Ne sykį buvau girdėjusi, kad Provansas – tai gėris, romantikų ir gurmanų rojus bei daugybę kitų „klišių“. Prisipažinsiu, mane ir suviliojo tie tipiniai aprašymai, kurių prisiskaičiau internete: „mėlynuojantys levandų laukai“, „vyndarių kraštas“, „šimtametės alyvmedžių giraitės“, „mieli sendaikčių turgeliai“, „Prancūzijos kaimas“ ir t.t. Turbūt...

Kai pirmą ir paskutinį kartą buvau Paryžiuje, man tebuvo 17, tačiau iki šiol svajoju ten sugrįžti. Nė kiek nesistebiu, kad šis didmiestis paliko neišdildomus įspūdžius. Juolab, kad miestą apvaikščiojom labai savarankiškai – atvykome su šokių kolektyvu ir kolektyvo vadovų leidžiami nevaržomai bastėmės po liepos saulės kaitinamas Paryžiaus gatves, ištroškę pamatyti...