Neįkainojamas studijų užsienyje privalumas – draugai visame pasaulyje

Autorius: Interviu parengė Daiva Zaveckienė | kelioniumanija.lt , 2013, Sausio 24d.

Edinburgas, Princess Gardens

 

Antrus metus Glazgo Strathclyde universitete ekonomikos mokslus kremtanti lietuvė Aurelija sutiko portalui kelioniumanija.lt papasakoti apie studijų Škotijoje ypatumus. Mergina negaili kritikos škotams ir žavisi galimybe pažinti įvairias kultūras – to neišvengsi studijuodamas tokioje tarptautinėje aplinkoje.


Kodėl pasirinkai studijas Škotijoje?

Mintis apie studijas užsienyje kilo tik dvyliktoje klasėje. Pasirinkau Škotiją, nes mokslas nemokamas, skirtingai nei Anglijoje, o kalba ta pati – anglų. Nežinau, kaip ta mintis kilo, tiesiog įsikaliau į galvą tokią idėją, o tik paskui, kai kas nors paklausdavo apie mano pasirinkimą, sugalvodavau priežastis. Populiariausios būdavo: geresnės perspektyvos ir universitetas, galimybė tobulinti anglų kalbą, pamatyti daugiau pasaulio. Būtent to vėliau, jau ruošdamasi kelionei į Glazgą, ir tikėjausi. Kol kas nenusivyliau.


Ar tau patinka Glazgas?

Glazgas – puikus miestas studentui. Čia ypač aktyvus naktinis gyvenimas, klubai veikia kiekvieną vakarą, tiesa, trumpai, tik iki 3 val. ryto, kai tuo tarpu Ispanijoje ar Prancūzijoje linksmybės paprastai trunka iki 5 val. Vienas klubas „The Arches“ užima 17 vietą pasaulyje tarp geriausių klubų.

Be to, Glazgas – antras ar trečias miestas Didžiojoje Britanijoje pagal parduotuvių skaičių. Trys ilgos gatvės (kiekviena tokio ilgio kaip Gedimino prospektas Vilniuje) sudaro taip vadinamą Didžiąją Z. Dar vienas geras dalykas – visi muziejai nemokami. Nepatinka tik tai, kad centre mažai žalumos. Iki artimiausio parko reikia eiti 40 minučių, tačiau visi parkai įspūdingi.


Ar iškilo kokių nors sunkumų įsikūrus Glazge?

Sunku buvo priprasti prie maisto. Atrodo, kad tas pats produktas čia ir Lietuvoje skiriasi (lietuviškas kokybiškesnis ir skanesnis). Išgelbėjo netoliese esanti lietuvių ir lenkų parduotuvė, mamos kartais atsiunčiami siuntiniai ir tai, kad netingėdavau gaminti.


glazgo-universitetas.JPG

Glazgo universitetas

 

Na, o kaip studijos? Ar esi patenkinta studijuodama užsienyje?

Taip, studijomis užsienyje esu labai patenkinta. Jau pirmaisiais mėnesiais įspūdžiai buvo daugiausiai teigiami.

Sužavėjo bendra atmosfera: tai, kad universiteto teritorijoje yra daug kavinių, kuriose malonu sėdėti su draugais, kai lauke šalta, ir „žaliųjų“ plotelių, kurie tiesiog nusėti studentais pavasarį, kai tik pasirodo saulė; jie žaidžia, deginasi ar netgi gamina maistą, atsinešę savo grilį. Galima daryti beveik viską, ką tik nori. Turbūt prisiminimai iš tų šiltų dienų patys maloniausi, nes geras oras Glazge ir visoje Škotijoje yra retas svečias.

Labiausiai patiko, kad paskaita trunka 55 minutes, o ne pusantros valandos kaip Lietuvos universitetuose, todėl yra daugiau laisvo laiko. Tačiau čia tikimasi, kad studentai dalį to laiko praleis domėdamiesi savo dalyku, skaitydami papildomą literatūrą ir straipsnius, kitaip tariant, daug dirbs individualiai. Patiko ir tai, kad pirmaisiais metais nėra egzaminų. Bet ši laimė tenka tik verslo dalykų studentams.

 

Nors Lietuvos universitetuose nesi studijavusi, bet gal gali įvardyti dar kokių nors skirtumų?

Bendrauju su savo draugais, studijuojančiais ekonomiką Vilniaus universitete, pastebėjau ir daugiau skirtumų. Pirma, užsienio universitetuose labiau gilinamasi į vieną dalyką. Tarkim, jei studijuoji ekonomiką, tai dauguma pasirenkamųjų dalykų bus susiję su ekonomikos mokslu, o likę gali būti kalbos, ar kiti dalykai, kaip finansai, vadyba, marketingas, kurie tik pagilins suvokimą apie verslo pasaulį.

Dėstytojai čia yra turbūt tokie patys kaip ir Lietuvoje. Yra tokių, į kurių paskaitas nuobodu ir nesinori eiti, yra ir tokių, kurie prajuokina, viską daro, kad tik tos 55 minutės būtų įdomios bei turiningos. Ir tokia metodika veikia. Atrodo, kad supratai, kas buvo aiškinta, ir netikėtai pradedi laukti kitos paskaitos.


Ar sunku buvo pritapti svečioje šalyje?

Dabar pagalvojusi, suprantu, kad pritapti visai nesistengiau. Buvau savimi. Aišku, bendraudama su užsienio studentais, stebėjau, kaip jie reaguoja į skirtingą elgesį, nes kultūros skiriasi ir nenorėjau netyčia įžeisti. Tačiau čia susirinkę žmonės labai atviri, universalūs ir kosmopolitiški, todėl greitai bet koks nerimas dingo.

Svarbiausia buvo perprasti mokymo sistemą, suprasti, ko iš manęs reikalauja, kad galėčiau tinkamai įvykdyti užduotis ir gauti gerus balus. Ne todėl, kad mokymo sistema yra kažkuo ypatinga ar skiriasi nuo kitų universitetų sistemų, tačiau šis sunkumas iškyla beveik kiekvienam atsidūrusiam naujoje aplinkoje. Dabar šis iššūkis jau įveiktas, todėl ir mokytis daug lengviau.

 

glasgow-green-parkas.jpg

Glasgow Green parkas

 

Be abejo, tenka bendrauti su jaunimu iš įvairiausių šalių? Ką gali papasakoti apie tave supančius žmones?

Pirmaisiais metais gyvenau bendrabutyje, todėl nuolat buvau apsupta žmonių. Atvykusi jau pirmą vakarą susipažinau su italu, austru, australu. Netrukus susidarė draugų ratas, kurį sudarė ispanai, prancūzai, vokietis, keli studentai iš JAV, Singapūro, Kanados ir žinoma, lietuviai. Iš tikrųjų lietuvių iš visų užsienio studentų čia daugiausiai, kartais net jaučiuosi tarsi būčiau Lietuvoje: kur eini, girdi lietuviškai kalbant.

Bet grįžkime prie kitų šalių jaunimo. Tiesa sakoma, kad ispanai karštakraujai. Vaikinai tikri donžuanai, merginos irgi nuo jų neatsilieka. Bendraujant paaiškėjo, kad apskritai Ispanijoje į santykius žiūrima laisviau, žmonės drąsesni ir ne taip rimtai žiūri į įsipareigojimus.

Ypač sužavėjo du vaikinai iš Singapūro. Išsilavinę, kalba tobula anglų kalba, komunikabilūs ir atviri visoms naujovėms. Vienas iš jų tarnavo Singapūro kariuomenėje ir buvo išsiųstas į Iraką. Pasakojimai ir patirtis tragiški, o jam tik 21-eri.

Su šiais žmonėmis prabėgo mano pirmas pusmetis. Buvo be galo įdomu bendrauti su visais, klausyti apie jų kultūrą ir pasakoti apie savo. Visi stengėsi išmokti bent po vieną lietuvišką žodį, dažniausiai tai būdavo „labas“. Deja, tie žmonės buvo mainų programų studentai ir po pirmo pusmečio turėjo grįžti namo.


Ar jiems išvykus susiradai kitų draugų?

Antroji metų pusė buvo visai kitokia. Pradėjau megzti pažintis su studentais, kurie čia atvyko ketveriems metams kaip ir aš. Nemaža dalis jų yra bulgarai, beje, labai panašūs į lietuvius. Bendraujant su bulgarais susidarė įspūdis, kad egzistuoja didžiulis pasaulėžiūros skirtumas tarp sostinės ir provincijos. Bulgarai, atvykę iš mažesnių miestelių, kalba specifine tarme, kurią sostinės Sofijos bulgarams suprasti sunku, taip pat pirmieji labiau atsižvelgia į visuomenės normas, bijo išsiskirti. Atkreipiau dėmesį į šį faktą, nes Lietuvoje to nepastebėjau.

Mano draugų bei pažįstamų tarpe yra ir meksikiečių, argentiniečių, studentų iš Brazilijos, Peru, Norvegijos, net Mauricijaus, miniatiūrinės salos netoli Madagaskaro. Visi jie be galo įdomūs žmonės, norintys pažinti ir labai patenkinti, kai domiesi jų šalies kultūra. Važiuodama čia nesitikėjau, kad sutiksiu žmonių iš tiek daug ir tokių tolimų pasaulio šalių, bet tai, ką patyriau su jais ir ką iš jų gavau, neįkainojama. Tiesiog labai tikiuosi, kad mūsų bendravimas nenutrūks, juk taip smagu turėti draugų visame pasaulyje.

Neseniai sužinojau įdomių dalykų apie kinus (jų čia taip pat labai daug). Jie visada būna drauge, neprisileidžia kitų tautybių žmonių, žinau tik kelis kinus, kurie bendravo ne su bendrataučiais. Pasirodo, jie turi kaip ir nerašytą taisyklę laikytis drauge, o bendravimas su užsieniečiais ar pagalba jiems laikoma išdavyste. Skamba negailestingai, bet taip pasakojo dvi kinės.

Tačiau studijuoti užsienyje verta jau vien dėl to, kad susipažintum su tiek daug skirtingų žmonių, įsimylėtum kokią nors kalbą, kaip aš dar kartą įsimylėjau prancūzų, ir turėtum priežasčių vėliau aplankyti visas tas šalis ar netgi galimybę aprodyti Lietuvą.

 

tiltai-per-klaido-upe.JPG

Tiltai per Klaido upę


O kaip apibūdintum škotus?

Škotai manęs nesužavėjo, ypač glazgiečiai. Žinojau, kad škotai turi savo dialektą, tačiau nesitikėjau, kad jis bus toks stiprus. Skirtumas tarp jo ir tikros anglų kalbos yra maždaug toks pat kaip tarp lietuvių kalbos ir žemaičių tarmės – reikia daug bendrauti ir klausyti, kol imi suprasti. Gal tik Edinburgo, Škotijos sostinės, škotai kalba beveik be akcento.

Pirmaisiais metais bendrabutyje gyvenau su šešiomis škotėmis. Buvau apstulbinta jų netvarkingumu. Indai plaunami tada, kai jau nebėra švarių, tvarkomasi irgi kartą į dvi savaites, tačiau vakarėliai rengiami kas antrą vakarą. Stebiuosi, kaip tuos metus iškentėjau…

Pastebėjau ir manau, kad ir šalies vyriausybė pripažįsta, jog škotai piktnaudžiauja alkoholiu. Ne vien tik jaunimas, bet, kas yra netikėčiausia, vidutinio amžiaus, gražiai ir madingai apsirengę žmonės. Turbūt ne veltui Škotijoje alkoholis parduodamas tik iki 22 valandos, tuo tarpu Anglijoje – kiaurą parą. Bet taip škotai linksminasi.

Taip pat, nė už ką nevesčiau savo vaikų į mokyklą Škotijoje. Švietimo sistema daug žemesnio lygio nei Lietuvoje. Bendradarbė lietuvė, gyvenanti Glazge trejus metus, veda savo 10-metę dukrą į penktą klasę (atvažiavusi ji iškart prašoko porą metų). Pasakojo, kad namų darbus rašo spalvotais pieštukais – kiekvienas žodis vis kitokia spalva… Galbūt tai ir nepasako daug apie lavinimą, tačiau, žiūrėdama į vaikus, matau, kad daugelis jų yra išlepinti, o veidai žiniomis nespinduliuoja.

Žinoma, yra ir protingų, įdomių škotų, tik… galbūt sutikau jų labai mažai. Vienintelis mano pastebėtas škotų privalumas – tai laisvumas.


Ar teko pakeliauti po Škotiją ar Angliją? Ką galėtum rekomenduoti kitiems keliautojams?

Buvau nuvykusi į Edinburgą. Mieste praleidom visą dieną, tačiau išvykti vis tiek nesinorėjo. Šis miestas – tikras architektūros paminklas: pilis, seni namai, siauros gatvelės, nuostabus parkas pačiame centre, aplinkui kalnai, o netoliese jūra. Nekantrauju, kada dar kartą pasitaikys proga nuvažiuoti, juk Edinburgas visai netoli nuo Glazgo – tik valanda kelio autobusu.

Buvau nuvykusi ir prie Lochlomond ežero, esančio į šiaurę nuo Glazgo. Ežeras milžiniškas, jį supa kalvos, bet ne lietuviškos, didesnės. Girdėjau atsiliepimų, kad Škotijos šiaurėje dar įspūdingiau: kalnai snieguotomis viršūnėmis, Lochneso ežeras, salos, ypač nuostabi sala – Isle of Skye.

Anglijoje neseniai aplankiau Coventrį – miestą, įsikūrusį 100 mylių nuo Londono. Miestas didelis, tvarkingas, bet šiaip niekuo neypatingas. Nustebino tik tai, kad jame daug daugiau juodaodžių (Glazge eidamas gatve sutiksi tris ar keturis).

LochLomond-ezeras.JPG

Škotija, Loch Lomond ežeras


Kokie tavo ateities planai? Ar ketini sugrįžti į Lietuvą?

Pirmiausia norėčiau išvažiuoti pagal mainų programą pusmečiui studijuoti į kitą šalį. Tai gali būti Slovėnija, Suomija ar Austrija. Kitą vasarą visiems studentams privaloma atlikti praktiką kokioje nors kompanijoje pagal savo specialybę, o tada teliks apsiginti disertaciją.

Pabaigusi universitetą planuoju arba tęsti magistro studijas, bet ne Jungtinėje Karalystėje, o kur nors kitur, arba padirbėti, kad įgyčiau patirties. Bet nesinori likti vienoje vietoje, norisi pakeliauti, pamatyti pasaulio ir taip rasti savo vietą. Tačiau nenumoju ranka ir į Lietuvą. Labai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau grįšiu.

 

Nuotraukos iš Aurelijos asmeninio archyvo


Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.

 

Nori papasakoti savo istoriją? Rašyk mums info@kelioniumanija.lt



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos

GAUKhttp://www.kelioniumanija.lt/konkursas