tiek apie tai, kaip siųsti užklausas. Pirmąją pastogę nakvynei Berlyne susiradome netikėtai greitai. Dar praėjusį rudenį vienai nakčiai mano namuose apsistojo du vaikinai iš Berlyno. Prisiminusi anuomet jų duotą pažadą man suteikti nakvynę viešnagės Vokietijoje metu, iš karto parašiau vienam iš jų. Nors Marco profilyje buvo parašyta, kad priimti keliautojų jis šiuo metu negali, vaikinas bematant sutiko mane ir draugę apnakvydinti. Kaip vėliau paaiškėjo, pats Marcas tuo metu net nebuvo Berlyne, tad mus globojo jo butokai.

O štai ieškant nakvynių kituose mūsų kelionės žemėlapyje pažymėtuose taškuose reikėjo pasitelkti visą išmanumą ir parašyti gražias bei įtikinamas užklausas. Pirmiausia, būtina pasiskaityti žmogaus, kuriam siunčiate užklausą, anketą. Ne tik dėl to, kad suprastumėte, ar turėsite apie ką su juo šnekėtis ir kuo pasidalyti, tačiau ir dėl to, kad dažnai anketose būna paslėptas slaptažodis, kurį reikia įrašyti siunčiamame laiške. Jei jūsų užklausoje to žodžio nebus, hosteris supras, kad jo anketos net neskaitėte ir tiesiog ieškote nemokamos vietos  apsistoti, o ne pažinties ir gilesnio vietinių gyvenimo pažinimo. Laiškuose patariame būti nuoširdiems ir nemeluoti, rašyti užklausą tokią, kokią pats norėtumėte gauti. Tai padidins teigiamo atsakymo tikimybę.

Kai tik gaunate teigiamą atsakymą, iš karto pasiklauskite, ką jums reikia atsivežti. Mat kai kurie hosteriai tikėsis, kad jūs atsivešite miegmaišius, rankšluosčius, o kai kurie jūsų lauks su švaria paklota lova ir gaiva kvepiančiais rankšluosčiais. Taip pat išsiaiškinkite, kur gyvena žmogus, pas kurį turite apsistoti, ir kaip iki jo namų galima nuvažiuoti. Galbūt naujasis jūsų draugas pasisiūlys jus pasitikti, o gal tiesiog lauks jūsų namuose.

 

01pigios-keliones1.jpg

Bulviniai blynai Paryžiuje
Kaip atsidėkoti už viešnagę?

Iki šiol pas mane viešėję užsieniečiai už nakvynę ir kartu praleistą laiką atsidėkodavo įvairiai. Lenkaitė man padovanojo pačios veltus auskarus, porelė iš Baltarusijos – knygą apie savo miestelį ir du mažus pintus baltarusius, italas iš Milano atvežė maistelio mano katei, o visos viešnagės metu už mane mokėjo kavinėse, baruose ar klubuose. Tad atėjus laikui pačiai atsidėkoti už svetingumą, susimąsčiau, kaip tai reikėtų padaryti.

Vieną dalyką su drauge suplanavome iš anksto. Visiems hosteriams nupirkome lietuviškų suvenyrų – kalendorių su Vilniaus žemėlapiu, tai lyg kvietimas atvykti į mūsų šalį, ir magnetą. Tai labai paprastos dovanos, tačiau visi iki vieno mus priėmę hosteriai buvo maloniai nustebinti ir pamaloninti tokiu dėmesiu.

Bet štai vienas dalykas mūsų naujiesiems draugams įsiminė labiausiai – bulviniai blynai. Visos kelionės metu su didžiausia meile gaminome lietuvių taip mėgstamus blynus. Dėl to teko išmokti ir kaip angliškai paprašyti tarkos ar kaip paaiškinti, kad mums reikia varškės.

Tik Berlyne, pačioje kelionės pradžioje, mums pavyko pagaminti šaltibarščių. Šalta rožine sriuba pavadintam patiekalui reikalingus ingredientus radome artimiausioje maisto prekių parduotuvėje. Vokiečiams sriuba patiko, tad mes patenkintos trynėm rankomis.

O visos likusios kelionės metu mes kantriai kepėme bulvinius blynus. Kadangi esu dirbusi kavinėje, mačiau kaip mūsų virėjos tiuninguodavo bulvinius blynus. Tad mes užsieniečius vaišinome bulviniais blynais su česnakiniu varškės padažu ir silke. Nors mūsų hosteris Paryžiuje Edouardas iš pradžių labai įtariai žiūrėjo į šį duetą, vėliau su pasigardžiavimu sukirto viską.

Atvykusios į Italiją, su drauge nusprendėme, kad daugiau jokių bulvinių blynų. Bulvių skutimas, tarkavimas, blynų kepimas atima daug laiko. Tuo pačiu, aš norėjau irgi nors kartą ne gaminti, o stebėti, kaip tai daro kiti. Mat bulviniai blynai – mano firminis patiekalas, tad visuose miestuose aš juos gaminau, o draugė man padėjo techniniuose darbuose, tokiuose, kaip bulvių tarkavimas. Tačiau be jos pagalbos nebūčiau apsiėjusi. Šios kelionės metu ji tapo tikra česnakinio padažo meistre, galinčia net iš neaiškių pieno produktų sumiksuoti gardžiausią padažą blynams. Tad mūsų kūrybinis tandemas virtuvėje tikrai sulaukė daug komplimentų.

Pirmos vakarienės Romoje metu, kai valgėme draugės ruoštą daržovių troškinį su ryžiais, netyčia apie tai prasitarėme. Italai iš karto sukluso ir lyg tarp kitko užsiminė, kad būtų labai įdomu paragauti šių blynų. O kadangi jie mus globojo net keturias dienas, širdis neleido jiems atsakyti. Kadangi kitą vakarą namuose turėjo rinktis hosterių draugai, iš Romos centro su Aurelija grįžome anksčiau ir patraukėme tiesiai į parduotuvę. Deja, silkės čia neradome. Tad šį kartą blynus paįvairinome marinuotais grybais.

Atėjus vakarui ir susirinkus pilnam kambariui italų, ant stalo patiekėme blynus, česnakinį padažą ir grybus. Pirmasis prie stalo nuskubėjo Vitto, kuris jau pasipraktikavęs virtuvėje, visiems pademonstravo, kas su kuo yra valgoma. O mums su Aurelija iš nekantrumo ir jaudulio net akys žibėjo. Ar patiks italams mūsų tradicinis patiekalas? Ir ką aš galiu pasakyti – bulviniai blynai valdo. Visi iki vieno apsilaižė pirštus, tikrąja to žodžio prasme, padažas per barzdą varvėjo, bet burnoj blynus jie tikrai turėjo. Mūsų vargšas hosteris Vitto, kuris gamina nuostabiai skaniai, savo pastos su baklažanais gaminti net nepradėjo.

Tad dabar, kai galiu permąstyti visą mūsų kelionę, galiu drąsiai teigti, kad geriausia padėka jus priėmusiems žmonėms ir maistas, todėl, kad gaminant tradicinius patiekalus galima supažindinti juos su savo kultūra, papasakoti apie valgymo ypatumus, o virtuvėje prie viryklės užsimezgę pokalbiai perauga į įdomias ir smagias diskusijas prie vakarienės stalo ir taurės vyno. Su Aurelija pastebėjome, kad po bendros vakarienės tarp mūsų ir hosterių išnyko nejaukumo jausmas. Be to, jie tikrai įvertina tai, kad norėdamas jiems atsidėkoti, parduotuvėje, ieškodamas produktų, ir virtuvėje, tarkuodamas bulves, tu praleidi ne vieną valandą.

 

Atsiliepimų rašymas

O pabaigai norėčiau pridurti vieną dalyką. Nors ir padėkojote savo šeimininkams už svetingumą ir palikote atminimo dovaną, grįžę namo ir išsipasakoję draugams nuotykius ir įspūdžius, nepamirškite „Couchsurfing‘e“ jiems parašyti atsiliepimų. Jie tikrai bus dėkingi, o ir jūsų pačių anketa pasipildys padėkomis už gerai praleistą laiką ar skanius bulvinius blynus. Įsimintino pažinimo džiaugsmo!

 

Nuotraukos autorės

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Kelionių idėjos