Kelioniumanija.lt

Kaip dabar prisimenu, kad buvo ankstyvas pavasaris, kvepiantis šviežia žole ir maloninantis saules spinduliais. Atsikėlėm, sėdom į automobilį ir važiavom. Šį kartą tikslas žemėlapyje buvo Meironys. Kodėl? Todėl, kad teko girdėt, jog Sekminės ten – ypatinga diena. Patikėjom ir nusprendėm patikrinti.

Meironys

Meironys – tai kaimas Aukštaitijos nacionaliniame parke, apsuptas ežerų. Visai šalia – puikiai daugumai pažystama Palūšė.

Kelionei paįvairinti, paliekame automobilį Palūšėje, susirandam šeimininkus valčių nuomos punkte (dar ne sezonas, todėl visi pasislėpę), sėdam į valtį ir kantriai, tačiau su dideliu pasimėgavimu irkluojam į kitą ežero pusę. Pagal žemėlapį ten ir turėtų būti mūsų tikslas – Meironys.

Išsilaipinam. Kaimo pakraštys, laukymė ežero pakrantėje...lyg ir nieks nevyksta. Netrukus būrelis atgabena suolus, dabar jau esame tikri, kad šventė bus. Renkasi moteriškės, pasipuošusios tautiniais rūbais, visi šiek tiek nerimauja dėl beiškaupiančio lietaus...

Staiga visų žvilgsniai nukrypsta į kaimo pusę. Jau matome, kaip iš kaimo atvedama...karvė. Taip, karvė. Ji – priekyje, iš paskos – kaimo gyventojų ir tradiciją puoselėjančių žmonių eisena, su dainomis ir muzikantais skubanti į kasmetinę šventę. Tik čia būdamas supranti, kad lietuviškos tradicinės šventės dar gyvos.

Sekminės – pavasario šventė, kai pagerbiama atsigaunanti augmenija ir naminiai gyvuliai, ypač karvės. Šią dieną jos papuošiamos (tikima, kad tada jos bus ramios ir sveikos) ir išgenamos į laukus.

Meironyse ši šventė yra ypatinga, nes per Sekmines karvės išplukdomos į pusiasalį, kur būna visą vasarą. Vietiniai pasakojo, kad anksčiau tai būdavo ypač didelė šventė ir visos kaimo karvės drauge plaukdavo per ežerą. Dabar kaime likusios vos kelios karvutės, o į šventę atlydėta tik viena. Taip supranti lietuviško kaimo trapumą. Tačiau ir ta vienintelė puikiai įprasmino šventę.

Nors šeimininkas tos vienintelės ir neplukdė, nesuteikė smalsiausiems progoms įsitikinti, kad visgi ir karvės plaukia, tačiau supratome, kad čia svarbiausia yra visiems susiburti šią dieną.

Toliau – kaimo kapelos koncertas, pasakojimai ir prisiminimai apie šią tradiciją, milžiniška kiaušinienė iš šimto kiaušinių visiems dalyviams ir svečiams ir daug daug nuoširdumo.

Besikaupiantis lietus primena, kad iki automobilio mums dar irkluot. Sėdam į valtį ir žiūrėdami tai į niūrų dangų, tai į tolstantį krantą, kur vis dar šurmuliuoja šventė, skubame irkluoti. Spėjame.

Parsivežame daugybę įspūdžių iš netikėtai atrastos vietos ir gražius prisiminimus apie tai, kaip nedidelė kaimo bendruomenė moka surengti jaukią šventę. Be galo gražu, kad sena tradicija išlikusi...Tikimės dar ir ilgai gyvuos.


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas