Kelioniumanija.lt

Kodėl po penkerių metų vėl Graikija? Todėl, kad Graikija yra Vakarų Europos kultūros fundamentas, įdomi ir sudėtinga šalis, antikos dievų žemė. Todėl, kad mokytis kalbos ir nebandyti susipažinti su tos šalies kultūra – bergždžiai gaišti laiką. Kodėl vėl Atėnai? Todėl, kad Atėnai – didžiausią ir garsiausią šlovę pasaulyje pelnęs miestas, miestas, kurį garbino dievai ir žmonės, miestas, davęs Olimpinių žaidynių projekciją pasauliui, miestas, apsuptas kalnų, skalaujamas Egėjo jūros, miestas, su priemiesčiais priskaičiuojantis apie 4 mln.gyventojų. Graikijos sostine jis tapo 1834 m., nors pats miestas gyvuoja apie 3500 metų. Paradoksas – tai yra vienas iš seniausių pasaulio miestų, bet viena iš jauniausių Europos sostinių. Atėnai – šis miestas atrodo toks pažįstamas ir tuo pačiu toks paslaptingas, toks paprastas ir tuo pačiu toks egzotiškas, toks modernus ir tuo pačiu užsikonservavęs amžinai. Pamišęs ir gyvas miestas, kuris nei nuteikia taip romantiškai kaip Paryžius, nei yra toks ekscentriškas kaip Niujorkas, tačiau, kaip sakė Melina Mercouri – žymi graikų aktorė ir dainininkė – „In many ways Athens is like ugly woman but like so many ugly women she has lots of charm“ .

Atėnai

Tik išlipus iš lėktuvo Eleftherios Venizelos oro uoste į nosį tvoskia tas kvapas, Graikijos kvapas – cigarečių dūmai sumišę su didžiulio miesto šiukšlių smarve ir ore tvyrančiu visuotiniu atsipalaidavimu. Kvapas, kuris iš pradžių riečia nosį, bet kurio, vos spėjęs grižti namo, pasiilgsti pirmiausia.

Prabangios parduotuvės, mažytės vietinės reikšmės parduotuvėlės, bažnytėlės ir bažnyčios, palaikės, viešbučio vardo nevertos landynės ir Hotel Grand Bretagne arba Divani Palace Acropolis, jaukios tavernos ir aukštos klasės restoranai (maistas visur dieviško skonio. Porcijos būna labai didelės ir viskas labai gardu, o valgant skaniausią pasaulyje fetos sūrį, souvlaki ar tzadziki galima prarasti savitvardą. Tik Atėnuose paragavusi fetos supratau, kokią pseudoambroziją, kokį falsifikuotą surogatą degustuodavau Lietuvoje.) - šiame mieste vieni kitiems netrukdo, visi čia randa vietą po kaitria Atėnų saule.

Karštis, smogas, beveik be taisyklių išprotėjęs judėjimas gatvėse, spaudos kioskai, kuriuose dažnai nebūna pirkti viešojo transporto bilietėlių, tačiau galima nusipirkti viso pasaulio spaudos ir...aspirino, kaip dinamitas stiprią kavą daugybėje kavinukių geriantys vietiniai ir turistai, buzukio vakarai, svaidymasis baltais gvazdikais, baltomis servetėlėmis, niekur neskubantys, visada besišypsantys ir nepadoriai garsiai greitakalbe kalbantys graikai, nenuilstantis gyvenimas naktį – šito neįsimylėti nesugebėjau.

Užtikinu, jog jokiame kitame pasaulio mieste nėra tiek restoranų, tavernų, barų, naktinių klubų, cukrainių, kavinių, užeigų, kiek jų yra Atėnuose. Norint pajusti tikrąją graikų dvasią tereikia sudalyvauti buzukio vakare, arba nueiti į taverną, kur galima pamatyti, kaip graikai groja ir šoka sirtakį. Tai muzika, kuri išjudina kiekvieną. Šokti nacionalinius šokius jie išmoksta dar mokykloje, dainuoja irgi tik graikiškai - šalyje labai ryškus tautinis identitetas.

Pažintį su Atėnais reiktų pradėti nuo miesto centru laikomos Syntagma aikštės, šalia kurios puikuojasi Parlamento rūmai. Šalia Parlamento, prie Nežinomo kareivio kapo budinčių keistai apsirengusių ir keistai marširuojančių nacionalinės sargybos karių, evzonų, keitimo ceremonija labai populiari turistų tarpe. Nuo Syntagma aikštės prasideda parduotuvių turtinga Ermou gatvė, vedanti į senąją Plaką.

Plaka – siaurų, akmenimis grįstų gatvelių labirintas – senoji Atėnų dalis. Minios turistų ir kalnai suvenyrų – tik derėkitės, bet nepamirškite, kad graikas pardavėjas rezultate vis tiek jus išdurs... Plakoje ištisos gvardijos benamių gatvės ar kavinės viduryje negyvais besidedančių šunų. Benamius šunis žudyti draudžia įstatymas. Jie gaudomi, skiepijami, registruojami, džiugina mažų bei didelių širdis ir nėra tokie alkani nabagai, kaip atrodo.
Eidami Plakos gatvėmis prieisite Akropolį. Pats žodis akropolis reiškia aukštutinį miestą. Daugelis žmonių klysta manydami, jog Akropolis yra ta šventykla, stūksanti ant kalno. Kalno viršūnėje stūksto ne Akropolis, o Partenonas, didingas tiek nakties tamsoje, tiek dienos šviesoje. Visur vien marmuras, kuris saulės kaitroje tampa labai slidus. Įžengus pro Propilėjų vartus, išdidžiai pasitinka Partenonas, sutvirtintas ir paslėptas pastoliais, apsuptas technikos, apspistas gausybės turistų. Atrodo, tarsi žmogus, kurį bandoma reanimuoti prijungtais aparatais, o šalia susispietę artimieji, skubantys pajusti dar gyvą rusenančią jo dvasią. Partenonas yra šventykla, baigta statyti 428 m. pr. Kr. Tai vienas iš beveik tobulų statinių, pastatytų civilizacijos, kurią studijuodami šitiek amžių vis dar nesame pajėgūs suvokti, kaip tiems žmonėms pavyko jį tokį beviltiškai tobulą pastatyti... Sykis jau užlipote, tai neskubėdami apžvelkite nuo Akropolio miesto panoramą - pamatysite vis kitokį ir vis tą patį miestą: senovinį, bet šiuolaikišką, pilną žmonių, bet paslaptingą. Miestas chameleonas.
Apačioje išsidėstę du amfiteatrai: Herodo Atiko teatras veikia ir dabar, o Dionizo teatras tik mena laikus, kai jį atstatę romėnai čia rengė nuožmias gladiatorių kovas.

Prie Akropolio „numesta“ Areopago kalva ant kurios posėdžiaudavo Atėnų politikai. Užlipus ant jos susisuka galva – žvelgiant tolyn liejasi baltas, atrodo, begalinis Atėnų miestas, dešinėje rymo Akropolis, matosi senoji agora – antikinių Atėnų kvartalas su puikiai išlikusia Hefaisto šventykla, o po kojomis nublizgintas, kaitrios Atėnų saulės sušildytas ir slidus marmuras, aplink visada iš kažkur randasi žmonių ir benamių šunų, laukiančių saulėlydžio. Nenuostabu, kad ši vieta taip patiko politikams, nes, atrodo, trumpam čia užklydęs ir pats pradedi mintyti, patiri katarsį...

Vaikščiodami Monastiraki rajone, išvysite muzikantų, gatvės artistų, sendaikčių pardavinėtojų, nelegalų iš Albanijos ar Pakistano, kas 15 min siūlančių įsigyti jei ne žiebtuvėlį, tai šokinėjantį spalvotą kamuoliuką, jei ne pigius akinius nuo saulės, tai nuotabų laikrodį iš dar nuostabesnės a la „dior“ laikrodžių kolekcijos, kartais griežtos, kartais tingios policijos ir žinoma komboloi (komboloi išvaizda primena rožančių, tačiau jie neturi religinės paskirties - tai atsipalaidavimo ir streso valdymo žaisliukas) žaidžiančių pagyvenusių ir jaunesnių vyrų, jau 3 valandą geriančių kaip atomas stiprią kavą (ši ceremonija trunka ilgai, todėl Atėnų kavinės atrodo niekad neištuštėjančios, pilnos kavą geriančių, stalo žaidimus žaidžiančių ir besišnekučiuojančių žmonių. Kava yra antroji graikų religija po rūkymo. Rūkoma visur ir visada, nors dar prieš gerus metus įsigaliojo draudimas rūkyti viešose vietose. Tikras graikas keliasi ir gulasi su cigarete. Ne veltui graikų kalbos vadovėliuose pirmosios frazės, kurių išmokoma “exeis fotia” - ar turi ugnies?, “exeis anaptiro” - ar turi žiebtuvėlį?)1456 m. Atėnai buvo užkariauti turkų osmanų ir išlaisvinti tik 1833 m., todėl yra išlikusių ir bizantiškojo periodo paminklų, pvz. – Tzistaraki mečetė Monastiraki rajone. Bizantiškieji Atėnai – tai dar viena šio miesto pusė.

Šiukštu negalima pražiopsoti išvykos į Lykavetus arba dar kitaip vadinamą Vilkų kalvą. Po šventos Akropolio kalvos tai antroji žinomiausia kalva Graikijos sostinėje. Jos viršūnėje stūkso Agios Georgios bažnyčia, veikia restoranas. Nuo 300 m aukščio atsiveria unikali panorama iki pat Sarono įlankos. Primygtinai siūlau patikėti manimi – norint pajusti gąsdinančiai malonų apsvaigimo jausmą, šią vietą aplankyti tiesiog būtina.

Omonijos aikštė- prekybinis Atėnų centras, o vakarais čia renkasi narkomanai, prostitutės, neaiškaus plauko tipai, neišvaizdžiose gatvėse aplink Omoniją gyvena daug arabų, albanų, bulgarų, rusų. Tačiau net ir čia vakarais nėra ko bijoti (esu vis dar gyvas to įrodymas)– nusikalstamumas čia mažas, Atėnai yra viena saugiausių Europos sostinių. Policijos čia apstu ir ji apgynusi griežtos teisėsaugos įvaizdį.

Nacionalinis parkas - žalioji oazė Atėnų centre. Egzotiški medžiai, gėlės, mini zoosodas. Šis parkas yra nepamainoma atgaiva karštą dieną: įžengi į parką ir pamiršti, kad prieš keletą minučių laviravai išprotėjusio didmiesčio gatvėmis.

Jei esate pasiruošę stipriam išbandymui, į Atėnus vykite birželio-rugsėjo mėnesiais. Šiuo metu į Graikiją turistai plūste plūsta, Atėnuose karštis toli gražu ne visiems lengvai pakeliamas, o milijoninis miestas kenčia nuo smogo, tirštos žmonių masės ir miesto gatvėse nebetelpančių mašinų. Balandis – magiškas laikas, Velykų metas. Šiuo metu sulėtėja eismas, nenuilsdami aidi bažnyčių varpai, visi kaip pamišę ruošiasi kepto ėriuko dorojimo ritualui. Po vidurnakčio mišių iš visų nesuskaičiuojamos daugybės Atėnų bažnyčių pasklinda degančiomis žvakėmis nešini žmonės, o po to dar gerą savaitę iš kiemo į kiemą, iš gatvės į gatvę skamba šūksniai „Christos anesti! “ (Kristus prisikėlė) ir pajunti, kad prisikėlė ne tik Jėzus, bet po žiemos atkuto visas keliamilijoninis miestas.

Iš pirmo žvilgsnio Graikija atrodo daugiau -mažiau pažįstama dar iš istorijos pamokų, bet kuo toliau, tuo labiau jauti paslaptingą ir mistišką trauką, kažką gilesnio ir stipresnio, kas tau atveria akis, priverčia įjungti vidinį stabdį, primena, kad gyveni. Gyvenimas čia – chaosas su taisyklėmis, ore amžinai tvyro tingių atostogų atmosfera. „Siga siga“ ( lėtai lėtai) – Graikijoje viskas vyksta lėtai, graikai skuba lėtai. Atėnai - puikus miestas atostogoms. Leiskitės užvaldomi visuotinio optimizmo ir kažkur šalia plevenančios antikos energetikos, įsivažiuokite į sulėtintą ritmą, atgaukite kvapą, žiūrėkite į viską kuo ramiau ir paviršutiniškai. Tik vadovaudamiesi šiuo patarimu pailsėsite fantastiškai.

Prisipažinsiu – nebuvau Atėnuose žiemą, nemačiau Atėnų nuo Lykavetus kalvos naktį, nebuvau nuvykusi net į artimiausią salą...Todėl, ištraukusi kelių centų monetą, dėl visa ko, įmečiau ją į Syntagmos fontaną – gal maloningieji Olimpo dievai išpildys mano svajonę, kad ir vėl po penkerių metų čia jau trečią kartą sugrįžčiau.


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas