Kelioniumanija.lt

Kelionės-vienas nuostabiausių dalykų gyvenime.Kai pradedi keliauti,jau labai sunku sustoti…

Pirma diena -2009.07.02.

Susiruošėm pakeliauti Didžiojo Žygio po Baltijos šali maršrutais. Atsikėlėme anksti,apie 5 ryto.Nutarėm važiuoti penkiese.Vedlys-navigatorius(Bronius),aš paskirta kelionės gidė.Gintas-vairuotojas,Jonas paskirtas bendrauti reikiamu mo mentu su racija ,stebėti kelią ir filmuoti. Laima ir jauniausias mūsų keliuninkas 10 metų Vilius.Pradedam kelionę su gera nuotaika ,su pajuokavimais,išgirdus navigatoriaus Broniaus balsą.Pirmas sustojimas prieš Zarasus ,prie benzino kolonėlės kavinės,pavalgome,užsipilam benzino..Valio.šaukiam,kai pamatom Latvijos sieną.

Bet džiaugtis pasirodo nėra kuo,nes keliukas prasideda ne koks,suprantame,kad visgi Lietuvos keliai nuostabūs alyginus su jų.Pirmas pagal planą numatytas objektas Agluonos duonos muziejus.

Atvažiuojam prieš 8,dar uždaryta,niekas čia mū sų nelaukia.Laima pajuokauja ,kad niekas čia kaime po muziejus nevaikšto,ko jūs stebitės,kad uždaryta.Apeinam aplink pastatą ir pamatom duonos parduotuvę.Pasakom,kad esam iš Lietuvos,norim patekti į muziejų.Gerai kad mus įleidžia ,nes pasirodo ten jau vyksta darbas ,už muziejaus stiklo matosi,kaip moterys kepa duoną.Apžiūrim patys be gido duonos muziejų,pasidarom nuotraukas prie nurodytos vietos ir nusipirkę latviškos duonos su lašinukais skubam toliau, nes apie 9 turime būti antram Latvijos objekte-Peterio Gailumo keramikos dirbtuvėse,viso dar rei kia nuvažiuoti 74 km.Aš supažindinu su antruoju maršrutu,pasakojuapie keramiką apie Latvijos patį skudžiausią rajoną-Latga
liją.

Gerai,kad ruošiausi prieš kelionę,mačiau keramiko darytą varną ,nes važiuojant kaimo keliuku ,kur nėra jokių rodyklių ,pamatom "varną" prie gėlių darželio ir suprantame ,kad visgi gal bus čia keramiko Peters Gailumo dirbtuvės.Apeinam vis gražią sodybą nusifotografuojamės prie "varnos" ir ruošiamės traukti toliau,kai išgirstame keramiko balsą.Pasakom ,kad esame Didžiojo Žygio dalyviai,kad sunkiai radome jį,nes nėra jo
kių rodyklių,kad jis čia gyvena.Pasirodo jiems negalima rašyti rodyklių ,o randa jį paskambinę telefonu.Jis mus nuveda parodyti ,kaip jis daro savo keramiką,labai smulkiai ir noriai pasakojakaip vyksta visas procesas darant keramikos dirbinius.Nusiperkam su Laima po nuostabią varną,visgi tai vienetiniai jo darbai ir atsisveikinę su nuostabiu žmogumi traukiam toliau.

Trečias objektas-Vecgulbenės dvaras.Atvažiavę ieškome ,kur įeiti, es daug pastatų ,įeiname į viename pastate esantį viešbutį ,klausiame kur surasti tą vietą,o pasirodo čia reikia susimokėtiir mus palydi į senovinių daiktų parodą.Pagalvojame,kad visgi ne taip lengva surasti tuos Didžiojo žygio objektus.Užkandame savo gamybos butebrodų ir traukiame jau link Estijos,nes sekantis maršrutas-Piuso uolos.Pravažiuota jau 381 km,aplankytajau 3 objektai.

Pakeliui pamatome gražią tvirtovę,sustojame pažiūrėti,pasirodo Vaseline tvirtovė,o ant vieno pastato pamatome užrašą "Vaselina muzeum",užeiname ,o ten mus sutinka moteris pardavėja apsirengusi su 600 metų senumo tautiškais rūbais, vyrai pasiprašo su ja nusifotografuoti,ji sutinka. Gražu.Po to dar aplankome medinius tualetus.Tikras atradimas-lauke tualetas,o klozetas kaip namuose..net vienas iš mūsų pasimiršęs,kad randasi lauko tualete pabando ieškoti kur nuleisti vandenį.

Pagalvojame,kad tokius lauko tualetus galima būtų pastatyti ir Lietuvoje,prie kokių lankytinų objektų ,taip pat savo sodybose.Tiesa po šios kelionės jau pastatytas panašus tualetas,gal negi labiau patobulintas ir mūsų keliautojo Jono sodyboje,jei kam įdomu galite parašyti,Jonas,manau sutiks su jumis pasidalinti patarimais.

Patraukiam toliau,nes dar laukia mūsų tolima kelionė.Pakeliui pamatom didelį apžvalgos bokštą,juk reikia išbandyti,šiaip taip užlipame ir apžiūrim visą vietovę,perskaitom,kad turėtume pamatyti ,jei giedras dangus ,Peipsi(Čudo ) ežerą ir nieko nepamatę nulipę žemyn toliau važiuojam lin Piuso uolų.Jau pravažiuota 501 km. ir atvažiavom prie mūsų ilgai laukto objekto.


Piuso uolos

Piuso uolos pradėjo formuotis 1922m.kai stiklo gamyboi pradėtas kasti kvarcinis smėlis iš požeminių šachtų.
Ir tai pati didžiausia Šiaurės Europoje šikšnosparnių žiemojimo vieta,todėl uolos lankomos tik su gidu.Sulaukiam savo gidės ,pasirodo pataikėme geru laiku,nes ji ką tik baigė ekskursiją.Pasisveikiname estiškai "Tere tere",ji apsidžiaugia ,kad mes iš Lietuvos,atsiprašo,kad kalba tik latviškai ir labai blogai rusiškai,kad tik pradėjo mokintis,mes pasakome ,kad padėsim jai ir ji veda mus prie tokių durų.Gintas paklausia,ar čia gyvena šikšnosparniai ir kaip estiškai..ji pasako ,kad "kirakirji".

Gintas pajuokauja,kad aš čia pasiliksiu su jumis ir turėsite dar vieną "kirakirji" ir mažytį "nakiriuką',parodo į mažiausią keliauninką Vilių.Pasijuokiam visi ,gidė pasako,kad mes linksmi lietuviai ir įveda į šaltą patalpą.pasirodo liko tik 6 uolos ir sumažėjo keliautojų,kai uždarė uolas ,aptvėrė,nes anksčiau vaikščiojo ,landžiojo po uolas kas nori,todėl jos pradėjo nykti.Po to nuvedė prie smėlio karjerų,parodė mums paveiksliuką tritono(driežo),pasakė,kad jisgyvena čia.Atsisveikiname su miela gide ir patraukiame toliau link Pokų šalies(Pokumaa).Labai patiko Piuso uolos,įdomu ir gražu,daug sužinojome.


Pokų šalis (Pokumaa)

Visgi vienas iš įdomiausių objektų Estijoje-Pokų šalis(Pokumaa). Tai pagal estų rašytojo Edgaro Valterio pasakų motyvais sukurtapolų šalis.L.gražus pastatas,iš karto įėję suprantame,kaip atrodo pelkių žmogeliukai-pokai,pokiukai,daug paveikslų,pokų statulėlių,gražu ir įdomu.Vienoje salėje rodomas filmas apie pokus,
bet estų kalba, prisėdam pasiklausom ir vėl grįžtame prie įėjimo.Mums paduoda ant batų užsidėti tokius apvalkalus iš medžiagos ir parodo kur eiti.

Suprantame ,kad tai gera išeitis tokie apvalkalai,nes viskas čia padaryta iš medžio,kad nesutepti grindų,nes turistų čia daug,o ypač vaikų.Ieškom savo pokiuko,prie kurio turėtume nusufotografuoti,bet nerandame,nes daug salių ir viskas apie pelkių žmogeliukus,pasigailime,kad neperskaitėme nei vienos Valterio knygos(pasirodo kai kurios išverstos ir į lietuvių kalbą ir gavo netgi apdovanojimą,kaip geriausia išversta knyga).Čia netgi randame salę,kur galima prisėsti ant žemės ir paskaityti knygų apie pokus,salę,kur galima piešti.

Vaikams tikrai sukurta tikra pasakų šalis,pagalvojame,kodėl nepadarius tokios pasakos mūsų vaikučiams iš Lietuvos..juk tiek turime gražių pasakų ir žiūrim siurprizas..pasirodo norint patekti į antrą aukštą mums teks pralįsti pro tokį urvą.Juokiamės iš savęs,lendame ropomis,o sunkiausia tai mūsų storuliukui Gintui ir aišku man.Džiaugemės ,kad sėkmingai pralindome,nes pasirodo čia ir yra mūsų pokiukas,prie kurio mes turime nusifotografuoti.Gerai sugalvota.

Pasibaigus šiai ekskursijai po šį pastatą mūsų laukia dar vienas siurprizas ,mes patenkame į tokią salę,kur kabo pokų rūbai,mums parodo,kad mes galėsime apsirengti šiais drabužiais ir tapti pokais.Prisijuokiame vienas iš kito,nes iš tikro atrodome juokingai.Nusifotografuojame ir linksmi paliekam šią nuostabią sukurtą pasaką .Pasirodo dar galima pakeliauti maršrutu po mišką,bet dėl laiko stokos išvažiuojame,nes mūsų laukia dar vienas užplanuotas objektas šiai dienai Tartu mieste.


4D kino teatras Ahhaa centre, Tartu

Tartu mieste-4D kino teatras Ahhaa centre. Diena buvo graži ,saulėta,bet prasideda toks smarkus lietus,kad vos galime matyti kelią.Įvažiuojame į Tartu miestą ir ieškom savo kino teatro,navigatorius mus veda prie kažkokios parduotuvės,net suabejojame,gal blogai įvedėme maršrutą ,bet pasirodo jis randasi prekybos centre.Džiaugiamės,kad turime navigatorių,nes tikrai būtume sunkiai radę.Kino teatras pasirodo yra centre,pa
našiame,kaip Akropolis Vilniuje.Gintas pajuokauja,kad dabar merginoms nereikės ir kino teatro,kol pereis po visas parduotuves.Mes aišku užsukame į kelias parduotuves,palyginam kainas ,bet toliau einam ieškoti mūsų kino teatro,pažangiausio Europoje.Pasirodo,kad kino seansas tik už 20 minučių.Nueinam į šalia esančią kavinę, Viliui užsakome sulčių, o mes paragaujame estiško alaus,net gauname nuolaidą kavinėje,nes esame Didžiojo Žygio po Baltijos šalis dalyviai.Pagaliau mūsų laikas ir užsidėję specialius akinius ,susėdę į specialias kėdes pradedame žiūrėti filmą. Aš pirmą kartą tokiame kino teatre,tai net įsikimbuį Ginto ranką.Įspūdis nepakartojamas,visiems labai patiko.

Štai ir paskutinis nuplanuotas pamatyti šiai dienai objektas. Šaunuoliai ,aplankėme per dieną net 6 objektus,viskas pagal planą,tik aišku su laiku truputį nugrybavome,bet juk tiek netikėtumų,tiek objektų ieškojimo...Skubame išvažiuoti iš Tartu,nes jau vėlu ir temsta,juk reikia dar surasti užsakytą internetu
nakvynę prie Peipsi(Čudo) ežero-Peipsi kempingą,kuris turėtųbūti už kokių 60 km.Išvažiuojant iš Tartu pamatom daug sportuojančių žmonių su riedučiais,einančiais su Walking slidžių lazdomis.Šaunuoliai tie estai pagalvojame ,kad pas mus Lietuvoje tiek būtų entuziaztų gatvėse.J

au po 21.30,o mes dar vis ieškome savo kempingo,vis spėliojame ,kurie nameliai,kur tas kempingas.
Net "Broniukas" tyli,nieko nesako.Pagaliau mūsų kempingas,pasukam keliuku link ežero ir įvažiuojam į didelį lauką prie pat ežero,kur stovi kokie 6 nameliai.Mūsų laukia ,gauname raktus ir privažiuojame prie mūsų nakvynės namelio.Pamatę aišku suabejojame ar tilpsime visi,pajuokaujame,kad antrame aukšte gal teks miegoti dviem,bet surandame įšeitį,kad vienam teks miegoti arba ant žemės arba mašinoje,o be to nėra ko norėti komforto, toks buvo užsakymas,pigus ir pakelėje.Visi esame pavargę, pilniįspūdžių ir labai norime valgyti,todėl puolame ruošti vakarienę.

Pasirodo laukia dar vienas siurprizas-uodai.Jų tiek daug,kad mes priversti apsirengti,užsidėti galvos apdangalus ,nors ir tai nepadeda.Įdomiausia tai,kad kad į šią suplanuotą kelionę
Jonas galėjo neišvažiuoti per kažkokio vabzdžio įkandimą Lietuvoje ,net buvo jam ištinęs veidas,akis,net gėrė vaistus ir tik paskutinę minutę pasiryžo visgi važiuoti į šią kelionę,nors dar buvo likęs tynimas akies,o čia toks siurprizas...gal dėl to mes taip buvome taip išsigandę ,kai pamatėm tiek daug uodų čia.Kaip apsėsti lakstėme ,vaikėme tuos uodus,uždegėme visas turėtas žvajes,net nuėjome nusipirkome malkų ,atseit šašly
kams,bet ir tai nepadėjo,tai tada Jonas su Viliumi sugalvojo aprauti žolę apie namelį ir degino,kad būtų dūmai,stebėjomės ,kad kaimynai sedėjo ramiai ,net viena meili porelė šalia mūsų namelio sedėjo ramūs,išsirengę..pagalvojome,kad visgi estiški uodai mėgsta labai lietuvius ..o gal tokia vieta namelio..
Prisijuokėm vienas iš kito ir nusikankinę nuėjome į namelį miegoti,kur mūsų laukė mūsų draugai-estiški uodai,pasirodo jų čia tiek buvo priskridę..

Pirma kelionės diena buvo įspūdinga,tiek daug pamatyta,apvažiuota 6 objektai(677 km),o kiek naujo sužinota.

 

 


Antra diena (2009.07.03). Kotkos pėsčiųjų takas


Atsikėlėme anksti apie 6 ,nes miegoti buvo sunku, negalėjome atsidaryti lango ,skraidė uodai.., bet buvome linksmi ir pasiryžę toliau keliauti. Nutarėme atsigauti, nusimaudyti Peipsi (Čudo ) ežere .Šis ežeras 4 Europoje pagal dydį, labai didelis ,net atrodė ,kad esame prie jūros, buvo bangos. Atsigavome, nes vanduo buvo iš tikro šaltas, papusryčiavome, merginos ,Ginto žodžiais ‚pasiremontavo“ ir pirmyn, visgi šiandien pasieksim Estijos sostinę –Taliną.

Šiandien maršrutas bus trumpesnis, keliausim tik iki 15 val., aplankysim tik 3 objektus, o nakvynė numatyta Taline.

Pirmas objektas-Kotkos pėsčiųjų takas ,iki jo 54 km. Aš pasakoju apie šį objektą ,pajuokaujam ,kad bus ko gero šiandien sunku vaikščioti po pelkes, ne ta sveikata po sunkios nakties, įtemptos pirmos kelionės dienos, trumpo baliuko. Važiuojam per miškus ,jokių rodyklių ,net navigatorius tyli, kažkaip nejauku, nieko nėra, apima neviltis, prasideda kaltinimai mano adresu, visgi aš gidė, turiu viską žinoti..

Pagaliau pamatome kažkokį užrašą estų kalba. Estija tuo ir pasižymi, kad visi užrašai estų kalba ,jei nežinai kalbos ,tai ir sunku bus ką nors suprasti. Ligtai užrašas panašus ,koks buvo nurodytas žygio knygelėje, bet kur tas namelis ,prie kurio reikia nusifotografuoti...pamatome panašų, bet pasirodo ten medinis tualetas ,pasijuokiam iš mūsų atradimo ir aš ,Gintas ir Vilius, einam į žvalgybą, o Laima su Jonu pasilieka prie mašinos. Einame trise kažkokiu takeliu, jau net vienu metu pagalvojame, kad reikės grįžti, nes neaišku kur einame, kai pamatome apžvalgos bokštą, visgi sekasi mums ant tų bokštų, pagalvojame. Labai apsidžiaugiame ,kad nors tokia išeitis, nes pamatysime kas per miškas ir kur ta garsi pelkė, kur buvo filmuojamas filmas „Baskervilio šuo“.

Užlipame šiaip taip į tą bokštą ir pamatome tą garsią pelkę ,pradedame garsiai šaukti ,kad ateitų Laima su Jonu, o jie pasirodo nesulaukę ilgai mūsų irgi pradėjo eiti mūsų keliuku ir buvo jau netoliese .Bet kur tas mūsų namelis prie kurio reikia nusifotografuoti, juk aplink pelkės.. Vilius pamato tarp medžių kažką panašaus ir mes nulipę bėgam žiūrėti, pagaliau, mūsų objektas...valio....buvome tikrai laimingi, nes manėm ,kad šio objekto tikrai nesurasim. Užeinam į namelį ,pajuokaujam ,kad čia nakvynės vieta, jei kas pasiklysta...nejauku, nes mes vieni, o čia pelkė ir dar tokie ženklai, jei netyčia koją padėsime į šalį nuo takelio, gali pelkė įtraukti. Nusifotografuojame ir kuo greičiau einame iš šios vietos. Jeigu būtų koks vietinis gidas gal išdrįstume eiti per pelkę, bet dabar..(po kelionės pamatėme viename žemėlapyje, kad čia net meškų būna...) Pagalvojam ,kad labai nejaukus objektas, gal mes ne iš tos pusės atvažiavom, nes galima pasiklysti tokiame miške,todėl skubam iš čia kuo greičiau išvažiuoti.

Įdomiausia, kad būtent šiuo momentu gauname žinutę iš Viliuko mamos, ar viskas gerai, ar Vilius gerai jaučiasi, ar valgo, ar jam įdomu, kaip jausdama mama ,kad sūnelis pateko į tokį pilną adrenalino objektą.


Palmsės dvaras

Antras objektas- Palmsės dvaras, iki jo 93 km. Čia jau daug turistų, daug autobusų ,ne taip kaip Kotkos pėsčiųjų take. Dvaras labai gražus, atrodė ,kad čia gyvena dabar kažkas, vyno rūsiai, kur gali paragauti vyno, daug gyvūnų iškamšų, daug paveikslų. .Šalia dvaro pastatyta užeiga, kur galima pavalgyti. Nutariam paragauti estiškų patiekalų. Kad labai neišlaidautume , užsisakome visi po skirtingą sriubą .

Įspūdžio didelio nepalieka, gal tik priedas –estų duona su sviestu, labai skani, o sviestas pateikiamas tokiame įdomiame kubiliuke. Užeigoje daug ant sienos užrašų, kurių neperskaitysi, jei nežinai estiškai, bet mes jau pripratę, čia juk Estija.

 Persirengiam prie mašinos kitus rūbus ,nes sekantis objektas sostinėje-Kumu muziejus, mus turi pasitikti prieš Talina Ginto senas draugas, su kuriuo nesimatė net 15 metų .Važiuoti 75 km.


Talinas

Prieš Taliną mus pasitinka Ginto draugas ir nuveža mus pasidėti daiktus į užsakytą viešbutuką ,kuris randasi netoli jo namų. Nustembame pamatę kokį turėsim visą namelį per du aukštus, o svarbiausia,turėsim net atskirus kambarius, nekalbant apie skalbimo mašiną, viryklę ir t.t. net Vilius turės atskirą kamba
rį. Negaištame laiko, nes turime aplankyti šiandien dar Taline Kumu meno muziejų, Kudriorų parke, kuris 2008m. buvo pripažintas Europos metų muziejumi.

Mus palydi Valodia su savo mašina, todėl surandame greitai. Galingas ir įspūdingas statinys tas Kumu meno muziejus. Bet ir čia mes negalime be kelionės siurprizų, pasirodo ta vieta nurodyta ,kur turime nusifotografuoti yra būtent ten, kur dabar vyksta vyrų choro koncertas ir norint patekti prie to objekto ,turime sulaukti kol baigsis choro programa, o mes skubame susipažinti dar su Talino miestu, nes kai kurie iš mūsų pirmą kartą ,o žiūrėti yra ką ir vakare dar visi pakviesti į svečius vakarienei pas Valodią,Ginto seną draugą.


Klausomės estų vyro choro, nes pasirinkimo neturime, o vėliau puolam prie tų kėdžių, padarytų iš padangų...fotografuojamės. Po muziejaus ,Valodia mums rodo nuostabų Talino senamiestį iki vėlaus vakaro, čia iš tikro yra ką žiūrėti, Laima pasako, kad gerai, kad aš juos supažindinau prieš Taliną su Talino įžymybė
mis ,nes įdomiau vyksta ekskursiją.

Po to svečiuojamės pas Valodią ,gėrimai,šokiai ir vaišės...ir grįžtame į savo nuostabųjį viešbutuką,
Visgi šiandien mes pailsėsim puikiai,reikės kitiems keliautojams pasakyti šią nuostabią ir pigią nakvynę Talino mieste.(600 EEK ,telpa kokie 7-8 žmonės).

Štai kelios kelionių akimirkos iš Didžiojo Žygio po Baltijos šalis 2009m.Tikiuosi patiko skaityti .Reikia ruoštis į 2010m. kelionę po Didžiojo Žygio maršrutus.Kviečiu aktyviai dalyvauti,nes iš tikro labai įdomu,netikėta ir pigu.Mes per 4 dienas kelionės apvažiavom visus Estijos objektus,beveik visus Latvijos objektus ,tik išskyrus,kurie buvo pajūryje.Išleidome 5 žmonės po 250 Lt.,bet čia įeina ir lauktuvės draugams ir nenumatytos kavinės,kurių aišku pigumo sumetimais galėjo ir nebūti.Linkiu visiems kuo daugiau keliauti.


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas