Siurrealistinė Javos sala (II)

Autorius: Lina Balsytė | kelioniumanija.lt , 2010, Rugsėjo 15d.

Po Indoneziją keliavęs Žilvinas tvirtina čia su blogais dalykais ar ypatingais nepatogumais nesusidūręs. „Man Indonezija paliko gerai išvystyto krašto įspūdį. Ne tiek dėl kokių nors patogumų, kiek dėl vietos žmonių noro tau kažką padėti, parduoti, įteikti. Visos kelionės metu po pagalve neradau nė vieno tarakono, negyvenau nė vienoje vietoje, pilnoje blakių, utėlių ar pan. Žinoma, pasitaikydavo, kad čiužinys ant lovos ar sienos būdavo nešvarios. Tačiau ypatingo diskomforto, kėlusio šleikštulį, nebuvo“, – sakė Žilvinas.

 

Skaitykite pirmąją šio pasakojimo dalį „Siurrealistinė Javos sala I

 

Pasak vyro, indoneziečiai yra draugiški ir malonūs žmonės, jei pats esi jiems malonus ir draugiškas. Tuo tarpu arogantiški turistai iš karto atsitrenkia į šios šalies gyventojų priešiškumo sieną. „Žinoma, net jei būsi malonus, indonezietis prekybininkas tave vis tiek greičiausiai norės „apsukti“. Tačiau nejausi iš jo spinduliuojančio tokio priešiškumo, kokį pajaustum būdamas nedraugiškas“, – pažymėjo Žilvinas. Anot jo, Indonezijai puikiai galima pritaikyti taisyklę: kuo mažiau turi, tuo kiti žmonės tau yra vertingesni.

Vyras stebėjosi ir kai kurių indoneziečių žiniomis. „Sykį sutikau vieną indonezietį, žinojusį, kad Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, nors dažniausiai jų išsilavinimas siekia vos dvi klases“, – pasakojo Žilvinas.

 

Didžiausia musulmonų valstybė

Indonezija yra didžiausia musulmonų valstybė pasaulyje. Žilvinas pasakojo, kad nors islamo praktikavimas šioje valstybėje nėra toks griežtas, kaip kai kuriose arabų šalyse, indoneziečių gyvenimo ritmui, būdui ir socialiniams santykiams islamas turi didelę įtaką. „Sykį susitikome su vietos turistais. Kai kurie iš jų tikriausiai dar niekada nebuvo matę baltaodžio, taigi labai norėjo su manimi ir kartu keliavusia pažįstama, nusifotografuoti. Priėjęs turistų grupės vadovas manęs pasiteiravo: „Ar galime nusifotografuoti su jūsų moterimi“. Aš jam pasakiau, kad jos ir klaustų. Jie buvo labai laimingi, kai mergina su jais nusifotografavo. Priėję prie manęs vėliau dėkojo: „Ačiū, kad leidai“, – musulmoniškos šalies ypatumus dėstė Žilvinas.

Jis taip pat juokėsi prisiminęs, kai dažnai žmonės, laikydami fotoaparatus rankose bandydavo apsimesti fotografuojantys ką nors netoliese, nors Žilvinas suprasdavo, kad fotoaparato objektyvo taikiklis buvo jis ar jo pažįstama.

Šalyje esančiose džiunglėse vyras nesilankė, taigi egzotiškų gyvūnų taip pat nematė. Tačiau pradėjus kalbėti apie gyvūnus, Žilvinas papasakojo kitoje Indonezijos saloje, Balyje, nutikusį smagų nuotykį: „Buvau beprotiškai nustebintas, kokios protingos yra beždžionės, kaip gudriai jos gali dirbti komandoje, vilioti ir apgauti turistus. Sykį atsitūpiau nufotografuoti trijų man besimaiviusių beždžionių, nes jos buvo taip pasislėpusios, kad nufotografuoti jų iš viršaus negalėjau. Tuo pat metu labai tyliai iš man nugaros prisliūkino didžiulis patinas, į mano šortų kišenę įkišo ranką ir ištraukęs fotoaparato atsarginę kortelę pabėgo. Visos keturios beždžionės užsilipo į medį, kur tikėjosi pasidalinti savo laimikį. Tikriausiai nusprendęs, kad šįkart laimikis dalinimuisi per mažas, patinas fotoaparato kortelę suėdė pats vienas“, – juokėsi Žilvinas.

Vyras apgailestavo, kad indoneziečiai ypatingai niokoja savo gamtą. Norėdami išauginti geriausią kavą pasaulyje, kuo ši šalis ir garsėja, žmonės kerta didžiulius plotus medžių, slapčia naikina nacionalinius parkus, paversdami juos kavos plantacijomis. „Čia oras ir žemė švarūs, todėl indoneziečiai gali auginti tikrai gerą kavą. Kitose vietose šios šalies gyventojai slapčia kerta laukus, kad augintų ryžius. Jie nejaučia ypatingos pagarbos gamtai“, – sakė Žilvinas.

 

15 mln. „Facebook“ vartotojų

Pasiteiravus, ar Vakarų kultūra stipriai įsibrovė ir į šią tolimą šalį, Žilvinas teigė, kad į Indoneziją iš Vakarų atkeliavo bemaž visi blogi dalykai. „Pavyzdžiui, Vakaruose žmonės su plastiku gyvena jau seniai, todėl yra prie jo pripratę, žino ir supranta, kas tai yra ir su kuo tai valgoma arba nevalgoma. Tuo tarpu į Indoneziją visi panašūs dalykai atkeliavo labai staigiai ir sąlyginai neseniai. Tai, pavyzdžiui, šios šalies gyventojai savo kiemuose degina plastikines šiukšles. Netoliese žaidžia vaikai, rūksta juodi dūmai, tačiau niekas nemano, kad tai yra blogai“, – kalbėjo Žilvinas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dėl to, jog ši šalis yra labai varginga, į ją iš Kinijos atkeliauja  labai pigūs daiktai. „Tai, ko Kinijai nereikia, atkeliauja į Indoneziją, kurios gyventojai brangesnių daiktų įsigyti tiesiog negali. Todėl šiukšlės vargingesnėje vietovėje čia yra dominuojantis vaizdas“, – sakė vyras.

Nepaisant to, per vienerius metus socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų Indonezijoje nuo vieno milijono išaugo iki 15 milijonų. Pasak Žilvino, tokį staigų šuolį įgalino didžiulė labai pigių išmaniųjų telefonų pasiūla iš Kinijos. Indonezijoje interneto prasiskverbimas yra vos 5 proc., taigi visa komunikacija šioje šalyje vyksta per išmaniuosius telefonus. „Šiuo metu Indonezijoje yra 150 mln. mobiliųjų telefonų. Didžioji dalis jų yra išmanieji. Šalyje gyvena kiek mažiau nei 300 mln. žmonių“, – sakė Žilvinas.

 

Fantastiškas maistas

Vyrą Indonezijoje ypač sužavėjo maistas. Jis džiaugėsi su skrandžiu šioje šalyje niekada neturėjęs problemų, tačiau taip pat pripažino, kad ne visada galėjo būti tikras, ką valgė. Ypatingai, jei maistą įsigydavo iš gatvės prekeivio. „Įmantrybių nemėgstančiam lietuviui indoneziečių maiste naudojamas prieskonių balansas yra labai priimtinas. Jau pirmą naktį nuvykęs į šią šalį valgiau maistą gatvėje – vištienos šašlyką, kuris iš tikrųjų man pasirodė ne vištienos. Mėsa turėjo gyvuliško riebalo. Manau, kad tai galėjo būti katė. Bet buvo labai skanu“, – šypsojosi Žilvinas.

Prieš kelionę turistams skirtuose giduose perskaitęs, kad Azijoje ilgesnį laiką praleidę turistai namo sugrįžta gerokai numetę svorio, Žilvinas prieš išvykdamas į devynis mėnesius trukusią kelionę po Aziją ir Australiją, priaugo dešimt kilogramų. „Tačiau visą šį svorį numečiau jau per pirmąjį mėnesį, nors valgiau triskart per dieną. Tačiau labai daug vaikščiojau“, – sakė Žilvinas.

Visiems, planuojantiems kelionę į Indoneziją, vyras pataria kuo mažiau planuoti iš anksto ir atsipalaiduoti. „Tuomet nuostabus atradimo jausmas garantuotas“, – šypsojosi Žilvinas.

 

Taip pat skaitykite apie kitas ilgalaikes keliones:

Dviese Azijoje: devyni mėnesiai savęs

Kelionė aplink pasaulį

 


 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos