Kiekvienas sostinės gyventojas ir dažnas miesto svečias žino Katedros aikštę, Gedimino pilį ar Šv. Onos bažnyčią. Tačiau jūs taip pat galite iš naujo atrasti Vilnių čia aplankydami žalius gamtos kampelius.

Liepkalnio kalnas

Liepkalnyje, prie Minsko plento ir Žirnių gatvės sankryžos, iškyla aukščiausia vieta sostinėje – Laimio kalnas (235, 12 m). Įdomu, kad kalnas taip pavadintas slidinėjimo entuziasto Laimio Janutėno garbei, jis su bendraminčiais šį kalną paaukštino net 16 metrų.

Nuo šio kalno galima pamatyti įspūdingą panoramą: urbanizuoto ir natūralaus gamtinio kraštovaizdžio sandūrą. Į rytus ir šiaurę plyti Pavilnių regioninis parkas, pasižymintis unikalia Vilnios slėnio gamta ir istorijos paveldo įvairove. Keliautoją žavi unikalus ledynų suformuotas erozinis Ribiškių kalvynas, raguvų rėvomis srūvantys šaltiniai, maži upeliai, kurie slėnyje susilieja į veržlųjį Kaukysos upelį. Analogo neturintis raiškus reljefas primena gigantišką vėduoklę.

Belmonto užtvanka

Vilnios vingio dešiniajame krante XIX a viduryje prancūzas Karolis de Vimas pastatė mūrinį vandens malūną su prietaisu, kitus gamybinius ir ūkinius pastatus. Vėlesni savininkai išplėtojo malūno aprūpinimo vandeniu sistemą: pastatė betoninę užtvanką, įrengė privedimo ir nuvedimo kanalus, ant jų pastatė tris medinius tiltus, vandens reguliavimo įrangą. Pagal malūno įkūrėjo tautybę prancūžiškuoju vadintas malūnas veikė beveik iki XX a. pabaigos.

Bėgant metams Vilnios vandenų plaunama nuolaidi užtvanka įgavo krioklių pavidalą, tad dažnai ir visa vietovė pavadinama Belmonto kriokliais.

Dabar šioje teritorijoje įsikūręs Belmonto pramogų ir poilsio centras restauravo ir ilgaamžį malūną, ir visus kitus išlikusius komplekso statinius.

Pūčkorių atodanga

Pučkorių atodanga – tai Vilnios slėnyje aršios upės srovės suformuotas atviras skardis. Šis unikalus gamtos objektas 1974 m. paskelbtas geologijos paminklu. Atodangos sluoksnius tyrinėję specialistai yra aptikę ir dinozaurų išgarsintos mezozojinės eros, ir juros periodo uolienų su senovinės faunos liekanomis.

Nuo atodangos viršaus atsiveria turbūt viena gražiausių Vilniaus apylinkių panoramų: giliame slėnyje vingiuoja Vilnia, o už jos – išlikę buvusio palivarko ir patrankų liejyklos pastatai ir tvenkiniai. Toliau – upės užtvanka, buvusio prancūziško vandens malūno teritorija su tilteliais.

Aukštai iškilusi Pučkorių atodanga gražiai atrodo ir iš slėnio apačios. Į ją iš įvairių vietų galima pažvelgti keliaujant patogiu Pavilnių parko pažintiniu taku, prasidedančiu prie Pučkorių piliakalnio.

Pūčkorių piliakalnis ir Pavilnių parko pažintinis takas

Pūčkorių piliakalnis – valstybinės reikšmės archeologinis paminklas. Šalia piliakalnio rasti titnago dirbiniai, keramikos fragmentai byloja, kad netoliese buvo akmens amžiaus gyvenvietė. Iš viso Lietuvoje suskaičiuojama per 800 piliakalnių. Pūčkorių piliakalnis buvo žinomas nuo pirmųjų mūsų eros iki XIII-XIV amžių.