Kelioniumanija.lt

Dviejų savaičių kelionė rytine Amerikos pakrante aplankant didžiuosius miestus. Keliavome visais įmanomais transporto būdais: traukiniais, lėktuvais, autobusais, automobiliais.

Cape Codo ramybė

Chathamas - nedidelis miestelis Cape Cod iškyšulyje, Masačiusetso valstijoje. Tai ramus, turistinis miestelis, kiek aktyvesnis vasarą, o žiemą čia belieka keletas vietinių gyventojų ir gaivus vandenyno dvelksmas. Šis Atlanto vandenyno pakrantėje įsikūręs miestelis itin mėgstamas Bostono gyventojų, norinčių pabėgti nuo miesto šurmulio, tačiau neretai jį aplanko ir svečiai iš Europos - prancūzams, vokiečiams tai kažkas labai artimo (klimato, augmenijos atžvilgiu), bet kartu ir neįprasto (beveik niekur iš akiračio nedingstanti vandenyno pakrantė, jaukūs jūrų gėrybių restoranai bei naktimis žybčiojantys švyturiai žavi ir stebina).

Bostono netikėtumai

Bostonas - ilgai ir nekantriai laukta kelionių stotelė. Nors šio miesto gyventojai bėga atostogauti į ramųjį Cape Cod'ą, tačiau keturi mėnesiai, praleisti tokioje vietoje, kur didžiausias triukšmas buvo rytinis ruonių "pasikalbėjimas", jaunam ir nuotykių ištroškusiam žmogui spėjo prailgti. Kita vertus, galvoje sukosi Niujorkas ar Čikaga, todėl į Bostoną keliavau nenusiteikus pamatyti kažko įspūdingo. Bet gyvenimas nebūtų gyvenimas, jei kaskart nestebintų ir slapta iš mūsų nesišaipytų. Dabar galiu pasakyti, kad Bostonas - nuostabus miestas, kuriame darniai sutelpa milžiniški finansų centrai, pramoninis laivų uostas ir nuostabus kultūrinis paveldas. Šalia XVIII ir XIX a. neoklasicizmo ir neoromaninių pastatų pastatyti horizonte nesutelpančio aukščio dangoraižiai sudaro neįtikėtiną kontrastą, o pasiplaukiojimas laivu su "Bostono arbatėle" byloja apie šio miesto istorinę svarbą. 
Niekada nebuvau beisbolo gerbėja, tačiau 100-metis Red Sox stadionas - "Fenway park" - spinduliuoja teigiamą energiją, dvelkia atsidavimu ir aistra šiai sporto šakai. Būnant šioje vietoje pasijauti tarsi dalis seniai matyto amerikietiško filmo, kuriame beisbolas vaizduojamas kaip svarbus gyvenimo tikslas.
Nors pati esu studentė ir vasaros metu universitetas - tai dalykas, apie kurį galvoti norisi mažiausiai, vis dėlto nusprendėme aplankyti Kembridžo studentų miestelį ir Harvardo universitetą su šalia stovinčia jo įkūrėjo statula. Ir ši vieta iš tiesų pasirodė išskirtinė - vijokliais apaugusios pastatų sienos, po medžius bėgiojančios bei fotoaparatų objektyvams pozuojančios voverės ir pro medžių lapus besiskverbiantys saulės spinduliai sukuria jaukią, bet kartu rimtą atmosferą.
Beje, Bostone susisiekimas itin patogus bei nebrangus. Įsigyti vadinamąjį Charlie ticket (Bostono metro ir miesto autobusų daugkartinį bilietą) galima dienai, savaitei ar mėnesiui ir jau galite važiuoti visu įmanomu miesto transportu kiek tik norite kartų per dieną! Ir nors buvome apsistoję toli gražu ne miesto centre (Winthrop miestelyje), iki centro nusigaudavome labai greitai ir su tuo pačiu Charlie ticket. Kalbant apie Wintrop'ą, tai puiki vieta apsistoti - ramus nuosavų namų rajonas, o vandenynas taip pat visai netoliese. Ir tikrai smagu ryte, prieš varginančią dieną klaidžiojant tarp dangoraižių miško, išgerti puodelį kavos beribio vandenyno pakrantėje. Galbūt vienintelis šios vietovės minusas - netoliese esantis oro uostas. O gal net ir pliusas :)

Poilsis Virdžinijoje

Po 12 valandų kelionės traukiniu atvykome į Norfolką. Tai didžiausia tokio tipo karinė bazė, kurioje yra ir viena iš NATO būstinių. Tačiau atvykome čia tikrai ne domėtis karo laivais ar karininkų laipsniais. Visai netoli yra miestelis - Virginia Beach - kuriame praleidome savo kelionės poilsinę dalį. Šiltas vandenynas, didžiulės bangos ir netoliese plaukiojantys delfinai buvo tai, ko reikėjo prieš didžiuosius JAV miestus.

Trumpas pasisvečiavimas Vandenyno mieste

Kaip Europoje visi keliai veda į Romą, taip Ocean City - visi keliai veda į vandenyną. Nors šiame mieste praleidome tik pusdienį, spėjo sužavėti kur tik pasisuksi į vandenyną atsiveriantys vaizdai bei restoranas "Seacrets" - karštą vasaros dieną užkandžiauti ar išgerti svaigų kokteilį galima ir plūduriuojant vandenyje.

Baltųjų Rūmų beieškant

Vašingtonas - JAV sostinė jau daugiau nei 200 metų, pavadinta JAV nepriklausomybės kovų karo vado, pirmojo prezidento garbei, kuris taip pat laikomas "Šalies tėvu". Galbūt todėl mieste vyrauja atsakomybės, tvarkos ir griežtų taisyklių atmosfera. Tačiau tai neverčia jaustis suvaržytai, nors mieste apstu policijos, uniformuotų ir kostiumuotų vyrukų (ir moterų!). Jaukią atmosferą sukuria parkai, fontanai, nedidelės kavinukės ir įdomūs pastatai.
Į šalies sostinę visuomet žiūrime lyg pro padidinamąjį stiklą, atrodo, kad šis miestas turėtų reprezentuoti visą šalį. Tačiau, mano manymu, JAV sostinės toli gražu nederėtų taip vertinti. Ir nesinorėtų. Vašingtono gatvės labai duobėtos, mažesnėse gatvelėse mėtosi šiukšlės, kai kurie namai (pačiame centre) reikalauja renovacijos ar bent šiokio tokio paremontavimo. Nors labiausiai nustebino itin nemandagus juodaodžių gyventojų bendravimas, kurių šiame mieste tikrai daug ir dauguma jų dirba aptarnavimo srityje. Kita vertus, miestas svarbus istoriškai, čia įsikūrę daugybė muziejų ir kitų šaliai svarbių objektų.
Deja, pažinti Vašingtoną pilnai vienos dienos buvo tikrai mažai. Be to, dienos anksti pradėti nepavyko - juk atvažiavus į miestą vėlų vakarą norėjosi aplankyti ir barus, pasiklausyti garsiojo amerikietiško bliuzo.
Bet kitą dieną tik atsikėlus visų pirma nuskubėjome ieškoti Baltųjų rūmų. Rasti pavyko, tačiau būti sužavėtai to "didingo vaizdo" - ne. Nedidelis baltas pastatas, kurio kiemas apsodintas raudonomis gėlėmis ir aptvertas juoda tvora - bet tai juk Baltieji Rūmai, reikia bent nusifotografuoti. Na tik tiek ir nuveikėme prie JAV prezidento rezidencijos. Dar akies kampeliu nužiūrėjau piktą ir, atrodo, net nekvėpuojantį apsauginį bei šalimais su palapinėm įsikūrusius "naivius" protestuotojus.

Pirma diena

Pirmoji praleista diena "vėjų mieste" leido suprasti, kodėl gi šis miestas taip vadinamas. Pasiplaukiojimas laivu po Mičigano ežerą pirmąjį rudens mėnesį nebuvo labai šiltas, tačiau prieš akis atsiveriantys vaizdai nuvijo tolyn mintis apie žvarbų ir nepailstantį vėją. "Šiame pastate butą turi Madona, o šis - pastatytas žymaus architekto..." - greitakalbe žodžius išpyškino laivo gidas, pasakojantis apie kiekvieną  pastatą, stovintį šalia upės, kuri driekiasi per pat miesto centrą ir veda link Mičigano ežero. Beje, ši upė taip pat išskirtinė, kaip ir dar daugybė dalykų Čikagoje. O išskirtinė ne tik dėl to, kad per Šv. Patriko dieną ją nudažo žalia spalva (nors tas visko dažymas žaliai per šią dieną gal ir banalu, tačiau žalia upė, tekanti per visą miesto centrą, turėtų atrodyti įspūdingai). Čikagos upė žymi tuo, jog jos tėkmė yra pakeista priešingai! Taip, teisingai išgirdote, upės tėkmė buvo pakeista žmogaus (tiksliau, inžinierių) rankomis. Priežasčių teko girdėti įvairiausių - užklupus stichinėms nelaimėms buvo keliama grėsmė miesto vandentiekiui, taip pat dėl upės užterštumo ir pan.. Galbūt dar kažką praklausiau arba jau neatsimenu, bet esmės tai nekeičia - pasirodo, žmogus prieš gamtą kovoti gali.

Antra diena


Trečia diena


Pirma stotelė


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas