Vaikystėje skaitytas pasakas primenantis Nepalas (II)

Autorius: Lina Balsytė | kelioniumanija.lt , 2010, Rugpjūčio 19d.

Tęsinys. Taip pat skaitykite pirmąją pasakojimo apie kelionę po Nepalą dalį.

 

Ant mirusiųjų šokinėjančios beždžionės

Dar vienas Giedrei Nepalo padovanotas ypatingas potyris buvo atsitiktinai pamatyta mirusiųjų laidojimo ceremonija. „Pagal vietos gyventojų papročius, mirusysis yra įsukamas į specialią drobę ir tuomet atnešamas prie upės, kur yra pastatyti keli aukurai. Prie jų susėdusi šeima stebi, kaip dega jų mirusio artimo žmogaus kūnas. Yra specialus asmuo, kuris padega lavonus ir rūpinasi, kad jie gražiai sudegtų. Būdamas prie pat gali stebėti degančius kūnus ir matyti kyšančias rankas, kojas. Kaip vakariečiams tai išties yra labai stiprus patyrimas, nes mes tokių ceremonijų tiesiog nematome“, – kalbėjo Giedrė.

Ji pasakojo, kad tuo pačiu metu prie aukurų sėdi kelios šeimos su savo mirusiuoju ir laukia, kol ateis jų eilė laidotuvių ceremonijai pradėti. „Dar labiau sukrėtė per lavonus šokinėjančios beždžionės ir į tai absoliučiai nereaguojantys mirusiojo artimieji“, – stebėjosi Giedrė. Pasak merginos, Nepale yra labai daug pakankamai agresyvių beždžionių, drąsiai ateinančių iš miškų ir nebijančių žmonių. Tačiau tai, kas mums gali atrodyti šokiruojančiai, vietos gyventojai priima kaip natūralų dalyką. „Mes vis tiek esame gamtos dalis ir jie greičiausiai mano, kad čia nėra nieko nenatūralaus“, – svarstė lietuvė.

Laidotuvių ceremonija, kurią stebėjo Giedrė, vyko prie įspūdingos induistų šventyklos. Neįprastai atrodė ir gudrūs vietos gyventojai, sumąstę, kaip gali pasipelnyti: jie siūlo turistams už tam tikrą mokesti prieiti arčiau prie ant aukuro deginamo mirusiojo ir nufotografuoti.

Nepalas7.jpg

 

Tranzo vakarėliai

Pasak Giedrės, į Nepalą vyksta skirtingo tipo turistai. Vieni iš jų į šią skurdžią šalį atvyksta užsiimti labdaringa veikla; kiti atvažiuoja čia ištroškę ekstremalių pojūčių, kuriuos Nepalas gali suteikti; tačiau yra ir tokių, kurie čia susirenka žinodami, kad nebrangiai gyvendami galės patirti ir įvairių kitų potyrių. „Yra tam tikra kategorija žmonių, žinančių, kad Nepale jie galės labai lengvai gauti visokių grybų ir kitų panašių gėrybių. Be to, kalnuose vyksta specialūs tranzo vakarėliai. Jų metu visą naktį groja tranzą su įvairiu apšvietimu, čia greičiausiai suvažiuoja ką nors vartojantys žmonės. Apie šiuos vakarėlius girdėjau įvairiausių atsiliepimų“, – kalbėjo mergina.

Ištroškę adrenalino, juo tikrai galės pasisotinti Nepale. Čia galima išbandyti ir vieną iš aukščiausių pasaulyje šuolių su guma – žmonės laisvu kritimu į Bothekosi upę gali pasileisti iš 150 metrų aukščio. Taip pat – raftingas, kopimas į kalnus. Norintys į kalnus išeiti ilgesniam laikui, gali pasisamdyti vietinį žmogų, vadinamąjį porterį, kuris visą laiką bus kartu, rodys kelią ir dar tuo pačiu metu paneš iki 14 kg sveriančią tavo kuprinę. Anot Giedrės, iš Vakarų valstybių į Nepalą atvykę žmonės suvokia, kad jiems ir taip kopti į kalną nebus lengva, o kuprinės nešimasis šią misiją padarytų faktiškai neįmanomą.

 

Itin ištvermingi žmonės

Didžiulį įspūdį Giedrei paliko Nepalo karių treniruotė, kurią taip pat pamatė labai atsitiktinai laipiodama kalnuose. „Tai atrodė išties įspūdingai. Kariai bėgiojo itin stačiais šlaitais, labai sunkiais takais ir labai ilgą laiko tarpą. Nepalo karių fizinis pasiruošimas yra neįtikėtinas. Suformuojami tokie plaučiai ir ištvermė, kad labai retas karys iš kitos šalies jiems gali prilygti“, – pasakojo Giedrė. Ji taip pat pridūrė, kad Nepalo karius itin vertina kitos valstybės, neretai juos samdančios į specialius savo kariuomenių dalinius.

Ne mažiau nustebti privertė ir, pavyzdžiui, faktas, kad aukštesnėse vietovėse gyvenančių žmonių vaikai kiekvieną dieną gali sulakstyti po 10 tūkst. laiptelių aukštyn ir žemyn, eidami į mokyklą. „Tuomet pagalvoji, kad gal mes truputį išlepę, nes mums kartais atrodo sudėtinga užlipti kelis laiptus“, – šypsojosi mergina.

nepalas14.jpg

 

Moterų ir vyrų santykių demonstravimas – tabu

Giedrė pasakojo, kad nepaisant kai kurių kultūrinių dalykų, kuriuos reikia gerbti, Nepalo žmonės yra labai įdomūs, mieli ir bendraujantys. „Gali nuvykti į patį atokiausią kaimelį ir čia angliškai galbūt niekas nekalbės, tačiau visuomet prieis, pasakys „hello“. Ypatingai vaikai. Jie labai noriai pozuoja su tavimi nuotraukai ir tikrai nėra įkyrūs“, – sakė mergina.

Labai didelį įspūdį jai paliko tai, kad Nepale žmonės visuomet labai tvarkingi ir švarūs, kas atrodo gan keistai, žvelgiant į nešvarias ir purvinas gatves bei namus. „Labai gražiai atrodo moterys. Man jos – vienos iš pačių gražiausių, kokias esu mačiusi. Jos sugalvoja išties labai įspūdingų drabužių spalvų derinių. Nors šalis labai skurdi, žmonės ypatingai švarūs ir ypatingai gražiai susitvarkę. Tai paliko įspūdį“, – kalbėjo Giedrė.

Įdomus pasirodė ir dar vienas kultūrinis ypatumas – Nepale visiškai nepriimtina ir netgi nepadoru viešai demonstruoti vyro ir moters tarpusavio santykių. Čia poros nevaikšto netgi susikibusios už rankų. „Niekada nepamatysi vyro ir moters susikabinusių rankomis. Juo labiau besibučiuojančių. Galbūt pamatysi juos kur nors po tiltu, kur jiems atrodys, kad jų niekas nemato. Tačiau įspūdį daro tai, kad vyrai vaikšto susikabinę už rankų tarpusavyje. Mačiau įvairaus amžiaus vyrus susikibusius už rankų. Ir tai nieko nereiškia. Tai yra brolybės ženklas. Eini ir matai vaikinus, susikibusius už rankų, moteris, susikibusias už rankų, bet niekada nepamatysi vyro ir moters susikibusių rankomis“, – apie kultūrų skirtumus pasakojo Giedrė.

nepalas28.jpg

 

Kitoks laiko suvokimas

Tris savaites po Nepalą su draugu keliavusi Giedrė teigė, kad visą kultūrinį šoką ir nepatogumus Nepale kompensuoja dramatiškas šalies grožis. „Ypatingas čia ne tik kraštovaizdis, bet ir pati architektūra. Ji man buvo viena iš įspūdingiausių per visą ilgą kelionę, kurios metu aplankiau ne vieną valstybę. Kartais vaikščiodavau miestelių gatvėmis, stovėdavau aikštėse ir galvodavau, kad tokių pastatų, kokius matau, pačios vaizduotė niekada nebūtų nupiešusi“, – pasakojo Giedrė.

Pasak jos, į akis krisdavo ir tai, kad didesnėse aikštėse nuolat būdavo susirinkusi daugybė žmonių, kurie ilgą laiko tarpą sėdėdavo ir visiškai nieko neveikdavo. Kaip ir daugybė langų, prie kurių stovi žmonės, ypatingai moterys, ir tiesiog valandų valandomis žiūri pro langus. „Ateini į aikštę, ją apžiūri, nueini, grįžti, pavalgai ir po kokių trijų valandų jos vis dar stovės ir žiūrės pro langą. Tai yra visiškai kitokia laiko tėkmė, visiškai kitoks darbo suvokimas. Daug žmonių dirba labai sunkiai, bet labai daug žmonių tiesiog rymo. Nepale nėra mūsų supratimo, kad atsikėlei, išėjai, padarei darbą, grįžai – jie gyvena kitu ritmu“, – pasakojo Giedrė.

 

Giedrės Danisevičiūtės nuotraukos

 

Taip pat skaitykite:

Vaikystėje skaitytas pasakas primenantis Nepalas (I)



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.