Kelioniumanija.lt

Taigi tęsiu savo pasakojimų seriją apie aplankytas vietas, tebesaugančias senovės romėnų palikimą. Šįkart nieko bendro su avalyne neturintis Anglijos miestas Batas, arba Bath.

Bath upon Avon

Lankydamiesi Londone nusprendžiame užsukti ir šį terminių vandenų kurortą. Bath‘as yra beveik už 200 km į vakarus nuo Londono. Pasisekė, nes į vietą mus nuvežė draugas, gyvenantis Londone. Tik išsiruošus iš pačio ryto porą valandų teko prastumti londonietiškame kamštyje...


Atvykę Senamiesčio pakrašty pastatėme automobilį (mokamai... be abejo) ir patraukėm į miestelio centrą. Pats miestelis gana gražus, vyrauja smiltainio spalvos angliški namai. Senamiesčio centre – gražuolė Bath‘o abatija, išpuošta gotikiniais bokšteliais ir detalėmis. Tikrai didelė ir graži.


Vis dėlto pagrindinis dalykas, ko čia atvykome, yra romėnų pirtys. Arba tiksliau jų liekanos. Šiaip ne taip surandame įėjimą į dabar čia įrengtą muziejų, saugantį 2000 metų senumo paslaptis.


Būtent prieš tiek metų buvo pastatytos šios romėnų pirtys. Žinoma, dabar yra daugiausia likę tik pamatų liekanos, kai kurios detalės. Romėnai radę šioje vietoje natūralias karštąsias versmes pastatė didžiulį pirčių kompleksą, šventyklą ir kt. statinius.


Romėnų pirčių ekspozicijoje demonstruojami archeologiniai radiniai – įvairūs reikmenys, monetos, netgi metalo plokštelėse išraižytos žinutės, kurios buvo rašomos prašant dievų malonės ar linkint kam nors pikto ir siunčiant prakeiksmą. Taip pat čia daugybė visokių architektūrinių detalių liekanų, sarkofagų, antkapių ir pan.


Vis dėlto įdomiausia vieta yra Didysis baseinas po atviru dangumi (grožį nupasakoti sunkoka, žiūrėkite nuotraukas). Na, dydžio jis kaip standartinis baseinas sporto klubuose. Tačiau įdomu tai, kad vanduo jame yra žalias ir natūraliai karštas. Taip yra todėl, kad po pastatu veržiasi natūrali karštoji versmė, kurios temperatūra siekia 46 laipsnius šilumos. Per vieną sekundę iš šios versmės išsiveržia 13 litrų vandens, t.y. 1,1 milijonų litrų per dieną!!! Ir dar teigiama, kad natūraliai išsiveržiantis vanduo yra iš tikro bespalvis, o žalią spalvą jis įgyja nuo dienos šviesos ir šilumos.


Šiek tiek istorijos. Šiose vietovėse iki atvykstant romėnams gyveno keltų gentis Dobuni. Jie tikėjo, kad ši versmė, globojama šaltinių ir upių deivės Sulis, yra šventa ir turi gydomųjų galių. I amžiuje atvykę romėnai nukariavo šias žemes. Buvo įrengtos pirtys, šventykla. Kiek vėliau ši vietovė buvo pavadinta Aquae Sulis – keltų dievybės garbei. Šaltinis tapo aukojimų ir dovanų teikimo dievybėms vieta. Archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta daugybė paaukotų monetų, papuošalų.


Romėnai labai mėgo maudynes. Pasakojama istorija, jog sykį vieno romėnų imperatoriaus barbarų vadas paklausė, kodėl jis maudosi kartą per dieną. Romėnų imperatorius susigėdęs atsakė, kad deja jis neturi laiko maudytis du kartus per dieną.


Be to, kūno aliejų bei kvepalų kokybė ir gausa atskleisdavo romėno socialinę padėtį. Sėdėdami pirtyje romėnai aptardavo dienos įvykius, klausydavosi filosofinių išvedžiojimų. Dauguma romėnų pirčių taip pat turėdavo ir kažką panašaus į treniruočių ar sporto salę, kur vyrai mankštindavosi.


Žlugus Romos imperijai, miestelis ir pirtys buvo apleisti. Bath‘o miestelis išaugo ant romėnų pastatų griuvėsių. Tik 18-19 a. buvo pradėtos atrasti romėnų laikų pastatų liekanos.


Dabartiniai miestelio pastatai neturi nieko bendra su romėnų griuvėsiais, esančiais maždaug 6 m po žeme. Vienintelis dalykas, kuris buvo naudojamas visus 2000 metų – tai karštoji versmė.


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas