Kelioniumanija.lt

Šią vasarą (beveik tradiciškai) keliavome po Italiją – nors kiekvieną kartą nemažai pamatome ir aplankome, vis lieka neatrastų, viliojančių kampelių, salelių ir kalvų :) Šį kartą norėčiau neišsiplėsti ir papasakoti trumpą nutikimą iš netrumpos kelionės.

Vatikanas

Taigi - Vatikanas. Paskutinį kiekvieną mėnesio šeštadienį ilgiausios minios žmonių išsirikiuoja į beveik tvarkingą eilę ir laukia, kol bus įleisti į Musei Vaticani - Vatikano muziejus - nemokamai.

Mes, kaip tikros taupios lietuvės, negalėjome praleisti progos sutaupyti kelių dešimčių eurų, todėl tik pakirdusios (tiesa, ne taip ir anksti - bene 9 val. ryto) - suskubome ir mes įsilieti į tą nenusakomą, pulsuojančią gyvasčiu ir laukimu eilę. Laukimas gal būtų lengvesnis, jei nuo pat ryto nekaitintų spigi Viduržemio saulė. Taigi stovime eilėje, už mūsų bemat išsirikiuoja grupės skautų, maldininkų iš Rytų, kinų šeimynėlės. Prie mūsų vis prieina prekeiviai, siūlydami skėčius ir vėduokles bei kitokius niekniekius. Eilė palengvėle juda ir mums nušvinta viltis patekti į muziejų laiku!

Galiausiai, gavusios pluoštą skrajučių, net šiek tiek įdegusios bei laimingos, įžengiame į neatrastą ir, prisipažinkime, paslaptingą Vatikano pasaulį. Pereiname patikros punktą ir suskumbame kilti eskalatoriumi aukštyn, prie įėjimo.

Ant eskalatoriaus laiptelio priekyje mūsų stovi kostiumuotas pusamžis muziejaus darbuotojas. Aš dar pagauta smalsumo bandau viena akimi įskaityti prisegtoje kortelėje nurodytas jo užimamas pareigas, kai nelauktai jis prabyla (žinoma, itališkai) ir ima lyg niekur nieko pasakoti, kad mes dabar kylame į 32 metrų aukštį ir t.t. Aš susidomėjusi klausau, verčiu mamai, tuo tarpu jis atsiprašo, sako nežinojęs, jog "signora" nekalba itališkai.

Prisistato - Marco, čia yra atsakingas už viešuosius ryšius, vedžioja po muziejus įtakingus svečius iš užsienio ir užsiima kitais įdomiais dalykais. Po to jis lyg niekur nieko nutaria mus, "drauges iš Lietuvos", pavedžioti ir supažindinti "iš vidaus" su kai kuriomis vietos įdomybėmis, kurios paprastai eilinėms turisto akims lieka neužmatomos.

Praeiname pro "no entry" ženklą, nes esame "ponios iš Lietuvos ambasados" (mums ėmus kikenti jis griežtai pasako nutaisyti rimtas veido išraiškas), tuomet stabtelime prie milžiniško paveikslo, kuriame pavaizduota šv. Morkaus aikštė, sužinome, kurie langai priklauso popiežiaus kambariui, apžiūrime viduramžių žemėlapį, kuriame labai aiškiai randame parašyta ir "Lithvania", sužinome, kur prieš tai stovėjo ir ką simbolizavo milžiniškas konkorėžis, išklausome pasakojimą apie Siksto koplyčią - gauname tiek informacijos, kad vos bespėjame klausytis.

Galiausiai Marco prisimena, kad jam reikia dirbti ir tiesioginį savo darbą :) Tuomet sutariame mums išeinant dar susitikti, pasilabinti taip sakant. Kelias valandėles dar paslampinėjame, tuomet ateina susitikimo valanda. Galvojame, padėkosime už šaunaus gido paslaugas ir trauksime savo keliais, bet Marco nusprendžia kitaip :)) Jis dar mums pasiūlo aprodyti šv. Petro ir Pauliaus baziliką, vėl gi "iš vidaus"... Pasiūlymas daugiau nei viliojantis, todėl iškart sutinkame.

Taigi eilinį kartą praeiname per tarnybinį įėjimą, prieš tai nusifotografuojame su šveicarų gvardiečiu (sužinome ir jų atsiradimo Vatikane istoriją - Prieš penkis šimtus metų 150 popiežiaus pakviestų savanorių atkeliavo į Romą ir pradėjo tarnybą. Netrukus - 1527 metais miestas buvo užpultas ir apiplėštas, beveik visi gvardiečiai žuvo gindami popiežių Klemensą VII), buvo labai įdomu išgirsti, jog jų pirmosios aprangos eskizus sukūrė ne kas kitas kaip pats Leonardas da Vinčis!

Tuomet sekė ne trumpa ekskursija po pačią bažnyčią, buvo aprodytas ir nupasakotas kiekvienas bent kiek įdomesnis objektas, nenustodamos grožėjomės Gian Lorenzo Bernini darbais - pradedant antkapiais palaidotiems popiežiams ir baigiant viso ko epicentru - šv. Petro altoriaus baldakimu, kurį žymusis skulptorius realizavo būdamas vos 25-erių! Nebuvo pamirštos ir miesto legendos, kurias Marco su savo draugu architektu planuoja sudėti į rašomą knygą (prižadėjo, jog atsiųs ir ją :).

Trumpai tariant - apturėjome bene įdomiausią popietę per visą atostogų laikotarpį, o apie tokį visažinį asmeninį gidą galėjome tik pasvajoti. Susitikimas baigėsi stiklinės tradicinio nealkoholinio romiečių gėrimo - "Chi8" (tariama "kijoto") pakėlimu į amžiną amžinojo miesto gyvavimą ir tautų draugystę :)


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas