Kelioniumanija.lt

Prisimenu, kai mokykloje per geografijos pamokas mokėmės, kas tai yra fiordas. Tuomet dar nebuvo nei googlo nei wikipedijos ir įsivaizduoti „sausai“ vadovėlyje aprašytą gamtos reiškinį buvo sudėtinga. Taip ir liko pasąmonėje mistinis fiordo supratimas, kol nepamačiau jo gyvai. Norvegijoje.

Įsimylėjau nemačiusi

Galiu apie Norvegiją pasakyti: įsimylėjau dar jos nemačiusi. Meilė šiai fiordų šaliai prasidėjo dar gerokai prieš joje apsilankant. Tai nutiko skaitant norvegų rašytojos Herbjorg Wassmo knygas. Apie žmones, kuriuos užgrūdina atšiaurios žiemos, banguojanti jūra, žvarbus vėjas ir į padebesius kylantys kalnai. Kiek atgrasu, bet ir intriguoja. O tuomet reiktų pridurti susižavėjusių draugų pasakojimus iš kelionių po Norvegiją ir štai kelionė jau suplanuota. Degu noru pamatyti tuos fiordus, tuos kalnus, tą gamtą.


Jei atvirai – niekas šioje šalyje manęs nenuvilia. Keliaujame automobiliu, apsistojame kempinguose, verdamės patys valgį, vakarais į fiordą įmetam meškerę ir ragaujam šviežutėlių žuvų. Turbūt tradiciška ir neverta daug žodžių kelionių po Norvegiją kasdienybė. Bet pagrindinis dalykas, kurį reiktų paminėti, kad čia nenustoji stebėtis gamtos grožiu nei valandėlei. Važiuoji, stebi sau pro automobilio langą pro šalį tolyje plaukiančią dantytą viršukalnių liniją, slėniuose išsibarsčiusius rusvai raudonus ūkininkų trobesius, šniokščiančias kalnų upes, begalę krioklių.

 

Tronjeme žavimės dailiais įvairiaspalviais namukais, kurie stovi ant polių, tarsi įbridę į vandenį ir šypsosi turistų fotoaparatams. Bergene klaidžiojam po Brygeno kvartaliuką, uodžiam šviežios žuvies kvapą krantinėje, žuvų turgelyje stebim besišypsančius žuvų pardavėjus sudiržusiomis rankomis. Gal kiek turistinis ir nupudruotas, bet vis tik mielas tas Bergenas. Oslas iš trijų aplankytų miestų paliko atšiaurios sostinės įspūdį.


Bet sugrįžkime prie fiordų. Pasiskaitėm, kad jie gražiausi vakarinėje pakrantėje. Tad suplanuojam maršrutą nuo Tronjemo iki Bergeno ir pasiimam tai, kas geriausia – fotoaparatai įdarbinti, vaizdai kerintys. Tiesa, tai nėra kelionė pakrante. Tai kelionė palei fiordus, kertant fiordus, vingiuojant kalnų serpantinais. Man patinka, kad dalį kelio tenka įveikti keltais – fiordai taip įsiskverbę į krašto gilumą, kad tiltų tiek nepristatysi. Vieno jų, berods Sognefiordo, atšakos net 200 km išsidraikiusios po žemyną.


Turbūt nieko naujo čia nepasakysiu, bet gražiausias iš aplankytų fiordų tai Geirangeris. Dar planuodami kelionę svarstėme, ar verta iš anksto užsirezervuoti kempingus. Bet gerai, kad to nepadarėme. Taip esi laisvas ir gali apsistoti ten, kur tau gražu. Taip ir padarome, ir apsistojame prie Geirangerio kelioms naktims.


Prabundi ryte, o į tave pro langą žvelgia ūkanotas kalnas, primenantis, kad esi viename gražiausių pasaulio kampelių. Čia pat sutrimituoja kruizinis laivas, skelbdamas visiems miegaliams, kad va, kai kas jau palieka šį rojų. Geirangerio apylinkės itin palankios norintiems pakopinėti kalnų keliukais. Mes irgi tą darome. O užkopę aukščiau vėl paleidžiame į darbą fotoaparatus: namo parsivešime daug „atvirukų“.


Tai dabar apie tuos mistinius dalykus. Pavyzdžiui, norvegiškos mitinės būtybės troliai turi savo laiptus. Tai Trolstigen, arba Trolių laiptais, vadinama kalnų perėja su neapsakomo grožio serpantinais. Dar šiek tiek mistiška, kodėl bulvių kilogramas kainuoja apie 10 litų. Bet tenka jų įsigyti. Nes kiti maisto produktai dar brangesni! Nekalbant jau apie apsilankymą kokiam restorane. Mistiškai atrodo ir tradicinės medinės norvegų bažnytėlės, Stavkirkės, dažniausiai juodos kaip anglis, mat išdažytos derva. Ir stovi kai kurios iš jų jau kokius 800 metų... O mistikos viršūnėje, turbūt, turėtų puikuotis vikingai, narsieji norvegų protėviai, kadaise nedidukais (patys tuo galėjome įsitikinti Vikingų laivų muziejuje) mediniais laivais prieš kokį tūkstantį metų pasiekę kiek vėliau Kolumbo atrastą Ameriką.


Tai tokia ta Norvegija – sužavinti ir nepaliekanti abejingų. Atšiauraus klimato, mistiška, bet sušildanti širdį. Paskutinį vakarą žvelgdama į raibuliuojantį fiordo vandenį sakau sau: čia dar grįšiu.



Atlanto kelias

Vvisiems būtinai rekomenduoju pravažiuoti vadinamuoju Atlanto keliu (Atlanterhavsveien). Nors ir neilga (apie 8 km), tačiau ši kelio atkarpa nuo Moldes iki Kristiansundo yra labai graži. O akmenuotas pakrantes, saleles jungia 12 tiltų. Gaila, kad mums važiuojant šiuo keliu gan smarkiai lijo, manau be lietaus įspūdis būtų dar didesnis. Mes važiavome nuo Kristiansundo link Moldes, o vėliau link Trolstigen trolių kelio, kuris taipogi paliko neišdildomą įspūdį.

Geirangerio fiordas

Aplankyti Geirangerį tiesiog būtina bent kartą gyvenime. Net ir lietingu oru jis yra nenusakomo grožio. Atvykti į patį miestelį galima arba važiuojant keliu ir nusileidus serpantinais, arba atvykus keltu.

Pačiame miestelyje yra net keli kempingai, ant fiordo kranto. Tiesa, vanduo kaip ir visuose fiorduose, šaltas, be to, iš karto labai gilu. Bet užtat vaizdai pasakiški.

Ir dar labai verta praplaukti iš Gerangerio miestuko iki Helesylto per visą fiordą, kelionė trunka apie valandą, bet galva tiesiog svaigsta nuo aplinkinių vaizdų.


Briksdalio ledynas

Gal ir nuskambės labai reklamiškai, bet jeigu norite pabuvoti mėnulyje - čia ir yra ta vieta žemėje :)
Jei rimtai, tai šitas ledyno liežuvis taip sparčiai tirpsta, kad po kelių ar keliolikos metų gali jo ir nebelikti.
O iš praktinių patarimų tai būtų tokie: atvykus stovėjimo aikštelė yra mokama, tada dar reikia paeiti pėsčiomis (visą laiką į įkalnę) apie 2 kilometrus. Už tam tikrą mokestį galima važiuoti su tokiais nedideliais automobiliukais, bet jei atvirai, tai Norvegijoj ir taip yra už ką mokėti, tai tai tikri lietuviai pėdina pėsčiomis, o tais automobiliukais gali sau leisti amerikiečiai ir japonai važinėtis.

Bergenas

Bergenas turbūt yra daugumos keliaujančiųjų po Norvegiją lankytinų vietų sąraše. Man Bergene patiko, o ypač dėl to, kad pasitaikė saulėta diena. Bergenas juk garsėja kaip lietingiausias Europos miestas, berods, taigi nepamirškite skėčio... Kaip ir visoj Norvegijoje, taip ir Bergene kainos gerokai kandžiojasi. Taigi jei važiuojate su mašina, pagalvokite, kur ją statysite, nes parkingo mokesčiai kosminiai.

Traukinuku galima užkilti į kalvos viršų ir pamatyti miestą ir fiordą iš viršaus, tačiau tai irgi kainuoja. Labai taupūs ir ištvermingi gali bandyti ten užkilti ir pėsčiomis. Beje, pakanka užlipti ir iki pusiaukelės, kad pamatytumėt gražių vaizdų iš viršaus..


Būtinai užsukit į žuvų turgų. tik vienintelis dalykas, kuris nustebino, kad lašišos čia gerokai brangesnės, nei Lietuvoj. Atrodytų, čia pat sugauna, nereikia niekur transportuoti, tai ir kaina turėtų būti bent jau nedidesnė. Deja, taip nėra... Bet skonis išties vertas kiekvienos išleistos kronos...


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas