Kelioniumanija.lt
Facebook Comments

Pirma stotelė


Antra stotelė

Kai draugai, manęs klausė kur šį kartą iškeliauji, neapsisukdavo man liežuvis pasakyt  į Italiją. Milanas, kitoks. Nors spagečiai čia skanūs. Nori, nenori, bent jau geografiškai tai yra Italija.
 Nepasakosiu apie miestą ar vietas. Juk visi žinom, kas buvo, kas ne, kad Milane svarbiausia aplankyti Duomo katedrą,  ir dar begalę neapsakomo grožio bažnyčių.
    Skridau į Milaną, ne šiaip pasižmonėti. Verčiau, aplankyti to miesto ir savo draugo, su kuriuo susipažinau Briuselyje. 
Atvykau vakare, pasitiko draugo brolis, nes draugui buvo futbolo treniruotė ir jau nuo tos akimirkos supratau, kokie italai pakvaišę dėl futbolo, ir kaip jiems tai svarbu. Tik įžengus į namus, į akis krito plaza televizorius, kuris rodo ne ką kitą, o futbolą. Taip visą vakarą. Namuose, kuriuose gyvena 3 sūnus ir tėtis išprotėję dėl šios sporto šakos , mamai nori, nenori tenka gyventi viso to sūkuryje. Stalo futbolas, begalė atributikos ir dar daugiau šnektos apie tai. Futbolas, futbolas, futbolas. Tik atvykus manęs klausia:
-Ar Kaunas yra Lietuvoje?
-Taip. Iš kur tu žinai?
-Aš nesu tikras, aš žinau, tik futbolo klubą Kaune. 
            Taip ir gyvenau. Jeigu nemėgčiau futbolo, būtų ne kažką.  
                 Iš tiesų apie Lietuvą aš visada mėgstu pasakoti daug. Jeigu žmogus domisi, jam įdomu, aš galėčiau kalbėti kiaurą naktį. Bet šį kartą gavau nelengvą užduotį. Jauniausias brolis, kaip iš pasakų, užsigeidė išsiaiškinti lietuviškų pavardžių sistemą. Ah.. kaip buvo nelengva žmoguj įrodyti, kad tai yra normalu, jog mama ir jos vaikai turi skirtingas pavardes.. tiksliau galūnes.. Kaip tai nesuprantama ir keista užsieniečiams. 
            Jau buvau užsiminus, kad spagečiai čia tokie patys skanūs, kaip ir visur. Taip. Itališka virtuvė pati dieviškiausia, kokią tik gali įsivaizduoti. Skaudu sakyti, bet lietuviška virtuvė nusileidžia, gerokai, tai nuostabiai patiekalų įvairovei. Ah, kaip aš myliu lazaniją, burnoje tirpstančius spagečius ir pizą, kurią mano nuostabai italai valgo be padažo, ir kai paklausiau kodėl, man buvo griežtai atsakyta: we are not american. 
                 Būtų gėda nepaminėti apie madą. Visi žinom, kad Milanas mados sostinė. Ir chebra, ten tikrai labai stilingi. Nors, man neatrodė labai svarbios ir įsimintinos minutės, kada vaikščiojom modos gatvėmis. Aš, visad,  mieliau apžiūrinėju, kaip atrodo žmonės, negu kokie yra manikenai.
               Stengiausi atlikti misiją, kaip ir visi lietuviai- išmokyti juos pasakyti labas ir  ačiū. Bet vargu ar jie beprisimena. Bet aš tai puikiai atsimenu, bent jau dalį ką išmokau. Pats svarbiausias dalykas futbolo klubo Inter himnas: forza Inter vincerai, non ti lasceremo mai...
 Buonna notte..