Kokios spalvos yra Sicilija

Autorius: Dalia Motik | Etaplius.lt , 2013, Sausio 11d.

Keliauti lėktuvu nebrangu ir patogu. Kelios valandos ir jau esi kitoje šalyje, kitoje klimato juostoje ir net kitame metų laike. Viskas pasikeičia taip greit, kad kurį laiką net jautiesi sutrikęs. Įlipi į lėktuvą darganotą lapkritį, o išlipi Palerme!


 

Palermas – saulėta ir šilta

 

Po kojomis krūvos šiukšlių. Gatvės pilnos mašinų, mažų motocikliukų, autobusų ir arkliais kinkytų karietų, vežiojančių turistus. Arkliai su uždangalais ant akių, kad per daug nematytų, ir su uždangalais ant ausų, kad per daug negirdėtų, o turistai – su fotoaparatais. Eismas reguliuojamas signalais, bet jei kur yra šviesoforai, tai kartu dar stovi ir policininkai, mostais padedantys geriau interpretuoti šviesoforą.

 

Namai aukšti, buvę tikrai gražūs, bet aptriušę. Gatvių pavadinimai užrašyti lotyniškais, hebrajiškais ir arabiškais rašmenimis. Siaura gatvelė – ištisa dviračių krautuvė ir remonto dirbtuvės kartu. Visokio dydžio ir įmantrumo dviračiai sukabinti lyg kumpiai antrame aukšte, surikiuoti gatvėje ir tarpduriuose. Garažiukų, kurie atidaromi pakeliamomis durimis, sienos nukabinėtos dviračių detalėmis, tarp kurių vienas kitas šventojo paveikslas, papuoštas raudonomis lemputėmis. Gatvėje tvyro gumos kvapas.

 

Už kampo aikštė pilna marmurinių dievų. Atvykėliai joje fotografuojasi. Eina per gatvę į kitoje pusėje esančią bažnyčią. Vietiniai vyrai susitikę pasibučiuoja, o paskui sėdi ant laiptukų, garsiai kažką aptarinėja. Važiuoja grupelė vokiečių dviratininkų. Važiuoja vietiniai dviratininkai su rinkiminiais plakatais, juos pamatę ant laiptelių sėdintys vyrai karštai reaguoja, net nesuprantu, ar pritaria, ar – ne. Karietoje sėdinti dama žiūri į juos prasižiojusi. Vyrų balsai perrėkia transporto triukšmą.


 

Žaliuojantis ir žydintis Sicilijos ruduo

 

Sicilija yra gelsvai rudos spalvos“, – buvau perspėta prieš kelionę. Išties, kaip gali atrodyti ruduo po nepaprastai karštos vasaros? Tikiesi pamatyti saulės iškepintus akmenis ir gyvybės netekusią augmeniją, o atrandi šviežia žaluma apsipylusius kalnų šlaitus. Pievelėse, šlaituose, po alyvmedžiais tankiai pridygę žolių, panašių į dobiliukus ir svėres. Miške žydi krokai, ciklamenai ir kitokie neatpažinti žiedeliai, o po miškus ir pievas pavaikščioję siciliečiai prisirenka ne tik baravykų, bet ir šviežių šparagų. Ne tokių dailių ir sultingų, kokie siūlomi mūsų prekybos centruose už didžiulę kainą, bet plonyčių, rusvų, panašių į virvagalius ir siciliečių nepaprastai vertinamų.

 

„Dabar mes iš tiesų atsigauname, nes vasarą tik kankinomės karštyje ir ieškojome šešėlio“, – sako jie. Ruduo čia siejamas ne su ramybe ar net mirtimi, o su atsigavimu ir žaliavimu. Karščiai atslūgsta, palyja. Oras pilnas paukščių čiulbesio, saulėkaitoje kvepia pušys ir kedrai, o sutemus pradeda čirpti cikados.


 

„Stebuklai“ ant me­džių

 

Viduržemio jūros klimatas iš dalies tropinis. Vasaros – karštos, o žiemos – švelnios ir lietingos. Augmenija žaliuoja ištisus metus, yra užsigrūdinusi ir atradusi visokių būdų, kaip išgarinti kuo mažiau drėgmės. Kieti spygliuoti šparagai, visas be dėmesio paliktas erdves apraizgantys gervuogynai, mėsingi trijų metrų aukščio kaktusai, didžiuliai alavijai ir kiti augalai, kurių miniatiūrinės versijos puoselėjamos ant mūsų palangių. Dangų remiantys bambukai. Visokio aukščio ir visokių formų palmės. Miestuose ir prie namų jos itin įvairios, o miškuose savaime auga nykštukinės chamaerops humilis ir iš Kretos salos kilusios Phoenix theoprasti. Stebina iš žievės savo noru išsivyniojantys platanai ar kaip tik storiausią žievę užsiauginę kamštiniai ąžuolai (quercus suber). Šiuo metu Sicilijoje jų likę nedaug, todėl jie saugomi, tačiau vieną kitą medį galima pamatyti iš dalies „iš­rengtą“ – kamštinis sluoksnis nupjautas. Iš šono atrodo skausmingai, tačiau medis nuo to nežūva – užsiaugina naują sluoksnį. Kamštinio ąžuolo lapai nepanašūs į mums įprasto ąžuolo lapus, tačiau gilės beveik tokios pat.

 

Tik vienas kitas medis rudenį meta lapus. Dažniausiai tie lapai yra amžini ir kieti, lyg odiniai. Lyg lauro lapai… Išėjęs pasivaikščioti, atrandi augant laurų medžius, kurie dar brandina ir juodas uogas. Atrandi nepažįstamų krūmų su juodomis, mėlynomis ir raudonomis uogomis arba linksmai atrodantį žemuogių medį, apsipylusį geltonais ir raudonais rutuliukais. Siciliečiai jo vaisius vadina „miracolo“ – stebuklais. Išties 4-5 m aukščio medis atrodo neįprastai. Jo žiedeliai smulkučiai, o vaisiams sunokti reikia metų, todėl ant medžio tuo pat metu galima pamatyti ir žiedelių, ir prinokusių vaisių.


 

Kaktuso vaisiai valgomi peiliu ir šakute

 

Didieji kaktusai auga šlaituose ir pakelėse, o kartais sodinami lyg gyvatvorės. Jie augina valgomus maždaug obuolio dydžio vaisius. Radau jų padėta Džozepinos kieme, dėžutėje ant stalo, ir paėmiau vieną. „Ne­liesk!“ – sušuko visi, kas buvo kieme, net išsigandau, – negi sulaužiau kokį nors tabu? Pasirodo, tie vaisiai, nors neatrodo grėsmingi, turi klastingų mažų spygliukų, įsmingančių į odą, todėl rankomis neliečiami. Jiems „išvynioti“ reikia peilio ir šakutės. Nulupus, viduje yra sultingas, švelniai saldus oranžinis ar raudonas minkštimas su nedidelėmis sėklytėmis. Šiuos vaisius čia vadina indiškomis datulėmis (fico d‘India). Juos raško ne rankomis, o prie ilgų lazdų pritaisytais metaliniais indeliais.


 

Daržovės iš pievų

 

Lauro lapus siciliečiai naudoja sūdydami alyvuoges, virdami aromatingą arbatą arba gamindami likerį. Ar deda į sriubą? Nežinau, nes sriubos čia ragauti neteko, jos čia nepopuliarios.

 

Čia, užsigardinant aliejumi, valgomi makaronai ir įvairios daržovės. Kai kurios perkamos turguje, kai kurios dovanojamos kaimynų, o kai kurios… Džozepina pasiima kibiriuką ir sako einanti parsinešti daržovių. Kokių, iš kur? Ponia Smalsuolė, tai yra aš, įsisiūlo eiti kartu, tikėdamasi pamatyti, kur tas jų slaptas daržas.

 

Nueiname į alyvuogių sodą ir po medžių pradedame skinti… svėres! „Pas mus jų niekas nevalgo“, – sakau. „Pas jus tokių nėra! Tai Viduržemio jūros pakrantės augalas“, – sako Džozepina. Siciliečiai jas vadina „kavulučedi“ ir labai vertina – renkamos tik kelias savaites, nuo išdygimo iki sužydėjimo po alyvmedžiais ar vynuogynuose. Dar paraškome buroklapius primenančių lapų ir su pilnu kibiru „daržovių“ pareiname namo. Pati sau viena galvoju – lietuviškas žodis „daržovė“ sako, kad jos išaugintos darže. Itališkas žodis „verdura“ sako, kad jos yra žalios. „Kavulučedi“ paprasčiausiai išverdami vandenyje, apšlakstomi aliejumi ir valgomi su duona. Kartais dar užbarstomi džiūvėsėliais ar tarkuotu sūriu, tuomet sušvelnėja jų kartumas, nors jis nėra stiprus. Virtais lapais vaišinami svečiai. Atsisėdusi prie stalo, įsidedu į lėkštę žalią gniutulą ir mandagiai kramsnoju, bandydama suprasti, kas čia taip žavi visus kitus valgytojus. Nei skanu, nei bjauru, žolės ir tiek. Po antro kąsnio pradeda atrodyti visai neblogai. Paskui ir skonis, ir aromatas jau gana gundantis. O po poros savaičių vien prisiminus „kavulučedi“ burnoje renkasi seilės ir atsiranda nuojauta, kad tas žalias virtų žolių gniutulas gali tapti dar viena priežastimi sugrįžti į Siciliją.

etaplius-naujienu-portalas.jpg



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos