Kelioniumanija.lt

Išgirdus žodį Turkija ne vienas pagalvoja apie prabangų viešbutį prie jūros ir daug saulės. Taip, mes įpratę ją tokią įsivaizduot, juk čia mėgstamiausias lietuvių kurortas. Bet aš turėjau galimybę pamatyti kitokią- egzotiška, turistų nesugadintą, nuoširdžią Turkiją.

Stambulas

Pirmąją dieną mūsų, šešių žmonių delegaciją iš Lietuvos, pasitiko daugiau negu penkiolika milijonų gyventojų talpinantis Stambulas. Pavargę po sunkaus skrydžio ir nemiegoję pusę nakties nuo karščio, mažiausiai tikėjomės būti pažadinti, pusę penkių ryto, kvietimu melstis į mečetes. Gyvenome visai šalia Stambulo simbolio, garsiojo šv. Sofijos Soboro kuris dabar tėra muziejus su gilia istorija. Tai vienas didingiausių architektūros statinių visame pasaulyje. Du kartus degusi, ir imperatoriaus Justiniano I atstatyta bažnyčia 537 metais, buvo visos Bizantijos imperijos širdis. Čia vykdavo karūnavimai ir visos svarbiausios krikšto ceremonijos. 1453 metais, kada Stambulą užkariavo turkai, ši didinga bažnyčia, nedelsiant, buvo paversta į mečete.
Šalia Sofijos Soboro stovi dar veikianti mėlynoji mečetė. Įėjimas nekainuoja nė cento, tik kad taip paprastai neįeisi. Turistams reikia susirasti savo įėjimą, kad netrugdytų besimeldžiantiems musulmonams, ir turi mūvėti drabužį žemiau kelių. Moterys neįleidžiamos neuždengtais plaukais.
Stambulas gali pasigirti ne tik mečetėmis. Jis turi dar daugybę lankytinų objektų. Vienas iš jų, kone seniausias ir didžiausias pasaulio turgus ,,Grand Bazzar‘‘. Turint šviesius plaukus, o jeigu dar ir šviesias akis, kainos pačios krenta perpus ir net daugiau. Turkai visuomet pasiruošę ir nusiteikę dėrėtis ir prekę atiduoti beveik savikaina, jeigu su jais leisiesi į kalbas ir būsi malonus. ,,Grand bazzar‘e‘‘ rasi visko ko tik širdis geidžia. Reikia kilimo, kaljano, drabužių, batų ar pavalgyti? Viskas vietoj. Netgi nuosavą mečetę turgus turi. Šitame turguje yra šimtai gatvių ir gatvelių todėl čia sunku nepasiklysti. Po pasivaikščiojimo po labiausiai pašėlusią Stambulo vietą ,,Grand bazzar‘a‘‘, norisi pailsinti kojas. Tam mums puikiai tiko pasiplaukiojimas laivu- Bosforo sąsiauriu. Nuostabus jausmas matyti vienoje pusėję Aziją, kitoje Europą. Kadangi Stambulu grožėjomės tik vieną dieną, tuo mūsų nuotykiai čia ir baigės.

Bayburt'as

Išvykom į mažą, niekam nežinomą miestelį Turkijos kalnuose- Bayburt‘ą. Pačiam Bayburt‘e gal ir nedaug lankytinų objektų, bet vykti į tokį miestelį verta vien dėl žmonių. Bayburt‘o meras, nors ir aukšto rango žmogus, mus ir priimė, ir išlydėjo ne tik su dovanomis, bet ir su šypsena iki pat ausų. Apsistojome viešbutyje, bet vakarienes valgydavome šeimose, todėl turėjom galimybę pamatyti, kaip gyvena patys tikriausi musulmonai. Jau pirmąjį vakarą pastebėjau kultūrinius skirtumus tarp jų ir mūsų. Svečias, musulmono namuose, yra Dievo dovana, todėl buvome priimti, kaip karaliai. Šiltai, nuoširdžiai ir viskuo aprūpinti. Nei vienas, nedrįstų suabejoti, ar musulmonai svetingi žmonės. Ne tik svetingi, bet ir tvarkingi. Batus privaloma nusimauti dar būnant laiptinėje, kad nesuteptum grindų įėjęs į vidų. Moterys čia dažniausiai nedirba, todėl nuolatos švarina namus. Taip pat, beveik neįmanoma rasti musulmoniškų namų kuriuose nebūtų jų švenčiausios knygos- Korano.

Kadangi Bayburt‘as miestelis kalnuose, būdavo taip gražu, prieš užmiegant, pažvelgti pro viešbučio langą ir matyti šimtus šviesų namuose ant kalnų. Man, Bayburt‘as šiek tiek priminė gimtąją Varėną. Gal dėl to, kad mažas ir žmonės pamatę užsieniečius čia, vis dar, stebisi, bando žūtbūt išgauti jų dėmesio. Ypač vaikai, kurie pamatę šviesių plaukų žmogų negali atitraukti akių, lygiai taip, kaip pas mus, Varėnoj, vaikas pamatytų juodaodį.
Apžiūrėję Bayburt‘o pilį ir kitus įdomiausius šio miestelio objektus vykom į užmiestį. Maždaug pusvalandis kelio automobiliu iki užmiesčio požemių. Ne šiaip, bet kokių, o tų kuriuose slėpdavosi pirmieji krikščionys persekiojami romėnų.


Karaka ola ir Sumelos vienuolynas

Kitą rytą pradėjom kelionę į Karaką olą. Visą kelią važiavom aukštai kalnuose, sulig debesimis, kol vos galėjom įžiūrėti žemai paliktus miestelius ir kaimelius.

Po nuostabaus grožio Karaką olos, galvojom, kad jau matėm visus įspūdingiausius Turkijos objektus, bet pasirodo, kad labai smarkiai klydom. Sulygintas su uola, apsuptas debesų ir medžių- Sumelos vienuolynas aukštai kalnuose. Vaizdas, kaip iš atviruko. Nors iki pačio vienuolyno kelias tikrai nebuvo lengvas. 3 kilometrai pėščiomis, į kalną, per lietų tik, kad iš arti pamatytūm šį žmogaus rankomis sukurtą stebuklą. Užkopę nei karto nesuabejojom ar buvo verta dėti tiek pastangų. Visas vienuolyno vidus išpuoštas įspūdingo grožio freskomis. Šį vienuolyną 386m. pastatė graikų vienuoliai. Viduje buvo dar galima jausti šių vienuolių nemirtingas dvasias.

 


Ir pabaigai…

Jeigu kalbant apie Turkijos gyventojus, apart moterų kurios visuomet plaukus slepia už skarų ir beveik niekuomet nedirba ir nevaikšto mieste, rodos patys turkų vyrai neturi kompleksų. Jie visi, nesvarbu kokio amžiaus, vaikšto susikibę už rankų ir nieks į juos nekreipia dėmesio. Savaitę pabuvus, atrodo, kad jau juos perpratai. Bet pasirodo, kad jie kiekvieną dieną turi kuo tave nustebinti. Kavinėje, valgant vakarienę, maistą mums pateikė tvarkingai apsirengę, jauni, žavūs padavėjai. Atrodo viskas būtų paprasta ir nekeista, jei ne faktas, kad grojant gyvai muzikai staiga visi padavėjai susikibo už rankų ir vidurį restorano pradėjo šokti savo tautinius šokius. Tai mus šokiravo visomis prasmėmis. Žinoma, turėdami tokią galimybę, neatsisakėme ir mes pašokti su kavinės personalu ir ne tik. O pats turkiškai maistas, man įspūdžio nesukėlė, gal dėl to, kad aš neesu gurmanė, ir man labiau priimtinas man įprastas maistas. Nors kebabai ir yra kilę iš Turkijos, vis dėlto Lietuvoje jie kur kas skanesni. O ir saldumynai man per saldūs. Kadangi musulmonams Alachas draudžia gerti alkoholį, vyrai kavinėse renkasi gerti arbatos. Paprastos, juodos arbatos iš specialų, labai dailių stiklinaičių.

Tikriausiai tuo ir užbaigsiu savo pasakojimą apie pažintį su tikrąją Turkija. Kitokią, nei daugumos poilsiautojų akimis. Niekuomet nesuabejočiau ar leistis į kelionę po šią šalį dar kartą. Aš, dabar esu įsitikinus, kad ten kiekvieną dieną turkai randa tave kuo nustebinti, o ir pats visuomet atrandi kažką naujo ir nepatirto.


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas