Kelioniumanija.lt

Planuojantys kelionę į šią šalį čia ras naudingos informacijos, patarimų, galbūt pasisems idėjų, pamatys įdomių vaizdų. O apie šalį negalvojantys, gal pradės svajoti ją aplankyti ar tiesiog gaus teigiamų emocijų perskaitę. Daugiau skaitykite: http://filipinai.blogas.lt/

Sostinė Manila

Nusileidome vėlai vakare. Sėdome į taksi (Patarimas- taksi gaudykit antrame o-uosto aukšte, ir derėkitės, stipriai derėkitės). Viešbutį buvome iš anksto užsisakę per booking.com. Karštis, šurmulys, nešvara, skurdas, dangoraižiai, skubantis transportas. Štai pirmasis įspūdis. Turiu pasakyti, jog Manila nepaliko man jausmo, jog norėčiau čia grįžti. Maniloje buvome ne pilną parą. Kitą dieną aplakstėme šalimas apylinkes (turėjome kelerias valandas iki iškridimo į Busuangą). Čia paragavome pirmuosius mažus bananus, įspūdžio kaip tikėjomės jie nepaliko, patys filipiniečiai sako, jog sostinėje parduodami vaisiai ne tokie kaip kitose salose. Bet ką pastebėjau iškart, tai vietinių žmonių žvilgsniai, šypsenos, kurios mums iš mažai besišypsančios šalies, kėlė nuostabą, pamenu einame i banką išsikeisti pinigų (Patarimas- išsikeiskite pesų, bankomatų nusimato laaabai mažai, kai kur net nėra, tad Manila puiki proga tą padaryti) šalia durų stovi policininkas/ kariškis rankose laiko automatą, atrodo kiek baugokai tikrai, tačiau mums priėjus: Helloooo, išsišiepia iki ausų, puola atidaryti duris, taip, pripraskite ir nesistebėkite atviromis filipiniečių šypsenomis, noru padėti ir daugumoje atvejų nuoširdumu. Maniloje labai populiari transporto priemonė Džipnis- pamatysite nuotraukoje (labai gaila bet mums neteko juo važiuoti), tai kaip mikriukas pas mus, labai įdomiai atrodo.  Taip pat, nelikite be ryšio Patarimas:  butinai nusipirkite sim kortelę. Iš Manilos vietinėmis oro linijomis skrendame į Busuangą, Coron miestelį.

Busuanga. Coron

Užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu, tai vieta į kurią labiausia iš visos šios kelionės (ir visų kada nors turėtų gyvenime) norėčiau grįžti, ji užburia savo aura, aplinka, kvapais, vaizdais, šiltais vakarais ir ta ramybe… ramybe, kuri sklinda iš aplinkos, žmonių. Gal Jums nuskambės kvailai, tačiau aš pirmą kartą gyvenime taip tvirtai pajaučiau ir supratau, kad ten kur mes gyvenime (kalbu apie Europą) gyvename ne taip, ne taip turėtų būti, gyvename ne tomis vertybėmis, požiūris mums suformuotas ir įdiegtas aplinkos, esam sugadinti ir to nesuvokiame. Supratau, ką reiškia “atsijungti” nuo visko, darbų, problemų, sunkumų, negalėjau net įsivaizduoti kaip teks grįžti ir įžengti atgal į ofisą. Na bet ok :) grįžtu prie konkretumo :) Nusileidome mažu lėktuvu į vietinį oro uostą, oro uostas visiškam kaime, kitam pasaulio krašte atrodo, mažytis, apaugęs aplinkui medžiais, krūmais, išdžiuvusias nuo saulės. Išėjus iš oro uosto apspinta vietiniai filipiniečiai, siūlo nuvežti iki ten kur reikia, pasirinkimo nėra, daugiau niekas nenuveš, sėdame važiuojame. Viešbutį Kokosnuss Garden Resort  4-rioms dienoms užsirezervavome taipogi per booking.com. Nenoriu pasirodyti stačiokiška ar piršti savo nuomonę, tačiau jei važiuosite į Busuangą gyvenkite ten, labai labai rekomenduoju. Viešbučio savininkas vokietis, atvykęs į Filipinus prieš 20m. sukūręs šeimą su filipiniete ir pasilikęs (aš puikiai jį suprantu ir baltai pavydžiu) įdomus žmogus. Kitą dieną patraukėme link centro (šis pavadinimas čia netinka, tačiau nežinau kaip kitaip pavadinti :) ). Išsinuomavome motociklą - motociklas beveik naujas, realiai jam pas mus reikėtų A kategorijos teisių, tačiau niekas tavęs nepaklaus ar jas turi, motociklas net neturi numerių, jau nekalbu apie dokumentus. Tačiau reikia važiuoti atsargiai, čia zuite zuja motoroleriai, motociklai, motociklai su šonine kabina, visi lekia skuba, tik spėk dairytis ir neatsitrenkti kur nors. Važiavome kur akys mato ir žinokit taip geriausia. Niekada nepamiršiu kaip važiuojant motociklu užuodi gaivų gaivų mangų kvapą, mangai čia tokie, kokių niekada niekur neragavau, jei lyginti su mūsiškias mango, tai žinokite, nežinau kas pas mus, bet tai ne mango tikrai :) Keliaudami motociklu užsukome papietauti ir kiek pailsėti, į viešbutį, prabangų viešbutį,  (kaina berods 300 $ nakčiai - Filipinuose tai nerealiai dauuug) viešbučio savininkas maloniai pakalbino mus klausdamas kurgi man girdėtas šis akcentas? Mes iš Lietuvos atsakome, jis žino kur ji, jis amerikietis, jo viešbutyje diving mokytoju dirba lietuvis. Papietaujame, savininkas mums pasiūlo išsimaudyti viešbučio baseine, mes kuklinamės, jis mus padrasina eikite eikite juk dar keliausite, atsigaukite, atsivėsinkite, sakome jog neturime maudymosi rūbų, oh, no problem swim without them :) pasiūlymu pasinaudojame. Važiuojame toliau, privažiuojame tokį kaimelį pavadinimu Dekalachao (tai vienintelis kaimuko pavadinimas, kurį įsiminiau ir ne bereikalo) viskas mums čia atrodė normaliai, mojavome gyventojams, sakėme Hello (visada kur beeitum filipiniečiai nuolat šypsosi ir šaukia tau hello, neišsidirbinėdami-iš širdies) na pasirodė jie tokie kiek kuklesni nei kitur, paskui kelionės viduryje susipažinome su viena moterimi, kuri papasakojo, jog toje vietovėje pasitaiko kad žudo turistus- ups, dabar aišku kodėl jie buvo mūsų manymu ”kuklesni”.  Kitas dienas praleidome keliaudami po salas laiveliu/motorine valtimi (panaši į vandens gyvūną čiuožiką). Corone yra uostas nuėjus į jį stovi daugybė tokių valčių, reikia susitarti su jų šeimininku kada (plaukiama ryte) ir kokiu maršrutu norite plaukti (artimesnis maršrutas apie 1500 PHP, Tolimesnis 3000 PHP; ir atplaukus į  salą, daugumoje norint apsilankyti imamas vietinis mokestis 100-200 PHP). Mes plaukėme abiejais. Plaukiame tik mes ir du laivuko šeimininkai (Patarimas: jei ten būsite, susiraskite James, jis super super super, nuotraukoje jis bus iš dešinės), prieš tai kartu su James einame į turgų, jis mums padeda išsirinkti ką valgysime pietums (pietus iš mūsų nupirktų produktų pagamina James su kitu kolega, labai gražiai patiekia sudeda į lėkštutes) mes nusiperkame kalmarų, krevečių, vaisių, ryžių (ryžiai čia visur ir visada) ir išsinuomojame snorklingo įranga (čia turginai bandys du komplektus įkišti už 500PHP, sakykite, jog duosite 200PHP ). Einame atgal į valtį, James puola nešti maišus, man net nepatogu, jis mūsų požiūriu elgiasi kaip tarnas su ponais, Sir, Madam, no no I’ll take, come come,- sako jis anglų kalba, kurios klausant reikia įtempti ausis kad suprasti. Plaukiame, aplankome tokias vietas, kur dabar žiūriu foto ir nesuvoku, jog mes ten buvome. Nepapasakosiu apie visas aplankytas salas, nes tiesiog nepajėgčiau tiek parašyti o be to ir  skaitantiems kantrybės neužtektu, tačiau būtinai paminėsiu Banana ir Malcapuya island. Jei galite įsivaizduoti kas yra dieviška, tai įsivaizduokite ir tai apibūdins šias salas. Banana island susipažinome su salos savininke ir viena keliaujančia filipiniečių šeima su dvejais mažais vaikučiais, kurie iškart mane privatizavo žaidimui smėlyje. Jei atrodo, jog filipiniečiai kaimiečiai, tai žinokite ne, daug yra prie verslo, išsilavinusių ir sakykim taip “šustrų” ir protingų, su kurias pabendrauti buvo be galo įdomu ir malonu, jokių dirbtinių šypsenų, atgalinių minčių ar nenuoširdumo. Iš tiesų abi salos skirtingos: Banana alsuoja ramybe, vienišumu (pradžioje saloje buvome vienui vieni ir šeimininkai), yra sutvarkyta ir kartu atrodo laukinė, tai Malcapuya labiau suturistina, preciziškai graži.

El Nido

Perkame laivo bilietus Corone ir plaukiame į El Nido (Patarimas: bilietus nusipirkite iš anksto, kaina apie 2000-2200 PHP asmeniui, lavas plaukia tik tam tikromis dienomis, pirkite iš besireklamuojančios kompanijos, nes gatvėje esti toks verslininkas sakantis jog bilietus duos pigiau, netikėkite, tai monkey business :) ) plaukiame 8 valandas, pabosta, tačiau mėgaujamės matomais vaizdais. El Nido ne toks kaip Coron, jame daugiau šurmulio, turistams privilioti skirtų parduotuvyčių, viešbučių bei judesio. Saloje taip pat išsinuomuojame motorolerį ir, kaip yprasta mums, važiuojame ten kur norime, čia net gamta kitokia, žalesnė, aptinkame “laukinių” papludimių, kur tik su tokia transporto priemone ir privažuosi, esame vienui vieni pasakiško grožio paplūdimyje, smėliu laksto mažyčiai krabukai, bangos, palmės, kokoso riešutai po jomis. Galima pagalvoti Bounty reklama… ne, geriau, žymiai geriau :) Draugas, kaip koks robinzonas, išsiima peilį ir po trumpos kovos su kokosu jį atidaro, kokoso pienas skanus ir jo labai daug, ko daugiau gali reikėti, ech viską atiduočiau, jog galėčiau grąžinti tą akimirką atgal. Kitą dieną plaukiame po salas tik šį kartą su turistų kompanija, susipažįstame ir pabendraujame su begale įvairių žmonių. Pasierzinsiu pati ir paerzinsiu Jus, pokalbis: kiek laiko keliaujate? mes atsakome na viso 11dienų su skrydžiais 14, iš mūsų juokiasi, aš pusę metų keliauju o puse dirbu- sako mums turkas :) toliau čia komentarų kaip sakant nėra. El Nido, nuodėmė neaplankyti Helicopter island, ši sala žiūrint iš tolo iš tiesų panaši į sraigtasparnį. El Nido rekomenduoju dėl jos gamtos grožio bei laukinių paplūdimių.

El Nido nuotraukos


Puerto Princesa. Trumpa stotelė

Dauguma mūsų vaikystėje gauname pravardes, kurios mums prilimpa, na aš tokios niekad neturėjau, tačiau gavau ją būtent Puerto Princesa mieste :) pravardę- Puerto Princesa, kurios reikšmę žinau tik aš ir keliones kompanjonas, žinoma damos supras, kodėl merginai galima duoti tokią pravardę :)- tai pirma kas man šauna į galvą prisiminus apsilankymą šiame mieste. Tęsiant pasakojimą, ryte iš El Nido autobusu patraukėme į Puerto Princesa, kita dieną skrydis į Cebu, o iš Cebu laivu į Boholį. Na bet dabar apie tą vieną parą Puerto Princesoje. Miestas judrus, daug didesnis nei El Nido ir gyvenimas čia verda kitaip, mažiau turistų, daugiau miesto šurmulio. Išsinuomojame motorolerį ir lekiame ieškoti kur apsistoti, nuomos punkte susipažįstame su autralu, šaunus ir įdomus vyras, besikuriantis Filipinuose su žmona ir besistengiantis įsitvirtinti. Labai gaila, tačiau nepamenu viešbučio pavadinimo, kuriame įsikūrėme, jo savininkas šveicaras, kaip yprasta šeiminikai pamatę europiečius nepraleidžia progos pakalbinti. Viešbutis didelis su baseinais, didžiuliu kiemu. Gavome didelį, erdvų kambarį su kondicionieriumi. Galiu drąsiai rekomenduoti (jei pavyks prisiminti pavadinimą, būtinai parašysiu). Čia teko stebėti didžiulę filipiniečių (akivaizdžiai pasiturinčių) šeimos šventę, svečių apie 100-150, didžiulis švediškas stalas,  didžiulis plakatas su jubiliato nuotrauka ir užrašu, visi svečiai apsirengę maikutes su užrašu “I Love James” (James žinoma šventės kaltininkas), užsakytas grojantis ir vakarą vedantis didžėjus, įvairiausios pramogos, disco vandenyje ir t.t., čia Filipinuose toks balius tai metų įvykis kaip minimum. Kaip supratot tai buvo gimtadienis, tačiau noriu paminėti- gimtadienis 8- tuonmečio vaiko :) Negalėjau praleisti progos nenusifotografuojant su keletu svečių. Tarp kitko, visad maniau, kad aš mėgėja fotkintis ir pozuoti, tačiau palyginus su filipiniečias man dar toooli iki tokio megėjiškumo :D. Ryte atsikeliame, skrendame į Cebu (Cebu trumpa mūsų tarpinė stotelė), tada laivu į Boholį, kur būsime beveik 3 dienas.

Cebu

Cebu trumpa mūsų tarpinė stotelė.

Boholis ir Chocolate Hills

Pagrindinis tikslas Boholyje buvo Chocolate Hills- Šokoladinės kalvos. Laivas mus atplukdė į Tagbilaraną, kuriame nakvojome o iš pat ryto išsinuomavę motorolerį patraukėme į Laboc ieškoti kur apsistoti. Buvome paskaitę nemažai blogų, viena iš rekomenduojamų vietų buvo Nuts Huts Resort, ten ir nuvažiavome, tačiau apsižiūrėje jame nelikome. Namukai ir aplinka nusileidus (reikėjo leistis į apačią nemažo ilgio laiptais, jog pasiekti resortą) buvo nyki, taip vadinami bungalow viduje labai tamsūs, situacijos negelbėjo net tai jog namukai kaip džiunglėse aplink daugybė augmenijos, palmės, upė, be to vieta labai nepatogi net turint motorolerį. Bet du kartus buvome atvažiavę čia pavalgyti, kavinės aplinka ir pats maistas nuostabus. Išsirinkome kitą viešbutį pavadinimu …… viešbučio namukai kyla aukštyn, kaip ant kalno ir pro langus atsiveria gražus vaizdas. Buvome labai patenkinti savo pasirinkimu. Kitas dvi dienas motoroleriu važiavome į Šokoladines kalvas (apie 20-30km.), nes pirmąją dieną buvo rūkas ir labai sunkiai matėsi tai, dėl ko išvis atvažiavome į Boholį. Šokoladinės kalvos tai vieta, kurią sunku apibūdinti žodžiais, tai unikalus reginys, tūkstančiai vienodo dydžio kalvų- na tegu nuotraukos geriau nupasakoja :) Boholyje taip pat nemažai apvažinėjome įvairiausių vietų, kaimų, begalo įdomu pamatyti tą tikrąjį žmonių gyvenimą, ryžių laukus, ant kelio džiovinamus ryžius, gamtą, kuri vėlgi buvo kitkia nei kitų prieš tai aplankytų salų, čia vėsiau, gavome ir lietus, bet tai nesugadino mūsų leidžiamo laiko, super važiuoti vietomis, kurios kaip džiunglės. Taip pat aplankėme Tarsyrų zoologijos sodą- rekomenduoju, tai labai įdomūs gyvūnėliai su dar įdomesne sava istorija. Vakare plaukėme laivu Laboc upe- nuostabi pramoga, jei teks pabuvoti šioje vietoje būtinai būtinai sudalyvaukite joje. Aij vos nepamiršau bajerio :) girdėjome, jog dauguma jaunų filipiniečių merginu svajoja ištekėti už turtingo užsieniečio. Mums važiuojant motoroleriu sutinkame tris mergaites, jos manes klausia, ar tai tavo vyras? draugas atsako taip. Aš jų klausiu, o as norėtum kad būtų tavo? O ji koketiškai šypsosi, pozuoja į objektyvą ir sako: I want americano, rich americano :) matot, kur begyventume, kur bebūtume gerai visur, kur mūsų nėra :). Kitą dieną papusryčiavome ir iškeliavome ilgu maršrutu namo, atgal į Lietuvą. Prieš išskrendant Maniloje dar aplankėme, didžiausiu prekybos centru Azijoje vadinamą Mall of Asia, jis išties didžiulis, jame prabuvome apie 8 valandas, man jos praėjo kaip 1.5 valandos :) čia žinoma ačiū draugui už jo kantrybę ir toleranciją.

Ir viskas turi pabaigą…

Galiu pasakyti tiek, jog Filipinai ypatinga vieta.  Jei norite pabuvoti, kaip vadinu, turistų nesugadintoje vietoje keliaukite ir net neabejoju, jog atrasite juos dar kitoniškesnius nei atradome mes. 11 naktų ir dienų Filipinuose labi mažai, nepaisant to mes sugebėjome pamatyti tikrai nemažai. Mane Filipinai pavergė žmonių nuoširdumu, gamta, laukiniais paplūdimiais, autentišku skurdžiu, tačiau neliūdnu žmonių gyvenimu, nuostabaus grožio salomis, kurios visos skirtingos, vaisias o svarbiausia tuo laisvės jausmu, kurį pajunti būdamas ten. Tačiau viskas turi savo pabaigą. Liūdna, jog geri dalykai vieną dieną baigiasi, bet išlieka pojūtis ir brangūs prisiminimai. Kaip sakoma viena pabaiga, reiškia kito pradžią. Iš tiesų labai džiaugiuosi, jog po 4mėnesių pagaliau prisiruošiau ir parašiau blogą apie šią kelionę, gal ne labai puikų, bet nuoširdžiai tikiu, jog gal kam nors pavyko suteikti informacijos ar net sužadinti norą aplankyti Filipinus.

Smulkmenos informacijai

* Būtinai paragaukite mango sulčių mėlynose skardinėse.

* Romo mėgėjams čia rojus :) jis skanus o kaina už 1l. apie 5 Lt.

* Valgykite mangus, jie nuostabus, man taip pat patiko toks vaisius pavadinimu star apple, nors mano draugas sakė, kad vien del išvaizdos jo net į burną neimtų :) tad skonio reikalas.

* Filipiniečių antra religija -  krepšinis

* Jei kažką išsiskalbėte ir padžiovėte einant miegoti, tai žinokit ryte rasit tokį patį šlapią kaip buvo vakare.

* Merginos :) daiktų imkite minimaliai, patikėkit tampyti ne per fainiausia (nors ši našta teko džentelmenui, kuris keliavo su manini- aš atsiprašau, kad buvau tokia Puerto Princesa) o be to tikrai nenešiosite jokių suknelių, na nebent imkite vieną, o daugiau maudymkė, maikučių, keletas šortų ir kremas nuo saules :)

* Aš nieko nesuprantu alaus skonyje, bet filipiniečių alus San Miguel labai skanus, jis mums buvo kaip vanduo :)

* Būtinai paragaukite kalmarų ir karališkų krevečių.



Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas