Haifa: gražiausias Šventosios žemės miestas

Autorius: Lina Balsytė | kelioniumanija.lt , 2010, Rugpjūčio 09d.

„Jeruzalė – pats gražiausias miestas pasaulyje, tačiau Haifa – pats gražiausias miestas Izraelyje“, – taip juokaujant apie Šventosios žemės šiaurėje esantį miestą galima išgirsti ne vieną izraelietį. Haifos išskirtinumas – tai, kad skirtingai nei kiti svarbiausi Izraelio miestai, jis turi du pagrindinius privalumus: kalnus ir jūrą. Be to, miestą puošia išskirtinis Karmelio nacionalinis parkas, garsieji Bahajų sodai bei kelių tautų draugiškas sambūvis. 

 

Socialinę padėtį nusako kalnas

Haifa žinoma jau nuo antikos laikų. Pirmą sykį Talmude šio miesto pavadinimas paminėtas 3-iame a.pr.m.e. Nors miesto pavadinimo kilmė lieka neaiški, manoma, kad žodis „Haifa“ susijęs su dviem hebrajiškais žodžiais „hof jafe“, reiškiančiais „gražus paplūdimys“. Šiandien Haifa – trečiasis pagal dydį Izraelio miestas, kuriame gyvena per 260 tūkst. gyventojų, ir svarbiausias šios šalies uostas.

Aiktelti Haifa priverčia šį miestą pamačius dar iš toli. Faktiškai visas jis išsidėstęs ant milžino Karmelio kalno, todėl iš kurios pusės beatvyktum, nepastebėti namais, it mažais baltais akmenukais, nusėto kalno, neįmanoma. Visas miestas padalintas į tris rajonus. Kalno papėdėje – miesto senamiestis, kuriame daugybė griūvančių, tačiau nuostabios arabų architektūros pastatų. Tai ir vargingiausias miesto rajonas, kuriame daugiausiai gyvena buvusių Sovietų Sąjungos respublikų imigrantų, Etiopijos žydų bei Izraelio arabų. Antra vertus, tai bemaž judriausia ir gyvybingiausia miesto dalis, kurioje įsikūrė daug įvairių menkniekių ir drabužių parduotuvėlių, bakalėjų, mažų restoranėlių. Čia galima paragauti ir skaniausių Haifoje felafelių bei shwarmų.

Prie pat – industrinis Haifos rajonas, kuriame taip pat verta pasivaikščioti. Ypač besidomintiems architektūra. Haifą puošia išties ypatingos architektūros pastatai. Trečiasis rajonas – buržujinis. Kuo aukščiau kyli į kalną, kuo gražesnis vaizdas iš čia atsiveria, tuo prabangesni namai čia pastatyti, tuo turtingesni žmonės gyvena. Man pasakojo, kad Karmelio kalnas puikiai atspindi socialinę Haifos gyventojų padėtį – kuo aukščiau ant kalno gyveni, tuo aukštesniam socialiniam sluoksniui, vadinasi, priklausai.

Pačioje kalno viršūnėje stūkso Haifos universitetas, apsuptas Karmelio nacionalinio parko. Iš čia atsiveria vieni iš gražiausių vaizdų Haifoje. Šiame mieste yra ir visame pasaulyje garsus Technikos insitutas – Technionas.

 

Kultūrinis pliuralizmas

Ypatinga Haifa ne tik kraštovaizdžiu, bet ir kultūrine-socialine prasme. Tai vienas iš vos kelių Šventosios žemės miestų, kuriame žydai gyvena kartu su arabais. Čia jie ne tik dalinasi vienu miestu, bet ir gali pasigirti sąlyginai neblogais tarpusavio santykiais, dėl kurių neretai Haifa tituluojama „tolerancijos sostine“.

Tarp Haifos gyventojų – ne tik žydai ir arabai musulmonai bei krikščionys, bet ir druzai, Etiopijos žydai. Haifoje įsikūrė ir daugybė imigrantų iš Rytų Europos. Pastarųjų čia tiek daug, kad rusų kalba yra nuolatinė pasivaikščiojimų gatvėje palydovė. Be to, su kai kuriais žmonėmis, ypač vyresnio amžiaus, Haifoje pavyksta susikalbėti tik rusų kalba. Ir jie labai noriai bendrauja – vos pastebėję šviesesnės odos spalvos ir plaukų bei akių žmogų, jie netruks prieiti pakalbinti. Be to, kai kurių parduotuvių iškabos čia užrašytos tik kirilica.

Izraelyje juokaujama, kad Rusijoje žydų nemėgsta todėl, kad jie yra žydai, o Izraelyje – todėl, kad jie yra rusai. Išties rusakalbių bendruomenės Izraelyje labai stiprios ir gan uždaros. Nemažai rusakalbių pirmenybę teikia ne šiuolaikinei hebrajų kalbai ivritui, kuri yra valstybinė Izraelio kalba, bet rusų kalbai. Šios bendruomenės nariai dažniausiai sukuria šeimas vieni su kitais ir toliau puoselėja iš Europos atsivežtą kultūrą.

 

Pasaulinis bahajų centras

Haifos vizitinė kortelė – Bahajų sodai, kurie yra šio miesto turistų traukos centras Nr. 1. Bahajai yra viena iš jauniausių pasaulio religijų, kurios šaknys siekia 19 amžiaus Persiją. Jos įkūrėjas – Baha'u'llah, kuris, kaip tiki šios religijos pasekėjai, yra vienas iš Dievo Pranašų. Trys svarbiausi bahajų mokymo principai – tai Dievo, religijos ir žmonijos vienybė.

Teigiama, kad Bahajų sodai, kuriuos sudaro 19 terasų, yra viena iš lankomiausių vietų Artimuosiuose Rytuose. Šiuose soduose kasmet apsilanko apie pusė milijono žmonių. Prieš porą metų Bahajų sodai kartu su šventyklomis buvo įtraukti į UNESCO saugomų vietovių sąrašą. Ypatingi šie sodai yra ne tik bahajų religijos atstovams, bet ir kitiems žmonėms, kuriuos visus be išimties minėti sodai pribloškia savo neapsakoma precizika ir spalvomis.

Viena iš mano pačios mėgstamiausių vietų Haifoje yra shuk – turgus, į kurį vos įžengus ausis akimirksniu perskrodžia šaiži įvairių garsų kokafonija: „shekel ahad, shekel ahad!“ (liet. k. „vienas šekelis, vienas šekelis“), „priot!“ (liet. k. vaisiai), „jerakot!“ (liet. k. daržovės) ir pan. Kaip ir kitų egzotiškų valstybių turguose, taip ir šiame Haifoje, akys mirguliuoja nuo didžiulio vaisių ir daržovių pasirinkimo. Nesuvokiamo dydžio braškės, persikai, apelsinai, vynuogės, granatai… Neseniai sužinojau, kad Izraelyje išvesta speciali granatų rūšis vynui gaminti, todėl jie čia yra bemaž dukart didesni nei tie, kuriuos esame įpratę matyti Lietuvos parduotuvių lentynose.

 

Miestas, paženklintas karo randais

Haifa yra netoli sienos su Libanu, todėl šio miesto istoriją temdo ne vienas liūdnas incidentas, iššauktas ilgą laiką tebesitęsiančio arabų-Izraelio konflikto.  Vienas iš skaudžiausių – 2006 metų vasara, kai Libano ekstremistų grupuotė „Hezbollah“ į Izraelio šiaurę laidė raketas. „Katiušos“ nuskrisdavo pakankamai toli, kad pasiektų Izraelio uostą ir sprogusios pareikalavo ne vienos gyvybės. Nors „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah ne sykį prieš šiuos išpuolius ragino Izraelio arabus palikti Haifą, ne visi pakluso jo prašymui. Ne vienam Izraelio arabui tai tapo tikru tapatybės iššūkiu ir didžiulio pasimetimo priežastimi: kas yra Izraelio arabas? Kieno pusę – Izraelio, kurio pilietybę turi, ar arabų, kurių tautai priklauso, ginti?

Įdomu tai, kad nors iš daugiau nei 7 mln. gyventojų arabai sudaro kiek per 1 mln., būtent šios tautos žmonių neproporcingai daug žuvo per minėtus išpuolius. Anot statistikos, per konfliktus su arabų valstybėmis, Izraelio arabai sudarė 40 proc. visų aukų.

Nuotraukos Linos Balsytės

 

Taip pat skaitykite:

Izraelio vizitinė kortelė: Negyvoji jūra

Kai protą aptemdo… Jeruzalės sindromas

 


 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos