Rodo sala: ten, kur saulė, jūra, vėjas ir kalnai

Autorius: Daiva Zaveckienė | kelioniumanija.lt , 2012, Birželio 04d.

Prisipažinsiu, skrisdama į Rodo salą kiek būgštavau, kad tai bus nuobodžios paplūdimio atostogos. Tačiau likau maloniai nustebinta, nes per savaitę spėjome ir saule pasidžiaugti, ir dar kiek vėsoką Viduržemio jūros vandenį išmėginti, ir salos įžymybes apvažiuoti.


Sezono atidarymas

Orų prognozė išvykstant iš Lietuvos nieko gero nežadėjo. Tenai – tik plius 20°C. Kiek nerimaudama kroviausi lagaminą, bandydama rasti vietos viskam – ir šiltesniems, ir paplūdimio rūbams. O čia dar draugai vienas kitą perrėkdami protino, kad veltui išsiruošėm gegužės pradžioje į Rodo salą, veltui. Juk bus šalta, vėjuota, ir visai nepasimaudysit – jūra dar šalta…

Tačiau visi nuogąstavimai buvo bergždi. Saulės saloje mus pasitiko šilta lietuviška vasara. Nemėgstantiems karščio tai, matyt, geriausias metas susipažinti su pavasariniais žiedais pasipuošusia Rodo sala. O krištolinio Viduržemio jūros vandens temperatūra nebuvo žemesnė nei mūsų Baltijos sezono įkarštyje, nors, tiesą sakant, būčiau nesupykusi, jei tas vanduo ir šiltesnis būtų buvęs.

Apsistojame nedideliame pakrantės miestelyje netoli Lindos. Turbūt reikėtų sakyti „kurorte“. Bet paskutinėmis balandžio dienomis čia dar buvo tuščia, veikė vos keli restoranai ir nė nekvepėjo poilsiautojais. Įvertinome tai kaip privalumą: juk turėjome progos ramiai šnektelėti su vietiniais graikais. Dar neišvarginti turistų jie pasirodė malonūs ir mielai leidosi į kalbas.

Pačią pirmą dieną susipažinome su mūsų viešbučio ūkvedžiu Vangeliu, kuris čia dirba jau 22-ą vasarą. Žinoma, iš karto pasiteiravome, kodėl nėra poilsiautojų. Pasirodo, Rode sezonas prasideda gegužės 2 d. Kodėl gi taip – antrą, o ne pirmą? Netrukus patys galėjome įsitikinti, kad gegužės pirmoji graikams yra panašiai kaip mums Kalėdos ar Naujieji metai – tą dieną nedirba niekas, net muziejai.

Vangelis prasitarė nesuprantąs, ko žmonės čia atvyksta liepą ar rugpjūtį, kai oro temperatūra dieną viršija 35°C, o naktį kartais būna ir dar karščiau – mat saloje vyrauja uolos, kurios per dieną taip įkaitinamos saulės, kad naktį „šildo“ tarsi prikūrenta krosnis. Tik nesupraskite tai kaip antireklamos. Juk kiekvienas renkasi pagal save.

Atvykę prieš pat gegužės 2-ąją turėjome puikią progą pamatyti, kaip prasideda vasaros sezonas saloje. Kaip perdažomos terasos, paleidžiami fontanai, rikiuojami lauko kavinių baldai, blizginami nuomai skirti automobiliai. Ir viskas paskutinį vakarą prieš sezono pradžią. Kitą dieną baruose jau klegėjo taisyklingas britiškas akcentas, o restoranų šeimininkai su dar šviežia šypsena veide kvietė praeivius vakarienės.


Aplink salą – automobiliu

Aplankyti Rodo salos įžymybes patogu keliaujant automobiliu: jų nuomos verslas čia gerai išplėtotas. Siaurais keliukais zuja mažytės ekonominės klasės mašinytės. Nesunkiai atpažinsi vietinius – dauguma jų važinėja didesniais ir ne tokiais išblizgintais automobiliais. Automobilį išsinuomoti galima ir tarptautinėse automobilių nuomos kompanijose, ir nedidelėse vietinėse. 

Rode keliai neblogi, o ir ženklai gana aiškūs. Tie, kurie mokykloje per fizikos ir matematikos pamokas neskaičiavo varnų ir įsiminė tokias raides kaip µ, α, λ, π, ar ψ, gali drąsiai bandyti skaityti graikiškai. Tačiau graikai myli savo turistus, net ir tuos, kurie nebuvo itin uolūs mokyklos suole, taigi visus vietovių pavadinimus užrašė dar ir lotyniškomis raidėmis. Taigi ypatingų keblumų randant vieną ar kitą vietą neiškilo. 

1kelione-rodo-sala5.JPG

Vėjuotasis Prasonisi


Žalioji sala

Rodo salos tyrinėjimus pradedame nuo pietinės jos pusės, kuri yra mažiau apgyvendinta, ramesnė. Na, o pagrindiniai didžiausi kurortai su grėsmingai pakrantes okupavusiais daugiaaukščiais masinio turizmo viešbučiais susitelkę „viršuje“, ties Rodo miestu.

Pirmiausia traukiame link Prasonisi, arba „Žaliosios salos“. Nors teisingesnis pavadinimas turbūt būtų „vėjuotoji sala“, mat šioje vietovėje nuolatos pučia vėjai. Dėl to ji ir traukia burlenčių bei jėgos aitvarų mėgėjus. Jiems čia tikras rojus. O mes važiuojame tik pasižiūrėti.

Kelias iki Prasonisi primena kelią pro nesibaigiančius alpinariumus. Uolėtoje vietovėje augalija skurdi, tačiau net ir tokioje dykynėje krūmokšniai ir žolynai krauna žiedus, žaismingai nuspalvinančius uolėtą kraštovaizdį.

Akivaizdu, kad ir Prasonisyje sezonas dar neprasidėjęs. O gal metas per ankstyvas, nes po kiek laiko buriuotojai ir „kaituotojai“ po truputį ima rinktis nešini inventoriumi. Vėjas, rodos, išpūs viską iš galvos. Dėl to ilgai neužsibūname.

1kelione-rodo-sala4.JPG

Moni Skiadi vienuolynas, apsuptas kalnų ramybės


Kalnų ir vienuolynų ramybė

Nors ir be burlenčių, prisigaudę vėjo traukiame link vakarinės Rodo salos pakrantės ir mėgaujamės maloniu jūros ir kalnų deriniu prieš akis. Pakeliui užsukame į vieną iš salos vienuolynų – Moni Skiadi. Serpantinai veda į atokią vietovę, nuo jos matosi ir kalnai, ir jūra. Klausomės ore tvyrančios tylos. Ir pačiame vienuolyne, panašu, gyvenimas teka lėtai ramiai. Po šviežiai nubalintą kiemą tingiai slampinėja katės. Reiktų pridurti, kad tokių vienuolynų Rodo saloje – ne vienas ir ne du. Dauguma jų svetingai atvėrę duris smalsiems lankytojams.

Moni Skiadi vienuolynas garsėja stebuklingąja Palaimintosios Mergelės ikona. Pasakojama, jog viduramžiais vienas eretikas smogė peiliu į šį paveikslą, iš kurio ėmė ir ištryško kraujo lašai. Gerai įsižiūrėjus, rudos dėmės matosi ir šiandien. 

Toliau sukame link Monolithos, vaizdingo kyšulio, ant kurio kadaise stūksojo viduramžių pilis. Dabar belikę tik jos vėjo perpučiamos sienos ir nedidelė balta koplytėlė. O kiek akis užmato driekiasi saulės nutvieksti kalnai ir jūra. Tikros atostogos.

1kelione-rodo-sala3.JPG

Monolithos uola


Antikos pėdsakais

Noras pažinti mus nuveda į Kamiros, antikinio graikų miesto griuvėsius. Čia dera viskas – ir kelių tūkstančių metų senumo amžių nugludinti akmenys, pasakojantys buvusio miesto istoriją, ir jaukūs kiparisai bei ilgaspyglės pušys, ir kepinanti saulė, ir ulbaujantys karveliai, ir nuo kalno atsiveriantis ryškiai mėlynos jūros vaizdas. Su pavydu pagalvoju, kad bepigu čia buvo jiems gyventi, tiems senovės graikams. Tik likimas jų gana liūdnas: iš trijų stiprių helenistinio laikotarpio miestų, Kamiros, Jalysos ir Lindos, išliko tik pastarasis.

1kelione-rodo-sala1.JPG

Antikinio miesto Kamiros griuvėsiai

 

Nekantraudama laukiu, kol išvysiu Lindos, apie kurio grožį jau kone legendos sklando. Vaizdingoje vietoje pajūry nutūpęs Lindos kadaise buvo vienas stipriausių Rodo miestų, svarbus prekybinis uostas.

Pagailėję kelių eurų asiliuko varovui, stačiu keliuku patys kopiame į antikinį akropolį, išdidžiai stūksantį ant uolos virš nubalinto miestelio. Įvairiais laikotarpiais čia tiek visko įvyko, kad archeologams tenka gerokai paplušėti norint atkapstyti, kuris iš išlikusių akropolio elementų kuriam istorijos etapui priskirtinas.

1kelione-rodo-sala6.JPG

Baltasis miestas Lindos ir virš jo stūksantis Akropolis

 

Na, o jei antikos griuvėsių dar ne gana, keturios antikinės kolonos ir gerai išsilaikęs stadionas, primenantis circus maximus, smalsuolių antikos gerbėjų laukia ant kalvos ir Rodo miesto akropolyje.


Sugrįžimas į viduramžius Rodo mieste

Vos tik įžengusi pro masyvius vartus, vedančius pro dvigubą gynybinę sieną, suprantu, kad Rodo senamiestis yra žymiai didesnis, nei tikėjausi. Pasirodo, didžiausias Europoje! Iš karto patenkame į nugludintais akmenukais grįstų gatvelių labirintą. Kiek paklaidžioję randame ir turistų, suvenyrų prekeivių bei tavernų perpildytą senamiesčio centrą.

Rodo mieste įspūdį palieka ne tik siauros vingrios gatvelės, bet ir Magistro rūmai bei uostas, prie kurio prisišliejęs masyviomis sienomis aptvertas senamiestis. Už senamiesčio didybę turėtume dėkoti Šv. Jono riterių ordinui, vėliau persikėlusiam į Maltą ir tapusiam visame pasaulyje žinomu Maltiečių ordiniu, kuris veiklą vykdo iki šių dienų. Savo pėdsakus mieste taip pat paliko XVI a. Rodą užkariavę turkai. 

Įsukę į toliau nuo pagrindinio turistų srauto siaurėjančias gatveles fikusų pavėsyje susirandame nedidelę taverną. Ragaujame graikiškas salotas (tas, kurios be graikiškų riešutų gaminamos!), skanaujam tzadziki, o galiausiai burnoje tirpsta suvlaki.

1kelione-rodo-sala2.JPG

Rodo senamiestis

 

Nuotraukos kelioniumanija.lt

 

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.  



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


GAUKhttp://www.kelioniumanija.lt/konkursas