Kelioniumanija.lt

Savaitgalis prasidėjo penktadinį ryte. Atsiprašę iš darbų susėdome į automobilius ir apie 12 val. jau buvome prie kelto link Kuršių nerijos. Kadangi savaitgalį oras buvo prognozuojamas ne pats geriausias, o ir jau ne sezonas, kelte nebuvo daug automobilių bei žmonių.

Penktadienis.

Nuvykę į Nidą, iš pradžių įsikūrėme pažįstamų butuke. Susinešę daiktus, užkandę išsiruošėme į Didžiąsias kopas. Kopose pūtė vėjas, truputi barstė smėlį į akis, bet tai tikrai netrukdė džiaugtis ir gėrėtis gamtos grožiu. Kaip tikri turistai vaikščiodami fotografavomės ir fotografavom, nes, nors ir būnant ne pirmą kartą, vis gera širdžiai ten sugrįžti. Nuo kopų apžvelgę Kuršių mares, žinoma, lėkėme pamatyti jūrą. Nors ir nebuvo šilta, bet kai kurie išsimaudė bangose. Po tokiu pramogų, visi išalkę užsukome į miestelyje esančią kavinę. Kaip dera būnant žvejų krašte, suvalgėme žuvienės. Šeštadienio pramoga turėjo būti plaukimas jachta. Tad gerai, kad dar penktadienį nuėjome pasikalbėti su prieplaukoje stovinčių jachtų kapitonais. Pasirodo, nors ir jau vasaros sezonas baigėsi, beveik visos jachtos buvo savaitgaliui užsakytos.


Jachta siūlomos ekskursijos yra:

  • maždaug valandos kelionė prie Didžiosios kopos,
  • kelių valandų plaukimas pažiūrėti Mirusių kopų,
  • beveik visos dienos plaukimas į Mingės kaimą,
  • kelionės pasirinktu maršrutu.

Renkantis jachtą, reikia atkreipti dėmesį, kokios dar paslaugos įeina. Kai kurios organizuoja pietus jachtoje, verda tradicinę žuvienę. Bet vietiniai patarė, kad kartais tokie pietūs ne visada kelia džiaugsmą, nes Kuršių marios yra banguotos ir gali užklupti jūros liga.


Pebendravę su keliais kapitonais, gavome telefono numerį, kuriuo pasiskambinę susitarėme keliauti su jachta „Montė“.


Šeštadienis.

Šeštadienį ryte, išsigandę kraupiosios jūros ligos užsukome į vaistinę ir pasidalinome po tabletę. Neaišku ar dėl to, ar ne, bet vienam vaikui, būtent kuris neprarijo vaistų, kelionės pabaigoje buvo negera.


Susirinkome prie jachtos, ant kurios buvo parašyta „Montė“. Sulaukėme kapitono, kuris iš karto pasirodė labai patikimas ir šaunus. Mes norėjome plaukti iki Mingės, bet mus perspėjo, kad yra labai vėjuota, o po pietų vėjas pakils dar labiau ir grįžtant pūs labai nepatogia kryptimi, tad gali būti didelės bangos ir labai supti. Rekomendavo rinktis trumpesnę kelionę, palei krantą iki Mirusių kopų ar apžiųrėti Didžiąją kopą. Bet mes vis tiek pasirinkome plaukti iki Mingės.


Jachta „Montė“ pastatyta architekto Algimato Zavišos. Jachtos statybos truko apie 10 metų ir buvo idėja su „Monte“ apiplaukti pasaulį. Laivo ilgis yra 12,5 m ir talpina 12 keleivių.


Klegėdami susėdome į jachtą. Apsirengėme gelbėjimosi liemenes, kad nesušaltume, gavome striukes ir pradėjome judėti iš prieplaukos. Vėjas nešė mus į priekį, po truputi tolome nuo kranto. Kapitonas pasakojo įdomias istorijas, nutikimus su šia jachta. Leido norintiems truputi pavairuoti laivą. Išdavė, kad Mingėje pavaišins arbata, kava ir sausainiais bei galėsime pasivaikščioti po miestuką.

Mingė yra Lietuvos Venecija. Tai gatvinis kaimas, bet čia gatvę atstoja Minijos upė. Namai sustatyti prie upės. Prie beveik kiekvieno namuko upėje yra pririšta valtis, nes čia nėra tilto. Norint patekti į kitą upės krantą, reikia plaukti.


Pasivaikščiojome po Mingę, tada grįžome vėl į jachtą, kur gėrėme arbatą su sausainiais, ištraukėme savo pasiimtus sumuštinius ir ruošėmės kelionei į Nidą.

Kelionė atgal buvo visai kitokia nei į priekį. Pūtė didelis vėjas, prieš kurį reikėjo plaukti, tad teko naudoti variklį. Plaukėme žymiai lėčiau ir ilgiau nei į priekį. Buvome visi šlapi, nes bangos daužėsi į laivą bei nardino jo priekį ir nuolat taškė mus. Tai buvo didelis nuotykis, pilnas baimės ir nepatirtų įspūdžių. Kirį laiką jachtą net pradėjo nešti atgal, tad teko išskleisti bures, pagavęs vėją, laivas pakrypo ant šono. Tada neberamino net kapitono visada ramus veidas. Bet pagaliau pasiekėme krantą, kuris jau buvo labai laukiamas. Sušlapę, sušalę ir išsigandę vis tiek negalėjome nesišypsoti, nes buvo labai įdomu ir smagu.


Tai dienai pramogų buvo tikrai gana, tad nusipirkę šviežiai rūkytos žuvies ilsėjomės.


Sekmadienis.


Sekmadienį ryte susikrovėme daiktus ir susidę į automobilius važiavome prie jūros. Truputi pavaževę nuo Nidos, nuėjome į paplūdimį, kur buvo labai daug jūros nugludintų akmenukų. Pasirinkome gražių akmenukų, pasivaikščiojome ir vykome į Mirusias kopas.


Mirusios kopos dar vadinamos Pilkosiomis. Jos yra tarp Pervalkos ir Juodkrantės. Nuo 1675 iki 1934 m. kopos net 4 kartus smėliu užnešė Naglių kaimą.

Dar stabtelėjome pažiūrėti kur gyvena kormoranai, kurie siaubia vietinę gamtą. Juodkrantėje staptelėjome pasivaikščioti po Raganų kalną. Jis įrengtas 1979 m. Skulptūrų parkas yra vis atnaujinamas. Senos skulptūros keičiamos naujomis ar atnaujinamos, tad čia užsukti visada įdomu. Tuo pačiu pasivaikščiojom ir po Juodkrantę ir tada jau vykome tiesiai į Vilnių.


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas