Kolumbija: geros kavos sostinėje

Autorius: Valdas Lopeta | Alfa.lt , 2008, Lapkričio 09d.

Sukilėliai, mafija, narkotikai… Gaila, bet šie trys dalykai labiausiai garsina Kolumbiją pasaulyje, į šoną nustumdami nuostabią gamtą, malonius žmones ir gerą kavą. Per du kelionės Kolumbijoje mėnesius įsitikinome, kad kalbos apie nesaugumą dažniausiai yra nepagrįstos, o štai vietinės kavos skonis – tikrai ypatingas.

Važiuodami nuo Kolumbijos Karibų pakrantės link Ekvadoro, tiesiog privalėjome užsukti į kavos regioną. Viena svarbiausių (legalių) šalies eksporto prekių – kolumbietiška kava – jau buvo ne kartą išbandyta viešint kituose miestuose. Šioje šalyje kavos nereikia ieškoti – vos tik jos užsimanai, greta būtinai pasirodo prekeivis, rankose laikantis kelis karšto gėrimo termosus.

Vis dėlto, nusprendėme ne tik paragauti cukrumi saldinto gėrimo, bet ir aplankyti kolumbietiškos kavos sostinę, tiksliau tariant, kelis kavos regione esančius miestus. Kelionė iš pakrantėje esančios Kartachenos iki Pereiros miesto truko beveik parą, tačiau keliaujant Kolumbijoje tenka susitaikyti su tuo, kad atstumai tarp kai kurių miestų yra tikrai dideli.

Išdrįsę nurengti Bolivarą

Naktiniame autobuse, iš Kartachenos dardėjusiame į vieną didžiausių šalies miestų Medeliną, praleidome apie dešimt valandų. Kelių sąnariai tapo tarsi mediniai, užmigti pusiau sėdint taip ir nepavyko, o dėl nuolat įjungto kondicionieriaus į gerklę įsimetė nemalonus maudimas.

Medeline daugelis turistų sustoja ir praleidžia kelias dienas, bet mes apie šį miestą nesame girdėję nieko gero, todėl lekiame toliau pro pilkus dangoraižius kalnų fone. Dar keturios valandos ir jau esame daug mažesnėje Pereiroje.

Daugelis miestų Pietų Amerikoje yra pastatyti pagal tą patį modelį: kvadratais miestą karpančios, dažniausiai vienpusio eismo gatvės ir tankūs kelių aukštų pastatai, leidžiantys atsikvėpti tik priėjus pagrindinę miesto aikštę.

Venesueloje tokios pagrindinės aikštės visada yra pavadintos Bolivaro vardu. Nenuostabu – Simonas Bolivaras yra legendinis Pietų Amerikos kovotojas, išlaisvinęs daugelį šalių nuo ispanų užkariautojų ir turėjęs svajonę suvienyti Pietų Ameriką. S. Bolivaras mėgstamas ir Kolumbijoje, bet čia požiūris į jį liberalesnis. Štai, Pereiroje yra turbūt keisčiausias paminklas šiam kovotojui, vaizduojantis ant žirgo šuoliojantį… visiškai nuogą S. Bolivarą. Venesueloje už tokius „juokus“ skulptorius sulauktų didelės nemalonės, o čia visiems gerai.

Įsikūrus Pereiroje aplanko keistas jausmas. Šis miestas, kaip ir greta esantys jo kaimynai Armėnija bei Manizalesas, yra ne kartą kentėjęs nuo žemės drebėjimų. Pastatams nugriuvus, į jų vietą stodavo naujesni, savo modernumu kažkodėl primenantys sovietinės architektūros „šedevrus“.

Net ir žmonės Pereiroje kitokie – kolumbietiškas malonus bendravimas, prie kurio buvome įpratę, čia užleidžia vietą atšiauriam požiūriui į turistus. Vis dažniau išgirsti nelabai pagarbiai skambantį apibūdinimą „gringo“, pagauni piktokus aplinkinių žvilgsnius, o sutemus nebenori išeiti laukan, nes gatvėje girdisi tik muzika iš kazino ir girtų miestelėnų šūkaliojimai.

Geriausia, ką čia galima pamatyti, yra už miesto. Greta Pereiros esančiuose kaimeliuose atsiveria panorama į tikrąją Kolumbijos kavos didybę. Ištrūkus iš miesto galima gėrėtis kavamedžiais apsodintų kalvų vaizdais, apžiūrėti kavos pupelių nusvertas šakas ir paragauti tikrai geros kavos.

Šiuose kraštuose populiaru turėti kelis vardus, todėl prisistatydamas vietiniams mėgdavau išberti ispanišką savo vardo ir pavardės versiją, pridedamas krikšto vardą: Chuan Valdes Lopez (Jonas Valdas Lopeta). Kolumbijoje žmonės į šį eksperimentą reaguodavo linksmai ir tik kavos regione apsilankęs supratau, kodėl. Pasirodo, „Juan Valdes“ yra labai populiarus vietinės kavos prekės ženklas.

Kavos parkas Armėnijoje

Per kelias dienas iš šilto pajūrio klimato atkeliavus į gana vėsų kalnų regioną ir atlaikius oro kondicionierių atakas autobusuose, stipriai sušlubavo sveikata. Užuot tyrinėjus kavos plantacijas, kelias dienas teko praleisti viešbučio lovoje, žiūrint nesibaigiančias „Simpsonų“ serijas per televizorių (kolumbiečiai tiesiog išprotėję dėl „Simpsonų“, jų serijas beveik nuolat rodo keli kabelinės televizijos kanalai).

Kai sveikata sustiprėjo tiek, kad galėtume judėti toliau, nuvykome į greta esantį Armėnijos miestą. Kodėl jis pavadintas būtent taip, mums išliko paslaptis. Maža to, nagrinėdami žemėlapį netoliese aptikome ir Palestiną, o kiek labiau į rytus – Hondą. Matyt, miestų pavadinimus kūrę žmonės buvo nelabai išradingi…

Armėnija traukia turistus dėl greta miesto esančio kavos parko. Tai populiari vieta ir tarp vietinių, tačiau jiems kava neįdomi – visi iš karto lekia į antrąją parko dalį, kurioje pilna įvairių atrakcionų. Tuo tarpu mes neskubėdami apžiūrime kavai skirtą pirmąją parko dalį.

Čia galima pamatyti visą kavos kelią, nuo į žemę įbertos sėklos iki puodelyje garuojančio gėrimo. Draugiškas personalas mielai papasakoja apie kavos gamybos procesą ir parodo parke esančius eksponatus. Laikas prabėga greitai ir naudingai – dabar jau žinome apie kavą gerokai daugiau.

Kolumbijoje tikrai verta apsilankyti

Gaila, bet parkas yra vienintelis mus sudominęs dalykas šiame mieste. Nyki ir moderniais pastatais nuklota Armėnija nesulaiko mūsų ilgiau, kaip dviem dienoms, todėl pakeliui aplankydami šalies salsos sostine tituluojamą Cali miestą, netrukus jau priartėjame prie Ekvadoro sienos.

Paskutiniai lankyti šalies miestai nebuvo geriausia, ką čia galima rasti, tačiau gerų emocijų tai nesugadino. Galvoje iki šiol nedingsta įspūdžiai apie juokingus akmeninius San Agustino žmogeliukus, netikėtą Tatakoa dykumą, šurmuliuojančią Bogotą, velniškai sudėtingą žygį į Prarastąjį miestą ar ramius Karibų jūros paplūdimius.

Praleidome Kolumbijoje beveik du mėnesius. Per šį laiką nenutiko beveik nieko blogo, tačiau malonioms emocijoms suskaičiuoti pirštų neužtektų. Tai šalis, kurios iš pradžių bijojome, tačiau praleidę šiek tiek laiko taip įsimylėjome, kad mielai įtrauksime į būsimų kelionių planus.

Vienintelis mūsų patarimas, norintiems keliauti į Kolumbiją: nebijokit! Tai viena gražiausių ir draugiškiausių šalių Pietų Amerikoje, niekaip negalinti atsikratyti slogaus įvaizdžio. Jeigu norite pajusti, kaip atrodo tikras nuoširdumas ir nesugadinta Pietų Amerikos egzotika – Kolumbija skirta kaip tik jums.

Na, o mūsų kelias grįžta į Ekvadorą. Spalvingi šios šalies turgūs, nedidukai indėnų kaimeliai, sniegu apkloti vulkanai, nedideli kalnų ežerai ir stilingi Ekvadoro miestai – apie visa tai galėsite paskaityti netrukus.

 

Taip pat skaitykite:

Kolumbija: sostinės triukšmas ir poilsio oazė


 

Alfa.lt logo1-1.gif



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.