Kelioniumanija.lt

Pamatyti Norvegiją svajojome dar tuomet kai skaitydavome pasakas apie paslaptinguosius trolius gyvenančius uolose ir besislepiančius nuo saulės spindulių. Kad ši šalis primena pasaką, žinojome dar tik pradėjusios planuoti kelionę. Tačiau tai ką pamatėme nustelbė ne tik visas ankstesnes keliones, bet turiu pasakyti, kad pranoko ne tokią ir skurdžią mūsų vaizduotę.

Štai ir kelionės pradžia

Kaip ir kiekvienoje pasakoje, taip ir mūsų kelionėje gėris nuolat kovojo su blogiu. Kad ir kiek tobulai buvome suplanavusios dviejų mergiočių didyjį žygį po Skandinaviją, netikėtumų netrūko.

Vos išvažiavusios iš kelto Stokholme stabtelėjome pirmoje aikštelėje nusistatyti pirmąjį lankymo objektą navigacinėje. Kai Raskė (taip mes vadinome savo naująją draugę navigacinę) žinojo kur mus vežti, prisisegėme saugos diržus ir jau buvome pasiruošusios pradėti savo maršrutą. Bet Avensytė nebeužsikūrė. Šalia aikštelėje buvę lietuviai puolė į pagalbą ir su krokodilais bandėm atgaivinti akumą. Užsikūrė. Padėkojom. Atsisveikinom ir po minutės kitos įsėdusios į užvestą automobilį buvom pasiruošusios antram startui. Įjungiu šviesas ir Avensis miršta.

Štai ir kelionės pradžia. Nekoks jausmas dviems merginoms žinant Skandinavijos kainas ir tai, kad sekmadieniais joks servisas nedirba. Tada į pagalbą atėjo dar kiti lietuviai buvę aikštelėje ir stebėję visą vaizdą iš šono. Daug nesiplečiant reziumė buvo toks, kad jie turėjo laisvą akumuliatorių (!!!), mums jį už dyką padovanojo, automobilis užsivedė ir po šia diena Avensytė su juo puikiai važiuoja. Jautėmės laimėjusios Tele Loto milijoną :)

Švedijoje akis ganėme į uolų pakrantes, raudonus namukus ir gausiau nei Lietuvoje mėlynuojančius lubinus. Bet vos tik kirtus Norvegijos sieną vaizdai pradėjo keistis. Kalvos pradėjo didėti. Tiltai, šniokščiantys upeliai, vaivorykštės kriokliuose, tuneliai per kalnus ir už kiekvieno kampo išnyrantys smaragdo spalvos vandenys lydimi choru ištartos frazės "NESVEIKAI GRAŽU!". Tik grįždamos supratome, kad iš tikro grožis prasideda nuo Oslo.


Oslas-Bergenas. Kelias Nr.7

Dar pirmą dieną sustojome prie vieno didžiausio krioklio Europoje, pasiekėme pirmąsias snieguotąsias viršūnes ir pradėjome statyti akmenukų pilis. Keliavome kalnais per visus metų laikus. Lubinus ir ramunes keitė pavasarinės pienės, o pastarąsias sniegas ir skurdūs berželiai. Temperatūra svyravo nuo 22 iki 11 laipsnių, kas vėlesnėmis dienomis jau atrodė normalu. Nuo trumpų rankovių iki botų ir lietpalčių. Norvegijoje reikia būti pasiruošus viskam - tam jau buvome pasirengę iš anksto.

Nors kelias nuo Saffles iki Bergeno buvo ilgas, pasirinkome tikrai ne greičiausią, bet nenusakomo grožio kelią palei fiordus. Low gear režimas Norvegijoje - norma. Kur čia palėksi, kai nežinai, kas už sekančio posūkio, o akys dar vis geria gamtos stebuklus.

Jei kada tektų važiuoti nuo Oslo, link Bergeno vienbalsiai rekomenduojame 7 kelią. Po 12 valandų vairavimo slalomais nejaučiau rankų, bet jau buvau pamiršusi kur dirbu.


Antra diena. Bergenas

Antrą kelionės dieną gerai išsiilsėjusios apvaikščiojome Bergeno centrą ir kaip priklauso prisiragavome jūros gėrybių garsiąjame žuvies turguje. Vakarop Evelina, Aistė, Andre ir aš jau traukėme šiaurės link. Pagal planą pirmąją naktį turėjome praleisti pačiame paprasčiausiame kempe iš visų mūsų išsirinktų. Bet lygis 2 žvaigždučių kempe, o tuo labiau atsivėrusi panorama mus ir vėl pribloškė.

Šalia palapinės turėjome supynes su vaizdais į fiordus ir batutą ant kurio buvo visai smagu sušilti vakarop pasikeitus temparatūrai. Čia blogybė buvo tik tūkstančiai mažų musyčių, kurios tenka pripažinti buvo įkyresnės netgi už uodus. Tačiau net ir jos nesutrukdė pravakaroti iki 2 val. ryto baltojoje naktyje. O pamirštas čiužinys nesutrukdė visai patogiai išsimiegoti ant "dėl viso pikto" prigriebtos kaldros.


Briksdalio ledynas

Išaušus trečiai mūsų kelionės po Norvegiją dienai, traukėme Briksdalio ledyno link. Čia taip pat nepaisėme gūglo duodamo maršruto ir rinkomes lėtą, siaurą, bet visą laiką palei fiordų kraštus vingiuojantį kelią. Ir vėl vienbalsiai nusprendėme, kad neapsirikome. 55 kelyje norėjosi stoti kas kilometrą. Beveik taip ir darėme :)

Dar planuodamos kelionę buvome atradę, kad nemažai keliautojų pre Briksdalio ledyno rekomenduoja Gryta kempą. Dauguma ten lieka net po keletą naktų. Taigi žinojome, kad tikrai bus gražu. Bet kad nuo to grožio apsisuks galva neįtarėme. Vos atvykus administracijoje buvome pakviesti į Midsummer festą. Svečiai buvo sukviesti su didžiule birbyne, kurios garsas atsimušdamas į kalnus žadino gyvą Vikingų dvasią. Laužas ledyno fone, tautinės Norvegų dainos su armonika ir nuo kalnų sruvantys ne vienas ir ne du, bet dešimtys krioklių. Mūsų keturių keliautojų kompanija taip pat vienareikšmiškai nutarė, kad Gryta kempas buvo pats pačiausias iš visos mūsų kelionės. Ten tikrai verta likti porai naktų.

Išlindus ryte iš palapinės tu kas kartą įžengi į atviruką. Ketvirtą rytą įlipus į atviruką, kuriame matosi Briksdalio ledynas mes link jo ir patraukėme. Kažkur 3 km pėstute į kalną ir tu jau ten. Žmonių veidai priartėjus prie ledyno neatrodo labai džiaugsmingi. Labiau susirūpinę, kad toks gamtos grožis tirpsta akims matant. Pakelėje visur sudėti ženklai byloja iki kur buvo ledynas prieš kelis dešimtmečius ir tai, kas šiuo metu iš jo belikę tikrai liūdina.

Dar bevaikštinėjant po Briksdalį nusprendėme, kad gamtos grožis neprilygsta miestams, tad iš savo kelionės maršruto išbraukę Alesunde miestelį patraukėme link Moldės. 2 keltai ir mes jau Atlanto kelyje! Išpildyta dar viena svajonė! Tą naktį miegojome salelėje esančiame namuke ir kitą rytą Atlanto keliu atgal jau mėgavausi viršydama greitį :)


Penkta diena. Trolių kelias, Erelių kelias ir Geirangeris

Penkta diena buvo ypač vingiuota ir vienintelė lietinga diena iš 12-os mūsų kelionės dienų. Trolių kelias jau nebeatrodė toks grėsmingas po begalės anksčiau pravažiuotų serpantinų. Adrenalino suteikė tik tai, kad vos pradėjus kilti į kalną ant pirmo posūkio išlindo autikas, avensytė užgeso ir nebeužsikūriau!!!

Perbalusiais veidais susižvalgėm su Evelina ir mintyse jau kalbėjau tris sveikas marijas, kad tik neprasidėtų nauji bajeriai su mašina būtent čia! Bet troliai padėjo. Ant laisvo nuriedėjusi žemyn praleidau autobusą ir tuomet sėkmingai užsivedžiau.. Uf... :)

Nusileidus Erelių keliu pasiekėme gražiausiu Norvegijos fiordu laikomą Geirangerį. Išvydome septynias seseris ir vos spėjus nupyškinti keletą kadrų iš apačios pradėjo kilti debesis. Net nedvejojome, kad tai Trolis patenkintas traukia pypkę kalno papėdėje.

Geirangerio kempe lietus nelijo tik tuomet kol kepėme vakarienę ir valgėme. Kadangi saulę turėjome bagažinėje tai juokėmės, jog orą galime reguliuoti kaip tik norime. Todėl po vakarienės buvo visai smagu suprasti, kas iš tiesų yra ta lietingoji Norvegija. Susirengiau viską ką turėjau :)


Kitaip keliauti Norvegijoje neįmanoma

Šešta dieną judėjome pro kitą ledyno pusę žemyn jau be jokių didelių tikslų, nes visi išsvajoti mūsų objektai jau buvo aplankyti. Stojome prie krioklių, prie upelių, apžvalginėse aikštelėse, kaip ir kasdien. Kitaip keliauti Norvegijoje neįmanoma. Taip bestoviniuodami ir nuolat susidurdami ne tik su avimis ar ožkomis, kurios čiut nesugriaužė mano avensio, susidraugavome ir su vienu keliautoju. Taigi paskutiniame mūsų kempe naujam mūsų draugui iš Slovėnijos pristatėme nacionalinius Lietuvos švenčių ypatumus :)) Kitą rytą lepinant saulei gulėjau fiordų apsuptyje ant žolės iki pat pietų ir pasitelkusi visą minčių galią bandžiau stabdyti laiką..


Septinta dieną sugedo mano fotoaparatas. Mes jau traukėme Bergeno link, tad nebuvo taip ir apmaudu. Nors vaizdai keitė vaizdus, bet tūkstančiai kadrų prieš tai guodė, kad kažką panašaus jau turiu užfiksavusi. Tądien aptikome ir senąjį norvegų kaimelį, trumpam apsilankėme ir Voss miestelyje vykstančiame Extreme sports festivalyje, pravažiavome Aurlandą, Flam, Gudvangen. Ir sakėm - mes būtinai dar sugrįšime. Vi vil definitivt komme tilbake til Norge...


Aštuntą dieną jau beveik nebefotografavome tik atsisveikinėjome su fiordais ir seivinome vaizdus sau į atmintį palikdamos pasaką užnugaryje.. Norvegijai reikia mažiausiai dviejų savaičių, nutarėme abi su Evelina ir sukirtome rankomis dėl sekančios vasaros kelionės! :)

Ir pabaigai... Didžiausias Ačiū amžiną atilsį Vytautui Kernagiui, kuris neleido man užsnūsti važiuojant per dešimtis kilometrų trunkančius tunelius ir leido mums su Evelina garsiai plėšyti į gabalus tuos kolorado vabalus! O dar didesnis AČIŪ Viktorijai, kuri mus šiltai priėmė Švedijoje, Aistei ir Andre už smagią komaniją ir Evelinai, su kuria praleidus net ir 12 dienų tame pačiame automobilyje ir palatkėje dar ir dabar turime apie ką kalbėti :) Su Jumis, mielieji, nors ir į pasaulio kraštą!


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas