Kelioniumanija.lt

Ankstus rytas. Nors karšta vasara, bet taip anksti rasa dar gaivina žolę ir Vilnius skendi rūke.

Dvylika valandų kelio

Puodelis kvapnios kavos išsklaido paskutinius miegus ir mes, keletas šeimų, pajudame link Lenkijos. Laukia ilga kelionė, kol pasieksime Slovakiją. Kodėl, aplankius nuostabius Egipto, Turkijos, Graikijos kurortus, ne kartą pasivaikščiojus nuostabiausiuose Europos miestuose, mes vėl traukiame čia ? Gal, kad čia nuostabiai kvepia mažytės kalnų gėlės ? Gal, kad širdis spurda kopiant į kalną ? O gal, kad čia gali pasijusti visiškai vienas su savo mintimis...

Dvylika valandų kelio prabėga nepastebimai - dulkėti ir daugybe reklamų apkabinėti Lenkijos miestukai sustoti netraukia. Netrukus akį pradeda džiuginti kalvos, vėliau virstančios nuostabiais kalnais Lenkijos – Slovakijos pasienyje.


Zdiar

Slovakijos pusėje surandame Zdiar – mažytį miestelį kalnų papėdėje. Pamatome namelius, kuriuose buvome suplanavę apsistoti. Šeimininkai priima labai šiltai – viską aprodo, palinki gero poilsio ir išvažiuoja – pasimatysim išvykimo dieną.

Nameliai džiugina savo jaukumu : nuostabi kalnų panorama, erdvi terasa, židinys, šiuolaikiška virtuvė bei vonios kambarys. Atvykome tik vėlai vakare, todėl šiandien jau nieko nenuveiksime, reikia tik pailsėti. Didžiulė pilnatis akiplėšiškai švietė į langus, todėl nusprendėme įkvėpti gryno oro lauke. Su vyno taure rankoje, susisupus į šiltus vilnos pledus,terasoje praleidome nuostabų vakarą po žvaigždėtu dangum. 


Dobšinos ledo urvai ir Slovakijos rojus

Sekantį rytą, pirmąją dieną savo atostogų dieną, aplankėme Dobšinos ledo urvus. Kas įdomu – nors lauke tvyrojo trisdešimties laipsnių karštis, įėjus į urvą temperatūra siekė vos keletą laipsnių .Šaltoka ... Didžiuliai stalaktitai, iš ledo susiformavusios skulptūros, ledo terasos, spiegu žėrinčios urvo lubos paliko nepaprastą įspūdį. Išėjus iš urvo, mus užklupo liūtis – vanduo pliaupė upeliais, paversdamas purvo srautu takelius, vėliau ėmė kristi ledo kruša – tiesiog kūčiukų dydžio ledukai ... Gėrėm arbatą po stogu ir stebėjom šią siautėjančią gamtą. Vaikai ėmė rinkti tuos krušos ledukus – tiek daug rutulėlių dar nebuvo matę ...

Antrąją dieną išvykome į Slovakijos rojų. Šis gamtos kampelis neveltui pavadintas rojumi – nuostabūs kalnai, iš kalnų krintantys krokliai ir čiurlenantys upeliai. Regionas išraizgytas daugybe turistinių maršrutų, todėl kiekvienas ras pagal savo jėgas ir galimybes. Pasirinkome šiek tiek lengvesnę trasą, nereikalaujančią kopimo inventoriaus. Trasa ėjo nuostabiu tarpekliu, kurio dugne čiurleno vos matomas upeliukas. Buvo nuostabu žingsniuoti baltais akmenimis daugiau nei keturis kilometrus ir nieko nesutikti.

Aplinkui - tik akmenys, žaliuojantys medžiai ,upelio čiurlenimas ir visiška ramybė. Po keletos valandų ėjimo pradedame girdėti vis garsėjantį šniokštimą. Dar pusvalandis, ir atsiveria nepaprastas vaizdas – krintantis daugiau nei 12 metrų kroklys. Nėra jokių lieptelių ar tvorelių - kaip vaikai puolame po gaiviais krioklio purslais. Nepaprastai gera ir gaivu, nes diena labai karšta. Sekanti trasos dalis – ko gero sudėtingiausia. Tenka užkopti ties krokliu esančiomis stačiomis kopėčiomis. Laiptai slidūs, kopėčios visiškai stačios – širdis daužosi kaip pasiutusi, girdi kaip šniokščia vanduo , kopiant vis aukščiau daros vis sunkiau kvėpuot ...Bet štai mes viršuje – tas jausmas nepakartojamas ...


Liptovsky Mikulas ir raftingas Vah upe

Trečioji diena skirta raftingui. Pirmiausiai aplankome dirbtinę slalomo trasą Liptovsky Mikulas. Čia adrenalino fanatikai mažutėmis kanojomis ar tik apsivilkę hidrokostiumus lekia galinga šniokščiančia trasa su daugybe didžiulių slenkščių – kvapą gniaužiantis vaizdas.

Pasirenkame Vah upę – nors plaukimas guminiu plaustu atrodo gana ramus, ties nedideliais slenkščiais kliūname, virstame, ir vistiek liekame šlapi ... Bet plaukimas įspūdingas – per valandą nuplaukiame tiek, kiek Lietuvoje baidarėmis per visą dieną.


septynių pavasarių slėnis

Dar viena nuostabi diena. Šiandien aplankysime septynių pavasarių slėnį. Pasirenkame keturių valandų trasą ir pradedame žingsniuoti. Takelis veda į kalno viršūnę, per žydinčias pievas, tankų mišką ir siaurus serpantinus. Nuostabiausia šiame slėnyje – augmenijos įvairovė.

Daugybę geltonų, violetinių, rausvų, mėlynų gėlių pamažu kylant į kalną keičia pilkos ir žalsvos samanos. Mažučiai šaltiniai čiurlena žemyn. Kalno viršūnėje atsiveria nuostabus vaizdas – tikrai, matome septynis žydinčius slėnius. Apačioje šniokščia galingas kroklys.

Čia, kalnų trobelėje įkurta kavinukė – nepaprastai gera pailsėti ir paragauti šeimininkų karštos česnakinės sriubos.


Strbske Pleso, Tatranska Lomnica

Penktąją dieną aplankėme tas nuostabias vietas, kuriose slidinėjame.

Strbske Pleso, Tatranska Lomnica – sunku patikėti, kaip skiriasi gamtovaizdis vasarą. Kylant pakėlėju nepaprastai kvepia pušys ir nuo auščio svaigsta galva ... Labai gražu.

Viršuje kaip ir žiemą, mums siūlo žolelių arbatos – turbūt tas nuostabus kvapas priverčia mus sugrįžti dar ir dar ...


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas