Kelioniumanija.lt

Štai ir vėl mes dalyvaujame šiame nuostabiame projekte. Aplankyti visus Estijos ir vieną Latvijos objektą nutarėme per ilgąjį Joninių savaitgalį. Šį kartą mūsų ekipažas padidėjo, prie mūsų prisijungė jauna keliauninkų šeima iš Visagino ir paskutinę minutę sugalvoję latviukai iš Cesio.
Ilgai dirbome prie maršrutų, nes, pasirodo, ne taip lengva suderinti objektų darbo laikus, ypač švenčių metu. Pamatę mūsų maršruto planą latviukai konstatavo, kad maršrutas kaip kare… Iš tikro, norint aplankyti 10 objektų Estijoje ir 1 Latvijoje, reikėjo išdėstyti viską valandų ir net minučių tikslumu, užsisakyti iš anksto bilietus į keltą ir suplanuoti nakvynės vietas.

Joninės Latvijoje

Pirma nakvynė buvo numatyta Cesyje, pas braliukus. Nusprendėme, kad savo kelionę pradėsime Joninių išvakarėse. Įdomu tai, kad per Jonines latviukai puošia mašinas ažuolo lapais ir vainikais. Daug matėme Latvijos pakelėse pardavinėjant pintų vainikų ir lauko gėlių. Taip ir norėjosi sustoti ir pasipuošti mašiną, juk mes Joninių išvakarėse (Ligo) ir dar Latvijoje, kur šias šventes švenčia visa tauta ir ne taip, kaip kitose Baltijos šalyse.

 Įdomiai švenčiama viename Latvijos miestelyje Kuldigoje. Jau devintus metus 3 valandą nakties susirenka keliasdešimt nuogalių ir bėga per 19 amžiaus 164 metrų ilgio tiltą per Ventos upę. Tiesa, kas labai drovisi, leidžiama prisidengti gėlių vainikais ir ąžuolo lapais arba maudymosi kepuraitėmis. Bėgikams reikia didelės drasos pasirodyti nuogiems, nes miestelis nedidelis ir žiūrovai, kurių paprastai būna tiek pat kiek bėgikų – miestelio gyventojai, kurie vieni kitus puikiai pažįsta. Bėgimas išsirengus – tai naujas požiūris į seną tradiciją , kai būdavo prausiamasi rasoje tekant saulei. Latviai tikėjo, kad trumpiausią metų naktį rasa turi ypatingų galių, tad joje išsimaudžiusieji visus metus būdavo stiprūs ir sveiki. Teko ir mums praeitais metais nusimaudyti Kuldigos Ventos krioklyje. Jei važiuosite per šį nuostabų miestelį, būtinai atsigaivinkite po upės kriokliu.


Į Cesį atvykome vėlų vakarą ir mūsų laukė didelis vaišių stalas. Visgi Joninės. Tiesa, paparčio žiedo nėjome ieškoti, nes mūsų laukė 2 dienų kelionė į Estiją .


Birželio 24 d. (penktadienis). Pernu.

Atsikėlę anksti patraukėme į Estijos miestą Piarnu, kur reikėjo aplankyti pirmą žygio objektą - Marijos Magdelenos gildiją . Ši gildija vienija šio miesto taikomosios dailės menininkus ir unikalių rankdarbių kūrėjus, todėl čia galima pamatyti daug pripažintų meistrų dailės darbų , įsigyti juos ir net sudalyvauti naujų darbų kūrime.

Parnu miestelis Estijoje garsėja kaip vasaros sostinė, kaip sveikatingumo ir SPA procedūrų poilsiavietė. Parnu mieste gyvena daugiau nei 43 tūkstančiai gyventojų, o vasaros savaitgaliais atvyksta apie 20 tūkstančių atostogautojų. Latviukai keliauninkai pasakojo , kad Parnu mieste labai geras vandens parkas.


Haapsalu. Ilonos stebuklų šalis

Pasivaikščioję po Parnu patraukėme į Haapsalu, kur mūsų laukė kitas lankomas objektas - Ilonos stebuklų šalis Lanemos muziejuje. Pasirodo ši Ilonos stebuklų šalis - tai galerija - teminis centras, skirtas vaikams ir šeimoms. Labai gražus išpaišytas pastatas, taip ir kviečia aplankyti


Yra įrengtas net ir Karlsono kambarys. Haapsalu mieste teko lankytis ir praeitais metais, net nakvoti. Jei kas norėtų apsistoti, siūlom šią patikrintą ir nebrangią vietą atskirame name su dideliu balkonu ir virtuvėlė, kur galima pasigaminti kažką patiems (www.mannipuhkemaja.com; tel. +372 475 7238). Haapsalu miestui 732 metai, labai graži viduramžių vyskupų pilis, apipinta įvairiomis legendomis, viena iš jų apie Baltą damą. Čia daug įvairių meno galerijų, kiekvienais metais vyksta senos ir simfoninės, bliuzo muzikos festivaliai, stiklo dienos, teatralizuoti pasivaikščiojimai su Petru Pirmuoju, vyksta Baltos damos dienos, viduramžių šventė Solemnitas Hapsaliensis ir dar daug renginių. Haapsalu miestas suburia daug meninkų iš visos Estijos, čia gyveno, gyvena ir atvyksta ilsėtis daug dailininkų, muzikantų ir rašytojų iš visos Estijos. Mieste yra žymaus estų dailininko Evaldo Okaso muziejus. Haapsalu - tai kultūros miestas.


Hiumma sala ir Kopu švyturys

Toliau mūsų laukė keltas į Hiiuma salą (www.hiiumaa.ee). Ten mums reikėjo aplankyti Kopų švyturį ir Vaemlos vilnos fabriką “Hiiu Vill”. Laikas buvo ribotas , nes atgalinis keltas buvo po kelių valandų, į kurį reikėjo spėti. Kėlimasis į Hiumma salą truko apie 1,5 valandos, tai turėjome laiko pasistiprinti ir arčiau susipažinti, nes tokių galimybių buvo mažai, nes keliaujame visi kartu pirmą kartą. Kaip nekeista būtų, mes buvome iš tikro labai draugiška, vieni kitus gerai suprantanti keliauninkų šeima, kas pasitaiko kelionėse labai retai.

Hiumaa sala - tai antra pagal dydį sala Estijoje, po Saremos. Saloje gyvena apie 11000 gyventojų, iš jų sostinėje Kardloje apie 3800 gyventojų. Pirmą kartą ši sala paminėta 1228 metais. Salą galima pasiekti ne tik keltu iš Rohukiulos (www.tuulelaevad.ee ), bet ir iš Saremo salos bei lektuvu iš Talino (www.avies.ee), kur skrydis trunka 30 minučių. Apie 70 procentų salos teritorijos dengia miškai. Hiumoje vyksta dau įdomių renginių, kuriuose galima sudalyvauti, tik reikėtų suplanuoti iš anksto (eee.hiiumaaturismiliit.ee ). Tiesa, jei lankysitės Kopų švyturyje rugpjūčio 5 , 13 , 19 dienomis, galėsite pasiklausyti ir muzikos, nes vyks koncertai. O rugpjūčio 20 dieną 14 val. pateksite į Žuvies festivalį (www. lestafest.ee).

Tiesiai iš kelto patraukėme į Vaemlos vilnos fabriką, kuris, déjà, buvo uždarytas. Pasirodo šis pastatas, kuriame dabar nuo 1992m. dirba šeimos įmonė “Hiiu Vill”, buvo pastatytas dar IX amžiaus viduryje. Šios įmonės šeimininkai yra Tiiu ir Juri Valdma. Per dieną šiame fabrike, tiksliau manufaktūroje (pagrindinis darbas atliekamas rankomis) pagaminama apie 25-30 kg siūlų. Fabriko šeimininkė dailininkė ir tekstilinkė, kuri pati apipavidalina įvairius gaminius iš vilnos, kuriuos galima čia įsigyti. Darbas vyksta labai senomis mašinomis, kurios buvo atvežtos iš Lenkijos, kur tokios mašinos buvo pradėtos gaminti dar 1860 metais. Manoma, kad ir šios mašinos pagamintos tais metais, nors tikslių duomenų nėra. Viena iš fabriko mašinų pagaminta Taškente.
Sekantis salos objektas - Kopų švyturys.

Taupydami laiką ir norėdami pamatyti ne tik šį garsų švyturį, bet ir aplankyti Hiumaa salos sostinę Kardlą, pasirinkome patį trumpiausią žvyruotą kelią. Nustebino Kopų švyturio didingumas. Vienoje knygoje rusų kalba perskaitėme, kad Kopų švyturys tarsi stambi moteris su balta suknele, su raudona juostele ant galvos ir spindinčiomis akimis. Labai tikslus apibūdinimas.

Pasirodo, šiam švyturiui iškilti į 36 metrų aukštį prireikė 6000 tonų akmenų. Tai didžiausia Hiumaa salos įžymybė, salos simbolis. Kopų švyturys yra trečias pagal senumą, niekad nesustojęs veikti švyturys pasaulyje. Jis matomas 35 jūrmylių atstumu. Yra galimybė užlipti ir pasigerėti Hiumaa sala iš viršaus.

 Atsisveikinome su šiuo didingu statiniu ir patraukėme link Hiumaa sostinės Kardlos.


Kryžių kalnas (Ristimagi)

Pakeliui aplankėme Kryžių kalną (Ristimagi) ir buvome nustebinti vaizdu, nes gal tikėjomės pamatyti panašų į mūsų lietuviškąjį. Pasirodo, kryželiai buvo išmėtyti po mišką ir padaryti jie buvo iš medžio šakelių. Sulyginus su mūsų lietuvišku Kryžių kalnu, atrodė neįspūdingai. Yra daug šio Kryžiaus kalno atsiradimo versijų. Viena iš jų susijusi su 1781 metais, kai rugpjūčio mėnesį buvusi maža švedų kolonija (apie 1000 žmonių) kovojo už savo teises, buvo išvyta dvarininko Stenbok iš savo žemių. Manoma, kad po šių įvykių Ristimagi vietovėje ateidavę žmonės, kurie turėjo palikti šią salą ir palikdavę savo kryželį. Šiuo metu laikai pasikeitė ir dabar daro kryželius ir palieka žmonės, kurie pirmą kartą patenka į šia salą. Kažkaip nesinorėjo palikti savo kryželio...


 Kelte spėjome perskaityti knygą rusų kalba (2006m. leidimo) apie šią salą ir kad Kardla miestelis tai miestas-sodas, kad senamiestis prie jūros atrodo kaip lėlių miestelis ir kad būtinai turėtume pravažiuoti Aia gatve, kur kiekvienas sodas turi savo fontanėlį ir kad labai gražu… Deja išgirtas miestas nepadarė tokio įspūdžio, nes atrodė ganėtinai apleistas. Gal 2006 m., kai autorius rašė apie Hiumaa salą, jis buvo iš tikro nepaprastas. Mūsų laukė keltas atgal ir kelionė iki Talino, kur buvo užsakyta nakvynė.


Pirma stotelė

Į Taliną atvykome apie 21 valandą, mus pasitiko senas draugas ir nuvežė į hostelį, įsikūrusį už miesto. Šio hostelio privalumas buvo tas, kad mes galėjome susėsti lauke visi prie stalo, išsikepti ant vienkartinio grilio dešrelių ir ramiai pasėdėti ir aptarti savo pirmos kelionės įspūdžius. Prisijungė prie mūsų šaunios keliauninkų kompanijos ir mūsų draugas iš Talino. Taip ir praėjo mūsų pirmoji kelionės diena.

 

Birželio 25d. (šeštadienis)



Atsikėlėme anksti, nes mūsų laukė dar viena įdomi ir intensyvi diena. Talino mieste mes turėjome aplankyti Jūrų muziejų, kuris įkurtas 1935m., bet šiemet atidarytas naujose patalpose, “Senosios Margaritos“ bokšte.
Tai vienas turtingiausių muziejų Europoje jūros tematika. Keturiuose senovinio bokšto aukštuose įsikūręs muziejus lankytojus supažindina su Estijos jūrininkystės, žvejybos ir karinės jūrininkytės istoriniu vystymusi.

Pirmame aukšte galima pamatyti didžiausią buvusios Kesmu jūreivystės mokyklos burlaivio modelį ir ypatingą giluminio nardymo kostiumą. Čia mes radome ir mūsų Didžiojo Žygio po Baltijos šalis objektą naro kostiumą, prie kurio mums reikėjo nusifotografuoti. Antrame aukšte pamatėme per tris aukštus į viršų besidriekianntį iš Hiumaa salos atvežtą burlaivio stiebą su bure. Tai didžiausias burlaivio modelis šiame muziejuje. Čia vyko dailininko Ants Lepsono dailės darbų paroda jūros tematika. Tai pirma šio autorio personalinė paroda, kuri vyks iki liepos 31d.. Paveikslai iš tikro labai gražūs ir paliko malonų įspūdį. Trečiame aukšte labai patiko giluminio nardymo kostiumas su visa nardymo įranga, tokio niekur nematėme. Taip pat čia buvo galima pamatyti 1994 m. tragiškai nuskendusio keleivinio kelto “Estonia” modelį. Dėmesio verta ir unikali laivų modelių kolekcija. Ketvirtame aukšte galima apžiūrėti seno žvejybinio tralerio vairininko būdelę, taip pat užlipus ant bokšto stogo pasigerėti vaizdu į Talino uostą, stebėti įplaukiančius laivus ir pasigrožėti Talino senamiesčiu. Reginys fantastiškas.


Talinas šiemet paskelbtas Europos kultūros sostine, todėl vyksta labai įdomių renginių (www.tallinn2011.ee). Kažkur skaitėme, kad Talinas kviečia apsilankyti eko-saloje, kuri randasi senoje žvejų buchtoje, kad ten galima praleisti labai įdomiai laiką ir pamatyti labai įdomių dalykų, vienas iš jų – bankomatai, išduodantys eilėraščius estų , anglų , rusų kalbomis. Jei turėsite laiko, būtinai aplankykite šią vietą. Žinoma, būtina pavaikščioti po nuostabų senamiestį arba pasinaudoti mobiliu turu. Einant per senamiestį telefonu anglų kalba galima sužinoti apie kiekvieną senamiesčio vietą, įvairias istorijas, legendas ir kitas įdomybes.

 


Rakvere

Deja, mūsų laukė kitas objektas, todėl palikę šį nuostabų miestą, patraukėme link Rakverės, kur turėjome aplankyti Rakvere miesto XIII- XVI a. pilį ir nusifotografuoti vidiniame pilies kieme prie senos patrankos. Rakverės miestelyje lankėmes praeitais metais.

Tai iš tikro labai žavus miestukas, į kurį norisi grįžti. Tik įvažiavus į šį miestą visus pasitinka miesto simbolis - bronzinė tauro skulptūra, kuri buvo pastatyta 2002 metais, kai miestas šventė savo 700 metų jubiliejų. Tai iš tikro didingas skulptorius Tauno Kangro kurinys, kurio aukštis 3,5 metro, o su granitiniu padėklu siekia net iki 5 metrų, svoris 7000 kg.

Rakvere vienas iš seniausių Estijos miestų. Atvykome per šventes. Atrodė, kad patekome į Viduramžių laikus: čia galima buvo pašaudyti iš lanko, sudalyvauti riterių turnyre, pamatyti naminius gyvūnus, pajodinėti ant arklių, užsukti į kankinimo kambarį ir dar daug įdomybių. 


Kohtla – Nomme kasyklos

Gaila, kad turėjome vykti į sekantį objektą, kur buvo iš anksto užsakyta ekskursija į Kohtla - Nomme kasyklas, kitaip būtume čia pasilikę ilgiau. Kohtla - Nomme kasyklas radome ne iš karto, nepadėjo net mūsų navigatorius, nuvedė mus į kitas šachtas, kur kasama atviruoju būdu. Ilgai klaidžioję, pasiekėme savo tikslą. Kohtla - Nomme kasyklos - tai iš tikro vienas iš originaliausių ir įdomiausių lankomų objektų Estijoje.

Dešimtmetį neveikiančiose degiojo skalūno kasyklose estai įkūrė muziejų. Patekti į šachtas galima tik su gidu ir apsirengus atatinkamą aprangą .Gidai yra buvę kasyklos darbuotojai, todėl pasakojimas buvo labai išsamus ir įdomus. Sužinojome apie svarbiausios Estijos žemės gelmių dovanos, degiojo skalūno gavybą ir naudojimą. Mus lydėjo gidas, kuris dirbo šių kasyklų inžinieriumi net 40 metų ir praleido po žeme apie 50 procentų darbo laiko. Darbas šachtose buvo labai sunkus, galybę skalūnų reikėdavo rūšiuoti rankomis, nes nebuvo sukurtų mašinų, kurios atskirtu nereikalingą uolieną.

Paprastai moterys rūšiuodavo viršuje, o vyrai žemai šachtose. Estija pirmauja pasaulyje pagal degiojo skalūno gavybą. Nusileidę į 35 metrų gylio tikras kasyklos šachtas, kurios tęsiasi ilgus kilometrus, mes galejome susipažinti su darbu, kuris buvo atliekamas anksčiau šachtose , galėjome pamatyti dar veikiančias kasyklos mašinas ir sužinoti daug įdomių dalykų.

Prisipažinsiu, kad buvo kai kuriuose vietose nejauku, nes lašėjo vanduo, styrojo laidai, kuriu buvo negalima liesti, nes kėlė pavojų ir reikėjo laikytis tam tikros drausmės ir nenuklysti į šalutinius kelius. Gidas mus pavėžino labai žemu traukinuku, į kurį storuliukams įlisti buvo sunkoka. Anksčiau šiuo traukinuku važinėjo darbininkai. Kasykloje galima iš anksto užsisakyti šachtininkų pietus ir išgerti įvairių gėrimų už atatinkamą mokestį požeminėje kalnakasių valgykloje. Sužinojome, kad šią atrakciją ypač mėgsta skandinavai.

Apie pusantros valandos praleidę šachtose pakilome į viršų. Nusiėmę šalmus ir striukes vėl patekome į realų pasaulį. Sunkus ir pavojingas buvo tas šachtininkų darbas. Gerai, kad šiuo metu degamojo skalūno gavyba vyksta modernia technika ir nekelia tiek pavojų, kurie buvo anksčiau.


Paide. Laiko centras “Wittenstein”

Toliau mūsų laukė vidurio Estijoje įsikūręs Paide miestelis ir šiemet atsidaręs Laiko centras “Wittenstein”. Paidei jau 720 metų ir jis vienintelis miestas Estijoje su geologiniu pavadinimu (Paide iš žodžio pae – reiškia klintis).

Čia kas antri metai liepos mėnesį vyksta net tarptautinės klinčių dienos, kur daromos skulptūros iš šios medžiagos. Jei važiuotumėte per Paidės miestelį iš karto atkreiptute dėmesį į senovinį bokštą, kuriame per aštuonis aukštus įkurtas laiko muziejus. Įėję į muziejų negalima nepamatyti originalaus lifto, kuriuo kylant jus galite išlipti vis kitame amžiuje - nuo pačių seniausių epochų iki šių laikų išlipant Baltijos kelio ir Estijos nepriklausomybės salėje.

Atstūmus didelį akmenį, patekame į senuosius vikingų laikus. Mums pademonstruoja nuotaikingą filmuką apie vikingų ir jų žmonų išdaigas… Padedame kalviui nukalti geležį, šamanų šokių pagalba iššaukiame žaibą, apžiūrime įspūdingą “Taikos medį”. Antrame aukšte galima pasijusti riteriais, prisimatuojant jų rūbus ir pabandant kovoti su kalaviju rankose.

 Trečiame aukšte yra patranka, iš kurios galima iššauti, čia iškabinti paveikslai tų žmonių, kurie 150 metų valdė ir kovojo už Estiją. Tarp jų yra rusų caro Ivano IV ir Gustafo II Adolfo, kurie, jei nori lankytojas, gali Jums papasakoti istoriją ir apie savo žygdarbius.

  Ketvirtame aukšte jus galite pasivažinėti pašto karieta, pamatyti dvarininkų herbus ir visus rusų imperatorių portretus, išgirsti iš Petro I, kokią jis naudą atnešė savo valdymo metais ir kitų įdomybių.

Penktame aukšte jus pabuvosite atvaizduotame dailininko Antsa Videlepo Paide miestelio promenadoje. Labai gražiai išpuoštos sienos, atrodo, kad iš tikro patekai į šį senovinį miestą. Čia surandame vietą, kurioje įsiamžiname konkursui. Čia galima pasiklausyti 1930 metais sukurtų linksmų, populiarių dainų, pamatyti filmą apie Estijos valstybę.

Šeštame aukšte patenkame į gyvulių vagoną, kuriame buvo vežami žmonės į sovietinio tremimo stovyklas, išgirsti vienos šeimos nelaimingą istoriją. Einant toliau patekti jau į patogius keleivinius vagonus , kur galima pasedėti ir stebėti partijos suvažiavimą arba tokiau pasiklausyti pionieriaus pamastymus apie to meto “perestroiką“.

Pačiame viršutiniame septintame bokšto aukšte, mes patenkame į šviesų kambarį, kur galima paskambinti fortepionu “Estonia”, išbandyti laiko mašiną, robotuką, valdomą kompiuteriu ir net pabandyti jį valdyti, o lipant laiptais dar aukštyn patekti į europos kambarį, iš kur atsiveria Paides miestelio vaizdai . Tai Baltijos kelio ir Estijos nepriklausomybės salė.


Tartu

Toliau traukiame į Tartu, kuriame buvo užsakyta nakvynė viename studentų hostelyje (pepleri14@kyla.ee). Dviviečio kambario kaina 30 eurų, bet čia yra virtuvėlė, šaldytuvas ir net, mūsų nustebimui, šildomos grindys vonioje. Įsikūręs hostelis netoli senamiesčio.

Į Tartu atvykome dar nesutemus, todėl turėjome laiko pasivaikščioti po senamiestį ir net pasėdėti vienoje lauko kavinėje ir pasigrožėti Tartu senamiesčio vaizdais, išgerti šalto estiško alaus, pavakareniauti. Laudies menų gerbėjai turėtų kalendoriuje pasižymėti liepos 20-24 dienas, nes šiais metais antrajam didžiausiam Estijos miestui teko garbė organizuoti tartpautini šokių ir dainų festivalį „Europeade”. Tai didžiausias keliaujantis festivalis, kiekvienais metais vykstantis vis kitame Europos mieste. Festivalis į Tartu atvyko iš Bolzano (Italija), o kitais metas keliaus atgal į Italiją – šalies šiaurėje esantį miesą Padua. Taigi nepraleiskite galimybės aplankyti „Europeade”, kol festivalis neiškeliavo iš mūsų kaimynystės

(http://www.europeade2011.eu/EN
http://www.visitestonia.com/en/rouge-water-party-and-boat-race/).

 Asmeninių iššūkių ieškotojai ras sau veiklos Tartu rugpjūčio mėnesio 14 dieną vyksiančiame didžiausiame riedučių maratone Europoje – SEB Tartu Rulluisumaraton. Dviratininkai maratone varžysis rugsėjo 18 dieną.
(http://www.tartumaraton.ee/index.php?id=c9e5265c6d59b2b1b41fd50e4646a7c5&lang=eng&www=npkNjZvR7PPjvMP-LaJcfynUfM2)

Taip ir baigėsi įdomi, pilna įspūdžių ir netikėtumų mūsų trečioji kelionės diena.


Birželio 26d. (sekmadienis). AHHAA mokslo centras Tartu

Birželio 26d. (sekmadienis)


Išaušo paskutinė mūsų nuostabios kelionės paskutinė diena. Mūsų laukė dar du objektai Estijoje ir vienas Latvijoje. Tartu mieste šiais metais gegužės pradžioje, naujose patalpose (Sadamo g. 1) atsidarė vienintelis Baltijos šalyse mokslo populiarinimo centras AHHAA. Atsidaro jis 10 val., todėl nekantriai trypčiojome prie centro durų ir buvome pirmi lankytojai. Bilieto kaina 12 eurų, bet Didžiojo Žygio po Baltijos šalis dalyviams per pusę pigiau, todėl yra puikus šansas keliautojams aplankyti tokį įdomų centrą pigiau. (Šeimai - 26 e., studentams ir pensininkams - 9 e.) .

Šis centras glaudžiai bendradarbiauja su senuoju Tartu universitetu ir pirmasis Estijoje pristatė keturmatį kiną, įdomiosios fizikos, chemijos bandymų vietą. AHHAA centras Tartu mieste buvo įkurtas dar 1997 metais viename iš prekybos centrų, kuriose teko pabuvoti prieš 2 metus, kai keliavome pagal Žygio programą. Tada tai buvo labai mažose patalpose, palyginus su šiuo nauju galingu dideliu kosminio stiliaus pastatu su keletu kupolų. Šio pastato įrengimas kainavo apie 47 mln. kronų. Įdomu tai, kad nuskanuojamas lankytojo pirštas ir jis taip gali įeiti į šį centrą. Centre laukė mūsų iš tikro labai daug įdomybių.

Tiesa, jei norite patekti į vienintelį pasaulyje ir šiuolaikiškiausią Baltijos šalyse sferinį planetariumą, kur galima pamatyti pačias mažiausias žvaigždes ir pažiūrėti filmą apie kosmosą, užsisakykite iš anksto už papildomą mokestį (2 eurus) bilietą sau suprantama kalba. Mes sužinojome tik vėliau, todėl teko pakoreguoti mūsų maršruto laiką ir gerėtis šiuo reginiu klausantis estų kalba, nes kitas seansas buvo tik už 2-3 valandų. Šiame centre įdomu ir yra ką veikti ir mažiems ir dideliems, planuokite užtrukti kokias geras 1,5-2 valandas. Čia vyksta įvairios mokslinės paskaitos, įkūrtos įvairios mini labaratorijos vaikams ir suaugusiems, vaikų birža, mokslinė parduotuvė, kur iš tikro galima nusipirkti įdomių ir nematytų smulkmenų. Visgi randamės Estijoje…

AHHAA centre nuo birželio 11 dienos iki spalio mėnesio galo vyksta amerikiečių kompanijos Evergreen Exhibition labai įdomi Robotų Zoo paroda. Šioje parodoje galima pamatyti robotais paverstus ir padidintus gyvūnų mechanizmus, pamatyti kaip sudarytas žiogas, kalmaras, įvairūs ropliai ir daug kitų gyvūnų. Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti. AHHAA centre siūloma išbandyti ir patirti ekstremalių įspūdžių, pavyzdžiui, minant dviratį išštemptu lynu arba specialiuose krėsluose kylant lynams į 30 metrų aukštį ir krentant laisvuoju kritimu, taip pat užsidėjus pirštines paklaidžioti veidrodžių labirintais beieškant išėjimo. Čia galima susprogdinti balioną tokiame tamsiame kambaryje, kur jus nufotografuos netikėtu momentu ir jei norėsite, atsius nuotrauką jums į el.paštą, čia galima pamatyti po stiklu viščiukų gyvenimą, net kaip jie išsirita iš kiaušinio, stebėti skruzdžių namelyje kaip dirba ir gyvena milijonai skruzdžių, nusileisti liftu požeme ir pamatyti įdomių dalykų ir dar daug įdomybių, kurių visų neišvardinsi, reikia patiems pamatyti ir patirti tai . Tai iš tikro fantastiškas be galo įdomus Didžiojo Žygio po Baltijos šalis objektas.


Estijos Kelių muziejus

Toliau mūsų laukė 45 km nuo Tartu įsikūręs naujas Estijos Kelių muziejus. 1863 m. pastatytoje Varbuso arklių pašto stotyje, kur anksčiau buvo arklidė su 33 arkliais ir veikė reguliarus pašto kelias tarp Tartu ir Viru.

Kad lankytojams būtų suteikta daugiau informacijos, galima išsinuomoti video gidą jums priimtina kalba. Taip pat ekskursijas galima užsisakyti iš anksto telefonais (+3727970790, +3725117440). Idėją įkurti Estijoje kelių muziejų pirmą kartą iškėlė garsus dailininkas Aadu Lass, o patys muziejaus įkūrimo darbai prasidėjo 1990 metų gale. Ir buvo pasirinkta būtent Varbuso pašto stoties vieta. Šis pastatas dabar saugomas kultūros paminklas. Tiesa, jo teritorijoje dar yra 5 atrestoruoti pastatai .

Kitapus kelio įrengta istorinė kelių ekspozicija, kur demonstruojami visi Estijos kelių ruožai nuo senovės iki šių dienų. 1927m. atsirado pirmi 6 Estijoje kelio ženklai, kuriuos galima pamatyti vos įėjus į šią ekspoziciją, jie baltos spalvos. Informaciniame centre įsigijus bilietą galima pasiimti muziejaus schemą. Kad būtų aiškiau žinoti kur esate, ši schema išdėstyta atviruko pavidale. Siūloma praeiti mediniais pelkių takeliais, raisto keliais, vieškeliais, grindiniais, medinėmis trinkelėmis ir asfaltu.

Įdomu tai, kad kelyje sitinkami gyvi eksponatai, atitinkamo laikmečio drabužiais apsirengę muziejaus darbuotojai. Pavyzdžiui, mergina, laukianti iš aludės grįžtančio vyro arba rašytojas, rašantis plunksna, moteriškė, siūlanti atsigaivinti estiška gira. Galima pamatyti 1943 m. autobusą karo trofėjų, kuris dar veikia ir jį išbandyti, arkliu traukiamą pašto karietą, kuria taip pat galima pasivažinėti po teritoriją, pirmą estišką automobilį ir net pasivažinėti esančiu parodoje elektromobiliu, visa tai iš anksto užsisakius už papildomą mokestį. Kelių muziejuje siūloma apžiūrėti įvairių dešimtmečių sunkiosios kelių technikos mašinų ekspoziciciją.

Yra speciali zona, minimiestukas, kur gali praleisti įdomiai laiką vaikai, pasivažinėti dviratukais, mažomis mašinytėmis. Estijos kelių muziejuje gegužės menesio gale vyksta kiekvienais metais Pašto stoties diena, kur suvažiuoja daug senovinių automobilių. Birželio mėnesį vyksta šeimos dienos, kai galima pagilinti eismo taisyklių žinias ir susipažinti su naujovėmis. Yra galimybė daryti įvairius seminarus, rengti piknikus ir apsistoti nakvynei svečių namuose.


Štai ir baigėsi mūsų kelionė po nuostabią, pilną netikėtumų ir įspūdžių Estiją.


Kelionė po Estiją


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas