Kelioniumanija.lt

Šveicarija… išgirdus šį pavadinimą prieš akis žybteli prabangus masyvus rankinis laikrodis ir žaliuojantys Alpių slėniai, nubarstyti kalnų nameliais, kurių gyventojai, švilpiniuodami kalnų melodijas, gena skambalais pasidabinusias žalmarges, duodančias „patį skaniausią“ pieną, iš kurio daromas „pats skaniausias“ sūris ir šokoladas.

Ne veltui pradėjau nuo kontrasto – prabangos standarto ir kaimietiško gyvenimo būdo puoselėjimo. Iš tiesų, šveicarai, turėdami vieną iš aukščiausių pragyvenimo lygių Europoje, teikia išskirtinį dėmesį savo šaknims, autentikai, natūralumui, o ūkininkai ir jų produkcija čia labai gerbiami.

Miestai ir traukiniai

Gal dėl to šioje šalyje, kuri pasaulyje garsėja itin stabilia ir patikima bankų sistema, miestai yra nedideli – didžiausiame Šveicarijos mieste ir tarptautiniu mastu žinomame finansų centre Ciuriche gyvena vos per 380 tūkstančių gyventojų, t.y. kiek daugiau nei Kaune.


Įsėdęs į rytinį traukinį, skubantį link Ciuricho, supranti, jog kelionėje į darbą praleisti 0,5-1 val. vartant laikraščius ar bandant susikaupti ties nešiojamo kompiuterio ekranu yra kasdienybė daugumai kostiumuotų keleivių. Ir tiek pat grįžtant po darbo. Važinėjant po mažiau kalnuotą šiaurinę Šveicarijos dalį susidaro įspūdis, kad miestukai čia tankiai sutūpę vienas šalia kito. O traukinių sistema taip gerai išvystyta, kad net ir gyvenant nuošalesniame miestelyje į darbą „didmiestyje“ galima patogiai nuvykti traukiniu.


Traukiniai – labai ekologiška transporto priemonė. O ekologija yra viena iš mėgiamų temų Šveicarijoje. Vargas tiems turistams, kurie sustoję prie pervažos praleisti traukinio neišjungtų automobilio variklio. Gali sulaukti ne tik piktų aplinkinių žvilgsnių, bet ir pamokslų!


Be to, šveicariško laikrodžio tikslumu tankiu geležinkelių voratinkliu skubantys traukiniai yra viena iš Šveicarijos turizmo vizitinių kortelių. Nebijantiems gerokai patuštinti savo piniginę (na, bent jau lietuvio kišenei dauguma šveicariškų kainų, ne tik traukinio bilietų, yra pakankamai nedraugiškos) siūlomi „pasakiškų“ vaizdų maršrutai – pro kalnus, tunelius, garmančius kalnų upelius, jaukius miestukus, virš ežerų ir net miestų. Įsitaisai sau minkštame krėsle vagono antrajame aukšte ir aikčioji nuo pro šalį plaukiančių vaizdų... Pagrindinis privalumas – nereikia vairuoti automobilio, kas kalnų vietovėse, kur vaizdai, be abejo, gražiausi, gali būti nemažas iššūkis mums, lygumų žmonėms. Statūs vingiuoti serpantinai ir virš tarpeklių pakibę siauri keliukai anaiptol nesuteikia galimybės vairuojančiajam pernelyg dairytis į šonus ir gėrėtis gamtos stebuklais.


Kalnų trauka

Savo gamta ir kultūra besididžiuojantys šveicarai ypatingai myli kalnus, kurie yra neatskiriama jų laisvalaikio, ir netgi drįsčiau teigti, būties dalis. Vasarą ir seni, ir jauni leidžiasi į žygius vingriais kalnų takeliais, žiemą gi, apsiginklavę naujausių technologijų slidinėjimo įranga traukia į slidinėjimo trasas. Ir net nebūtina vykti į kalnų slidinėjimo kurortą.


Apie slidinėjimo aistrą Šveicarijoje turbūt galima būtų parašyti atskirą knygą. Aukštesnėse vietovėse kone kas trečias kaimas ar miestukas turi savo slidinėjimo trasas su keltuvais. Tad daugumai šveicarų, jei žiema yra pakankamai snieginga, nuvykti iki artimiausio kalno pakanka pusvalandžio ar valandos. Vis dėlto, toks slidinėjimas tegali būti vienos dienos ar savaitgalio laisvalaikio praleidimo būdas. Sausį-vasarį dauguma šios šalies gyventojų bent savaitei vyksta į tikrą kalnų kurortą.


O slidinėja čia visi: nuo vos vaikščioti išmokusių darželinukų, tvarkingai vorele čiuožiančių paskui slidinėjimo instruktorių iki senjorų, kalno viršūnėje tarsi pamirštančių girgždančius sąnarius. Žiemą mokyklinio amžiaus vaikams netgi suteikiamos slidinėjimo atostogos – visa klasė savaitei draugiškai vyksta į kalnus, į slidinėjimo mokyklą.


Sūrių karalystė

Šveicarai tiesiog dievina sūrį! Susidaro įspūdis, jog sūrio jie suvalgo daugiau nei mėsos. Ir yra tikri, kad taip yra sveikiau. Norint tuo įsitikinti net nebūtina prašytis į svečius pas vietinius. Užtenka nueiti į eilinį prekybos centrą ir užsukti į sūrių skyrių – galva svaigsta nuo pasirinkimo įvairovės. Kone kiekvienas kantonas didžiuojasi savu, išskirtiniu, pagal senovines tradicijas, neretai siekiančias gūdžiuosius viduramžius, gaminamu ir visokiu kitokiu -iausiu sūriu.


Sykį teko lankytis vienoje sūrinėje. Sunku papasakoti, su kokia meile ir preciziškumu čia demonstruojamas sūrio gamybos procesas – nuo karvių su skambalais iki parduotuvės lentynos, kad ir kaip „piariškai“ tai skambėtų. Dar reikia pridurti, kad čia ir vėl persipina tradicijos su naujausiomis technologijomis. Pagal šimtamečius receptus gaminamų sūrių gamybos procesas beveik pilnai automatizuotas. Tūkstančius brandinimo patalpoje surikiuotų sūrių virtinių varto ir prieskoninėmis žolelėmis, kurių aromatus ir savybes atskleidė ir per ištisas kartas išsaugojo protėviai, įtrina šiuolaikiniai robotai.


Idilė

Bet grįžkime prie keliautojų poreikių. Šveicarijoje teko lankytis keletą kartų, tad sunku būtų aprašyti vieną „teisingą“ maršrutą, ką būtina pamatyti šioje šalyje, ir kas labiausiai patiko. Patiko visuma. Gamtos grožis, papildantis boluojančiomis viršūnėmis apsuptų miestų ir kaimelių jaukumą. Puoselėjamos tradicijos, nuoširdūs, draugiški, nors ir visuomet atstumą išlaikantys žmonės. Žmonės, kurie savo nedideliame miestuke sveikinasi su visais praeiviais - net ir su užsieniečiais! O dėl to, kad tikrai žino, jog esame svetimšaliai, esu tikra: pažįsta mus iš susirūpinusių veidų, kurių nepuošia šypsena. Tik po savaitės atostogų Šveicarijoje veidas ima nejučia giedrėti.


Pamenu, pirmą kartą atvykus į šią šalį viskas atrodė pernelyg sterilu: tvarkingi miesteliai, sodybos, net pakelės apšienautos, jokių šabakštynų ar patvoriuose riogsančių aprūdijusių „moskvičių“ ar „žigulių“.

Tačiau norint pamatyti tikrąją idilę, į Šveicariją reikia atvykti Kalėdų laikotarpiu. Visa šalis būna pasipuošusi, tačiau ne „popsinėmis“ kiniškomis lemputėmis. Čia kiekvienas namas, kone kiekviena palangė papuošiama skoningomis kalėdinėmis puokštėmis, kompozicijomis, kita, dažniausiai rankų darbo, Kalėdine atributika. Gal visa tai skamba per daug saldžiai ir nuobodžiai, tačiau būtent ši idilė verčia pajusti tikrąją šventės dvasią.


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas