Vitalijos kelionė į Tenerifę: lavos paplūdimiai, saulė, jūros gėrybės, romo kokteiliai ir vėjo kedenami plaukai

Autorius: Vitalija Bartusevičiūtė , 2016, Liepos 18d.

Tenerifę pasirinkau atšvęsti pagaliau įvykusį atsisveikinimą su Universitetu ir pasibaigusį šį gražų gyvenimo tarpsnį. Nekantravau jau planuojant kelionę – galvojau apie juodus lavos paplūdimius skalaujamus žydro vandenyno, saulėtas dienas, skaniausias jūros gėrybes, įdegį, šaltus romo kokteilius ir vėjo kedenamus plaukus.

Kelionei prasidėjus pirmuoju Vueling skrydžiu (davė nemokamų keksiukų),supratau, jog gera pradžia – pusė darbo. Deja, persėdimas Barselonoje nebuvo toks sklandus – niekaip nesupratau, kodėl ir kaip kas nors įvyksta Ispanijoje, bet visgi viskas kažkaip įvyksta – oro uosto autobusiukui po trečio apsukimo aplink kelis skirtingus lėktuvus kažkokiu magišku būdu pavyko rasti mūsų lėktuvą, skrisiantį link Tenerifės. Įlipus pagaliau atsipūčiau, suvalgiau sumuštinį, pirktą Barselonos El Prat aerouoste, ir nusnaudžiau prieš išsvajotąjį kelionės tikslą.

Tenerifė pasitiko plūstelėjusia karščio banga. Čia susitikau seniai matytą draugę, sėdome į nuomotą automobilį ir drauge pajudėjome į apsistojimo vietą netoli Puerto de la Cruz miestelio.

Pirmosios dienos veiklos planą pasirinkome neintensyvų – keliavome į Aquamansa miestelį Teidės papėdėje prisipilti vandens tolimesnėms kelionės dienoms. Šioje vietoje kondensuojasi debesų vandens garai ir šį iš debesų susidariusį vandenį galima gerti (saloje taip pat galima gerti ir vandenį tiesiai iš krano, čia – labiau skonio reikalas). Aquamansos miškai pasitiko mus su dulksna – mistiškas rūkas, persismelkęs per žalius medžius, rozmarinai, augantys pakelėse, ir neįtikėtina ramybė – kaip tik tai, ko norisi po pusės paros kelionės.

Išalkę užsukome į Guachincha – tai kavinė, kurioje galima nusipirkti ir šalia esančio vynuogyno vyno. Beje, pagal vietinius įstatymus pardavinėti vien vyną yra nelegalu, todėl prie vyno privaloma pateikti ir maisto – taip atsirado ir Guachinchos kavinė. Prabangos čia tikėtis nevertėjo, bet geras ir kokybiškas maistas, nedidelės kainos, puikus vietinis vynas ir vietiniai kanarietiški seneliukai, sėdintys šalia ir žaidžiantys šachmatais, viską atpirko. Už tris žmones suplojome 27 eurus ir pajudėjome ilsėtis.

Kitą dieną aplankėme Loro Parką – gana populiarų turistinį objektą, kuriame galima pamatyti orkų pasirodymus, delfinų šou ir neįtikėtinai gausią paukščių kolekciją. Ši atrakcija pasirodė per daug turistinė ir tiesiog, gaila, jog, mano nuomone, gerokai protingesni už žmones gyviai yra mokomi judinti savo kūno dalis pagal living la vida loca muziką. Nusivylę šiomis atrakcijomis pajudėjome link Playa Jardin gerti Saperoco kavos – dar vieno būtino išbandyti dalyko Kanarų salose. Tai – kava su vietiniu likeriu ir kondensuotu pienu. Toks desertas puikiai nuteikė tolimesnei kelionei po prekybos centrą Al Campo. Liepą Tenerifėje – didžiuliai išpardavimai, todėl buvo galima pasiduoti kelioms savo moteriškoms silpnybėms ir papildyti lagaminą geros kokybės Tenerifėje auginamais perlais ir suknelėmis.

Trečiąją dieną pajudėjome link išsvajotosios La Gomera salos. Tai buvo mano labiausiai norimas pamatyti objektas. Apsilankymo metu šioje saloje kaip tik buvo mangų sezonas, tad labai aukštos kokybės vaisių buvo galima įsigyti labai pigiai. Prisipirkę ekologiškų vaisių (kurie, beje, valgomi su visomis žievelėmis ir dėl to turi pušų prieskonį) pajudėjome link žymiojo lauramedžių parko, kuris įtrauktas į UNESCO paveldą. Susidarė įspūdis, kad čia lyja horizontalūs lietūs – lietus (o tiksliau debesys) purškė ne iš viršaus, bet tiesiai į veidą. Tiesa, užsisakius ekskursiją, kelionių agentūra nepaminėjo, jog persikelti keltu reikės paso arba ID kortelės. Bet Ispanija nebūtų Ispanija, jei nebūtų pavykę persikelti su pabaigusiu galioti Lietuvos Studento Pažymėjimu. Maža to, dar ir be eilės, nes teko eiti tiesiai pas laivo įgulos šefą.

Visa kelionė užtruko gana ilgai, o labiausiai atminty įstrigo šie aplankyti miesteliai:

Garachico – miestelis Tenerifės šiaurėje, labiausiai žymus savo lavos baseinais su natūraliu jūros vandeniu. Prie jų yra sukurtas priėjimas – laipteliai. Šie baseinai neturi tiek bangų, todėl maudytis gerokai maloniau, o ant lavos akmenų galima pamatyti daug krabų.

Icod de los Vinos – miestelis žymus jame esančiu botanikos sodu ir Drago medžiu, kuris, kaip manoma, skaičiuoja 1000 ar net 2000 metus. Su medžiu nusifotografuoti galima ir iš miesto aikštės, bet gerokai įdomiau yra nueiti į botanikos sodą, kur galima prieiti arčiau šio didingo medžio. Botanikos sodo kaina studentams – 3 eur, suaugusiems – 6 eur. Taip pat mieste yra drugelių muziejus – Mariposaria del Drago, kuris, deja, nedirba, ir vietiniai negalėjo atsakyti kuomet jis atsidarys.

Los Gigantes – skandinavų pamėgtas kurortas. Čia tikrai verta aplankyti natūralų paplūdimį Las Arenas ir išgerti kokteilių šalia jo esančioje kavinukėje Da Yago. Ypač rekomenduoju Mojito – turbūt geriausias ragautas gyvenime.

Anaga kalnai – tiems, kas mėgsta gamtą. Vairavimas – gana baisus, tačiau gamtos grožis, laurų miškai ir atsiveriantys vaizdai į skirtingas salos puses, vandenyną, pliažus ar kitus miestelius, viską nustelbia.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas