Kelioniumanija.lt

Nors su vyru esame keliavę kartu ne kartą, tačiau labiausiai man įsiminė mūsų kelionę į Laplandiją. Šią kelionę organizavo „Megaturas“. Keliavome vasario mėnesį, autobusu, tačiau kelionės gidai buvo tikri profesionalai ir kelionė neprailgo. Mes ne tik gerai leidome laiką autobuse, bet net ir pramokome šiek tiek dainuoti suomiškai.


Ranua zoologijos sodas

Keltu perplaukėme Baltijos jūrą ir atsidūrėme Helsinkyje. Nors iki Laplandijos buvome dar toli, tačiau jau tada pajutome šaltus žiemos nagus.

Dar po kurio laiko pasiekėme Ranua zoologijos sodą, kuriame išvydome beveik laisvėje, dideliuose aptvaruose miške slampinėjančius vilkus, tingiai riogsančias meškas, pašarą grabinėjančius elnius ir daugybę paukščių. Kai kurie iš jų, kaip antai pelėdos, buvo nuostabiai prisitaikiusios prie baltos žiemos, kad reikėjo akis paspiginti, kad jas pamatyti. Didelį neišdildomą įspūdį paliko baltosios meškos, kurios buvo tikrai milžiniškos ir tingiai riogsojo prie tvoros.

Aplankę šį nuostabų zoologijos sodą patraukėme tolyn, Laplandijos centro link, pas Kalėdų senelį.


Kalėdų senelio rezidencija ir šunų ferma

Kitos dienos ryte nuvykome į Kalėdų senelio rezidenciją, kurį buvo už poliarinio rato ribų. Ten aplankėme ne tik patį Senelį, bet ir jo šaunųjį paštą, pamatėme didžiausias krūvas ruošiamų realių dovanėlių ir patys pasijutome kaip sugrįžę į vaikystę, kuomet net virpėdami laukdavome Kalėdų senelio (tuometinio Senelio Šalčio).

 Tą dieną dar vykome į sniegomobilių safari, kitą dieną važinėjomės elniais, tačiau turbūt labiausiai patiko kelionė į šunų fermą. Taip, taip... Jūs teisingai perskaitėte – į šunų fermą. Tai nėra kažkokia ferma, tai sodyba, kurioje šeimininkas lauke, voljeruose augina haskius, kurie naudojami šunų kinkiniuose.

Susėdę jurtoje klausėmės šeimininkų pasakojimų apie haskių auginimą, kaip iš mažo bejėgio šuniuko užauginamas tvirtas kinkinio vedlys, galintis keliasdešimt kilometrų bėgti šunų kinkinyje ir tempti kelias dešimtis kilometrų svorio. Gėrėme karštą arbatą ir sėdėdama šiltoje jurtoje jaučiau kaip haskių kinkinys tempia mane Laplandijos ledu tolyn, kuo toliau nuo civilizacijos rūpesčių, nesibaigiančios rutinos, kuo toliau į laukinę gamtą.

Tačiau mūsų gido balsas grąžino mane į realybę ir išgirdau, kad dabar eisim į lauką, kur mūsų jau laukia haskių kinkinys ir kiekvienas iš mūsų turėsime galimybę pajausti savo kailiu kelionę šunų kinkiniu. Su vyru sėdome į kinkinį ir turėjome galimybę kelis ratus apie miškelį apvažiuoti be gidų ir šeimininkų. Šis trumpas pasivažinėjimas paliko nepakartojamą įspūdį. Bet.. viskas, kas gera, kažkada turi baigtis, todėl po šios trumpos kelionės haskių traukiamomis rogėmis sėdome į autobusą, kuris jau pajudėjo namų link.

Nors jau praėjo keli metai po šios kelionės, pabuvojome dar keliose šalyse, tačiau graži Laplandijos gamta ir savitas jos atšiaurumas vėl traukia mus tenai. Artimiausiu metu kelionę galvojame pradėti su savo mažosiomis atžalomis.


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas