Kelioniumanija.lt

Kai pirmą ir paskutinį kartą buvau Paryžiuje, man tebuvo 17, tačiau iki šiol svajoju ten sugrįžti. Nė kiek nesistebiu, kad šis didmiestis paliko neišdildomus įspūdžius. Juolab, kad miestą apvaikščiojom labai savarankiškai – atvykome su šokių kolektyvu ir kolektyvo vadovų leidžiami nevaržomai bastėmės po liepos saulės kaitinamas Paryžiaus gatves, ištroškę pamatyti ir pažinti.

Paryžius

Galbūt mane į šį meilės ir romantikų tebetraukia paauglystės iliuzija: juk tai buvo vienas iš pirmųjų užsienio didmiesčių, kuriame lankiausi.


Galbūt šiandien atvykus į Paryžių jau nebekilčiau pėsčiomis iki antrojo Eifelio bokšto aukšto – nes tuomet dar kruopščiai taupiau frankus...


Galbūt šiandien jau nevalgyčiau pačios pasigamintų sumuštinių Senos pakrantėje – juk Paryžius garsėja puikiais restoranais ir dar puikesniu prancūzišku maistu...


Galbūt šiandien jau nebebraidyčiau Paryžiaus centre esančiame baseine, norėdama atsigaivinti karštą vidurvasario dieną – ką žmonės pagalvos?..


Galbūt šiandien neslampinėčiau aplink Luvrą, galvodama, kad neverta mokėti milžiniškos sumos už galimybę pamatyti „Mona Lizą“, juk galima pasižiūrėti ir nuotraukas...


Galbūt šiandien jau nebesistebėčiau bundančio miesto garsais, kruopščiai savo darbą atliekančiais juodaodžiais šiukšlių rinkėjais ir gatvių plovimo mašinomis, surenkančiomis tonas šiukšlių...


Galbūt šiandien jau nebesileisčiau į kalbas su gatvės prekeiviais, sugebančiais įsiūlyti įvairiausių menkniekių – atvirukų su Paryžiaus vaizdais, Eifelio bokštą imituojančių raktų pakabukų – nors tuomet tai atrodė tikras lobis.


Galbūt norėdama patekti prie Triumfo arkos sugebėčiau susirasti požeminę perėją, užuot dideliam pašėlusiai vairuojančių prancūzų pykčiui lėkusi per 4 juostų judrią gatvę...


Galbūt šiandien kaitrią liepos dieną jau nebeprakaituočiau pėsčiomis bandydama apeiti žymiąsias Paryžiaus vietas – juk žymiai paprasčiau keliauti metro ar ekskursijų autobusu...


Galbūt Monmartro skverelis jau nebebūtų tokia jauki vieta, kur smagu pasėdėti ant žolės, stebint keistai apsirėdžiusius praeivius, Paryžiaus menininkus ir į žemėlapius įnikusius turistus.


Galbūt iki Paryžiaus Dievo motinos katedros pėdinčiau ne vien tam, kad užsidėti „pliusiuką“ aplankytų vietų sąrašėlyje.


Galbūt auksu aptaisyti tiltai per Seną jau nebepadarytų to įspūdžio...


Labai norėčiau nuvykti ten vėl ir pamatyti kitokį Paryžių, bet bijau, kad galbūt jis jau nebebus toks viliojantis ir idiliškas, kaip tuomet...


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas