Automobiliu po Maljorką: į dangų besistiebiančios bažnyčios ir spalvingi salos kaimeliai

Autorius: Astra Petkūnaitė | kelioniumanija.lt , 2014, Sausio 07d.

Vilniečiai Kristina ir Julius, savo atostogoms pasirinkę Maljorkos salą, teigia, kad ši sala nėra tokia popsinė, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Automobiliu po salą keliavusi pora čia atrado spalvingus ir siestos ramume skęstančius kaimelius ir dangų remiančias bažnyčias.

„Žinote, čia būtų galima suorganizuoti piligriminį žygį tikintiesiems. Maljorka nėra vien tik pasilinksminimai ir paplūdimiai“, – kelionių portalui kelioniumanija.lt sakė Kristina, pamačiusi dvi skirtingas populiaraus kurorto puses. 

„Didžiąją dalį turistų sudarė šeimos – mama, tėtis ir trumpukus šortus mūvinti bei didele iškirpte vaikinų dėmesį bandanti pritraukti paauglė dukra. Taip pat buvo nemažai mergvakarius šventusių bričių bei, žinoma, rusų. Tiesa, pastarieji buvo nepalyginti ramesni nei saloje poilsiavę ispanai. Kartais per jų rėkimą ir triukšmą nebuvo galima išsimiegoti“, – apie įsismarkavusius kaimynus pasakojo Kristina. 

 

Per keturias dienas – tūkstantis kilometrų 

Nemažai su kelionių agentūromis keliavusi pora šiemet nusprendė pasirinkti kitokį atostogų stilių ir Maljorkos salą apkeliauti automobiliu. Nuotykių ir savarankiško planavimo užsinorėję vilniečiai apsigyveno Palmanovoje ir automobilį išsinuomojo tiesiog viešbutyje, kuriame apsistojo. 

„Nors tai keliais eurais brangiau, nei išsinuomoti automobilį gatvėje, tačiau nuomotis iš viešbučio – patikimiau ir patogiau. Juolab, kad daugelis nuomos punktų įsikūrę sostinėje Palmoje. Už vieną dieną sumokėjome 45 eurus, tačiau, kaip minėjau, galima rasti ir pigiau – už 35-40 eurų“, – pasakojo Kristina.

Pora į kelionės draugus sau išsirinko dviem ratais varomą „Fiat Pandą“. Didesnių automobilių nuoma kainuoja brangiau, tačiau dviem žmonėms tokio automobilio visiškai pakanka. „Turėjome kelis žemėlapius, vieną jų pasiėmėme iš informacijos centro, nes ten jie išsamesni“, – būsimiems keliautojams patarė pašnekovė. 

Pirmąją kelionės dieną pora nuvažiavo 185 kilometrus, nes vidutinis kelionės greitis buvo vos 29 kilometrai per valandą. „Galite įsivaizduoti? O greitis toks mažas, nes daugiausiai vingiavome kalnų keliukais ir serpantinais. Antrąją dieną nuvažiavome jau 291 kilometrų, o vidutinis greitis buvo 50 km/h, per likusias dvi dienas įveikėme dar po 200-300 km“, – pasakojo šturmanės pareigas atlikusi Kristina. 

 

maljorka-dragoneros-sala.jpg 

Dragoneros sala Maljorkoje 

 

Kelionės tikslas – aplankyti tolimiausius salos kampelius 

Pirmoji poros kelionė buvo į patį vakariausią tašką – Dragoneros salą. Kelią link vaizdingos vietos sufleravo kelio ženklai, tačiau jei vairuotojas nepasitiki savo jėgomis bei žemėlapiu, geriau naudotis GPS. Pasak pašnekovės, būna vietų, kur galima lengvai klaidžioti kelias valandas. 

Toliau keliautojai patraukė į Valdemosos miestelį, kuriame stovi vienuolynas, garsus tuo, kad jame gyveno ir kūrė pats Frederikas Šopenas. Čia turistams atvertos durys į celę, kur 1838 metų žiemą gyveno F.Šopenas ir prancūcų novelistė bei feminsitė Žorz Sand su savo vaikais. Šis laikotarpis yra aprašytas jos kūrinyje „Žiema Maljorkoje“.  
„Miestelyje mus stebino ryškios, spalvingos langinės, visur buvo labai švaru ir tvarkinga. Toliau patraukėme link netoliese esančio laivų uosto ir, nors atstumas buvo tik 5 kilometrai, jį nuvažiavome tik per geras 40 minučių. Tačiau vargas atsipirko – vaizdas įspūdingas“, – patikino Kristina. 

Antrąją kelionės dieną pora keliavo į Ermitą de Bonany – 317 metrų aukštyje esančią bažnyčią. „Rekomenduoju šią vietą aplankyti visiems, kurie bus Maljorkoje. Kai atvykome, nebuvo nė vieno turisto, buvo tylu, ramu, girdėjosi tik vėjas ir balandžių ūkavimas. O bažnyčia – iš viso nereali! Kai įėjome į vidų tvyrojo prieblanda, tik per spalvingas rozetes skverbėsi saulės šviesa. Viduje taip pat groja meditacinė muzika, tad tiesiog pasėdėti ten nuostabu“, – apie vieną iš įsimintiniausių kelionės vietų pasakojo pašnekovė. 

Dar viena įdomi detalė, kad šioje bažnyčioje, įmetus penkiasdešimties euro centų monetą užsidega ne žvakutė, o lemputė. „Daugelyje vietų kabo ženklai, draudžiantys rūkyti ar neatsakingai elgtis su ugnimi“, – apie prevencines priemones nuo gaisrų kalbėjo Kristina. 

Vėliau atostogautojai patraukė į Porto Cristo, kur turistus vilioja Drakono urvas. „Tačiau jis pernelyg popsinis. Nors įdomu tai, kad ten teka upė, ja plaukioja valtis ir vyksta gyvo garso koncertas, tačiau viską gadina labai didelis turistų skaičius“, – kiek nusivylusi pasakojo pašnekovė. 

Trečiąją kelionės dieną vilniečių kelias nusidriekė į patį šiauriausią Maljorkos tašką – Formentorą, kalnuotą salos pusiasalį. Tačiau labiau nei gamtos vaizdai, keliautojams įsiminė draugiškos, meilios, tačiau labai įkyrios ožkos. „Jos tiesiogine to žodžio prasme korėsi ant kaklo, kad jas pamaitintume. Tad jei ir jūs čia važiuosite, iš anksto galite pasiruošti sausainių ir batono“, – alkanas pusiasalio gyventojas prisiminė Kristina.  

 

maljorka-ozkos.jpg 

 

Pačią paskutinę kelionės automobiliu dieną pora aplankė piečiausią salos tašką – Ses Salines, kur esantis paplūdimys nusėtas romantiškų įsimylėjėlių suręstų bokštelių iš akmenukų. Nors ketvirtąją dieną keliautojai jau jautė nuovargį, tačiau nepatingėjo aplankyti dar vieno urvo. Nors Artos urvas nėra toks didelis, kaip Drakono, tačiau Kristinai ir Juliui jis paliko didesnį įspūdį, buvo mažiau turistų, o vietinis gidas kalbėjo net penkiomis kalbomis.

„Paskutinis mūsų kelionės taškas buvo sostinė Palma. Po jo mūsų kelionė automobiliu baigėsi, bet dar turėjome laiko šiek tiek atsipūsti ir pasimėgauti ramiu poilsiu“, – pasakojimą apie Maljorką ir nuotraukų peržiūrą baigė Kristina, o mintyse jau planavo ateinančias atostogas. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.