Kelioniumanija.lt

Kelionė į Belgiją buvo neplanuota ir visiškai netikėta. Lėktuvo bilietus nusipirkau dieną, prieš išvykstant į Norvegiją, todėl visos mintys, planai ir laikas buvo sutelktas į šią kelionę.

Keliavau ne su kelionių agentūra ar būriu draugų. Keliavau visiškai viena, bet žinojau, kad mane pasitiks ten gyvenantis draugas, todėl nesijaudinau. Iš Belgijos daug ko nesitikėjau. Nors niekada nebuvau buvusi tame krašte, man atrodė, kad aš nejausiu didelio kontrasto tarp Belgijos ir Lietuvos. Klydau.

Briuselis ir Nightfever

Briuselis mane pasitiko labai svetingai, jau pirmają dieną. Kadangi esu praktikuojanti katalikė, draugas taip pat, tikra palaima turėti tiek daug krikščioniškių renginių, kiek turi Briuselio gyventojai. Baltai jiems pavydžiu. Pirmajį vakarą vykome į renginį pavadinimu Nightfever. Kad Briuselis yra tarptautinis miestas žinojau jau seniai, bet nesitikėjau tokio tautų mišinio, ypatingai tokiame renginyje. Susipažinau su žmonėmis iš viso pasaulio nuo Meksikos iki Filipinų, nuo Italijos iki Angolos. Jeigu manęs paklaustų, kas paliko didžiausią įspūdį, aš atsakyčiau- žmonės. Per savaitę praleistą Belgijoj nesutikau nei vieno nemandagaus, nelaimingo ar irzlaus žmogaus, ir nesvarbu iš kokios šalies jis bebūtų. Tikriausiai gėris yra užkrėčiamas. Ir niekas nenori būti vieninteliu irzliu ir piktu padaru.
Viena iš nuostabiausių Belgijos gyventojų sąvybių- bendravimas.Tą pajutau, per Nighfever vakarą, kada bažnyčioje pasiprašiau darbo, nes nesupratau pamaldų, kurios vyko prancūzų kalba. Darbas, kieme dalinti skrajutes, su Nightfever’io logotipu ir informacija. Gavusi tokį darbą, nebuvau labai patenkinta, nes man reikia bendravimo, o dalinti makulatūrą… Tikėjausi tokios žmonių reakcijos, kaip Lietuvoje- arba neima, arba paima ir išmeta, tuo labiau nesileidžia į kalbas. Visdėlto sutikau dalinti korteles. Išėjau į lauką ir ištiesiau pirmiesiems žmonėms. Kaip bebūtų keista, jie visi noriai ėmė korteles, ne aš juos, o jie mane kalbino, dėkojo, klausinėjo manęs įvairiausių dalykų, ne tik apie renginį, bet ir apie mane, mano šalį. Ir jiems buvo nė motais, kad aš nešnekėjau prancūziškai. Visi puikiai ir be problemų kalbėjo su manimi angliškai. Skrajutes galėjau dalinti nors ir visą naktį, vistiek niekuomet nebuvau viena- aplink mane nuolat zujo ir bendravo įvairiausi žmonės, ko man labiausiai ir reikėjo.
Per daug neišsiplėsiu, ir apie kitus krikščioniškus renginius, kurie vyko per tą savaitę (o jų buvo ne vienas, ir ne du) nepasakosiu, tik paminėsiu, kad viskas buvo geriau negu gerai, bendraujant su žmonėmis saldžiausi žodžiai ausiai būdavo, pagyros Lietuvai ir klausimai apie ją. Buvo labai malonu, kad žmonės nori sužinoti apie mano šalį. Kas, ką kažkada girdėjo, kas ten lankėsi, o kas nieko nežino, bet labai norėtų sužinoti. Ši tema, visuomet, mano mėgstamiausia.

Briuselis


Belgijos Venecija

Girdėjot kažką apie Brugge? Miestą su daug kanalų. Vietiniai, kaip ir galima tikėtis, Brugge miestelį vadina Belgijos Venecija. Aš esu kaimo vaikas, mane visuomet traukdavo provincija ir ramybė, gal todėl ir mane taip sužavėjo ši vieta. Kad ir koks nuostabus buvo Briuselis, pirmąją vietą savo pamatytų vietų Belgijoje sąraše, skiriu Brugge miestui. Viskas taip gražu- architektūra, kanalai ir žmonės plūstantys kanalais, netgi turistai man ten patiko (nors niekada nesijaučiau gerai ten, kur būdavo daug turistų), mieste viskas buvo sutvarkyta, ir kvepėjo rudeniu (jokios kanalų smarvės). Nėra naujoviškų pastatų, nėra triukšmo tik grynas oras ir nuostabūs žmonės. Nors buvo dar geri du mėnesiai iki Kalėdų, kai kurie Briugge rajonai jau ruošėsi (o gal ten taip būna visus metus) Kalėdoms. Taigi tas miestas kvepėjo ne tik rudeniu, bet ir Kalėdomis- mano mėgstamiausiu aromatu.

Europos sostinė

Europos sostine Briuselį apžiūrėti spėjau, tik trečiąją kelionės dieną. Turėjau trumpą sąrašėlį mintyse, ką norėčiau pamatyt. Kadangi miestą man aprodė vietinė mergina, problemų surasti norimus objektus neliko. Garsųjį Manneken Pis (berniuko statulėlę sysiojančią į baseiną) galima pamatyti iš toli. Tiksliau ne patį jį, nes jis labai mažas, bet aplink jį apspitusius turistus. Tiesą pasakius, jis man didelio įspūdžio nesukėlė. Labiau mane sužavėjo Grand Place aikštė, kuriame rengiami renginiai ir statoma pagrindinė miesto Kalėdų eglė. Aikštė įtrauka į UNESCO saugomų objektų sąrašą ir aš galiu suprasti, kodėl. Briuselio, kaip ir visos Belgijos architektūra- fantastiška. Aš nešneku apie Europos parlamentą, ar kitus naujoviškus pastatus. Manęs jie niekada nesužavi. Mano akimis tokie pastatai, kaip penkiasdešimtmečio rūmai, verti aplodismentų. Šalia rūmų yra ir įspūdingo grožio parkas, jis mane taip pat pakerėjo. Verta aplankyti ir kitus garsius objektus tokius, kaip Atomium, bet tikriausiai tik todėl, kad jie tokie garsūs, ir būtų gėda nuvykus į Belgiją jų neaplankyti.
Tikriausiai galėčiau dar kalbėti ir kalbėti apie savo įspūdžius, ir kiekvieną objektą aprašyti atskirai, bet ne knygą rašau. Jeigu kada nors pamatysit kokį pasiūlymą vykti į Belgiją- neabejokite. Visuomet rasit ten ką pamatyti ir sutiksit daug nuostabių žmonių. Aš jums prisiekiu- liūdna nebus. Nebent vyksit per trečiąjį pasaulinį karą. Mano patarimas jums- nebijokit, keliaukit, domėkitės, matykit, uoskit, bendraukit, jauskit, MYLĖKIT ir bus nuostabu.
„Kelionės lavina protą. Jeigu, žinoma, jūs jo turite.“ G.K Česterlonas. 

Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas