Praėjusią savaitę dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio uždarius oro erdvę daugelis keliautojų suprato, kokia visagalė yra gamta ir koks bejėgis prieš ją gali būti žmogus. Kelioniumanija.lt kviečia susipažinti arba prisiminti žinomus Europos ugnikalnius.

Europoje nėra daug ugnikalnių, o esamų daugiausia Islandijos saloje ir Apeninų pusiasalyje. Italija dažnai siejama su savo garsiaisiais ugnikalniais: aukščiausiu Etna, žymiuoju Vezuvijumi ir aktyviausiu Stromboliu.

Etna

Kalvotoje Sicilijos saloje iškilęs aukščiausias (3340 m) ir didžiausias Europoje veikiantis Etnos ugnikalnis. Apytikriai 160 km perimetro ugnikalnio papėdė yra Londono dydžio, o Etnos šlaituose yra susidarę daugiau nei 200 šoninių kraterių. Didesni šio ugnikalnio išsiveržimai kartojasi kas dvejus, trejus metus.

1669 m. Etna įtrūko nuo viršūnės iki papėdės ir išliejusi milijonus tonų lavos nuniokojo gretimą Katanijos miestą ir jo apylinkes. Nuolatiniai išsiveržimai reguliariai naikina dirbamąją žemę ir užpila kaimus.

Atrodytų, kad šio ugnikalnio kaimynystė nėra gera vieta žmonėms gyventi. Tačiau Etnos šlaitai – vieni iš tankiausiai gyvenamų Sicilijos vietovių. Nors vulkano lavos upės nepaprastai niokoja įvairų turtą, kelius bei geležinkelius, jos teka tik retkarčiais ir lėtai, todėl žmonių aukų pasitaiko retai. Šlaitai vilioja, nes juos gerai drėkina šaltiniai, o vulkaniniai pelenai sukuria beveik derlingiausias pasaulio dirvas. Per metus galima užauginti net iki penkių daržovių derlių, puikiai dera vaismedžiai ir vynuogės. Todėl nuo seno gyventojai atkakliai tose pačiose vietoje atstatinėja kaimus ir pradeda gyvenimą iš naujo.

Vezuvijus

Labiausiai pagarsėjęs Europos ir vienas pavojingiausių pasaulio ugnikalnių yra Italijoje esantis Vezuvijaus ugnikalnis. Jis yra pietų Italijoje į pietryčius nuo Neapolio miesto. Vezuvijaus vardas kilo iš senovės graikų didvyrio Heraklio vardo. Heraklis buvo dievo Dzeuso ir Alkmenos sūnus. Vienas iš Dzeuso vardų buvo Ves, todėl Heraklis vadinosi Vesouuios (Dzeuso sūnus).

Šis ugnikalnis nuolat judrus ir gyvas. Aukštis 1277 m, kraterio gylis 30 m, skersmuo 700 m. Pirmasis žinomas didelis šio ugnikalnio išsiveržimas buvo 79 metais po Kristaus. Pelenai užpylė klestintį romėnų miestą Pompėją. Kitas didelis išsiveržimas įvyko 472 metais. Tada ugnikalnio išmesti pelenai pasiekė net Konstantinopolį ir Juodosios jūros pakraščius. Kadangi jo papėdėje gausiai gyvenama, todėl kiekvienas išsiveržimas nusinešdavo daug žmonių aukų, sunaikindavo laukus, sodus, trobesius.

Vezuvijus priskiriamas prie veikiančių ugnikalnių, bet artimoje ateityje jo išsiveržimų nenumatoma. Dabar netoli Vezuvijaus Neapolio įlankos regione gyvena daugiau nei du milijonai žmonių. Vulkano papėdėje dirva yra ypač derlinga ir leidžia kasmet nuimti du derlius. Vulkanologai tikisi galėsiantys iš anksto pamatyti artėjančio išsiveržimo ženklus ir laiku evakuoti gyventojus.

Strombolis