Romantiškai vadinama ledo ir ugnies šalimi, nuo Europos krantų atsiplėšusi, vieniša šaltų Atlanto bangų apglėbta Islandija stebina savo gamtos stebuklais – ugnimi besispjaudančiais ugnikalniais, šniokščiančiais kriokliais, trykštančiais geizeriais, apmirusiais lavos laukais, stingdančiais ledynais ir nepakartojamu reginiu, šiaurės pašvaiste.

Kalbant apie gamtos grožybes pradėti turbūt reiktų nuo to, kad ši atšiauraus grožio sala yra tarp dviejų tektoninių plokščių – ties jų susidūrimu ir susiformavę didžioji dalis aktyvių ugnikalnių. Tačiau be ugnikalnių Islandija pateikia kur kas daugiau malonių staigmenų ir visko mačiusiems keliautojams:

Islandijos ugnikalniai

Bene geriausiai žinomas Islandijos ugnikalnis Ejafjadlojokudlis kai kuriems keliautojams, kurių keliones sujaukė šiuo neištariamu vardu praminto vulkano išsiveržimas 2010-aisiais, iki šiol turbūt yra tarsi keiksmažodis. Tačiau palikime ramybėje kol kas snaudžiantį Ejafjadlojokudlį. Islandijoje apstu ir kitų ugnikalnių, kur kas labiau dominančių keliautojus. Pavyzdžiui, Hekla.

Salos pietinėje pusėje stūksantis Heklos ugnikalnis viduramžiais buvo vadinamas „Vartais į pragarą“. Ir šiandien Hekla yra vienas aktyviausių vulkanų Islandijoje. Jo galybę patvirtina faktas, kad prieš daugiau nei 3000 metų išsiveržusios Heklos pelenai nulėmė už tūkstančių kilometrų į pietus buvusio Senovės Egipto derliaus nuosmukį net keliolika metų iš eilės.

Nuo 1984 m. snaudžiantis Kraflos ugnikalnis, esantis šiaurės Islandijoje, vilioja žygeivius, mat nuo šio vulkano viršūnės atsiveria puiki apylinkių panorama, be to, ugnikalnio krateryje tyvuliuoja žalios spalvos ežeras.

Snæfellsjökull ugnikalnis laikomas vienu iš Islandijos simbolių, Šis 1446 m aukščio ugnikalnis giedromis dienomis matomas iš Islandijos sostinės Reikjaviko, esančio už 120 km.

Dar vienas vulkaninės kilmės Islandijos stebuklas – tai Mailifedlio kūgis. Neįprastos išvaizdos, smailokas, vienodai į visas puses besileidžiančiais šlaitais, žaliu kilimu nuklotas Mailifedlis iškilęs vienišas atšiaurioje dykynėje.
Dėl vulkaninio aktyvumo Islandijoje yra gausybė urvų, kuriuos kadaise suformavo besiveržianti lava. Taip pat šalies pakrantėse galima grožėtis juodojo smėlio paplūdimiais, kurie nukloti vulkaninėmis uolienomis ir pelenais. Tokių paplūdimių rasite salos pietuose, ties Viku.

Islandijos geizeriai ir karštosios versmės

Ne veltui bendrinis geizerio pavadinimas kilo nuo Islandijoje trykštančio Didžiojo geizerio (Geysir), skaičiuojančio dešimtį tūkstančių metų. Didžiojo geizerio ertmė yra 14 m skersmens, o gylis 120 m. Galiūnas geizeris vandens ir garų fontaną seniau šaudavo į 60 m aukštį. Dabar jis yra nurimęs ir išsiveržia labai retai. Tačiau visai netoli Didžiojo Geizerio yra kitas - Strokuro geizeris, kurio verdantis vanduo iš žemės gelmių išsiveržia į daugiau nei 20 metrų aukštį maždaug kas 5-10 minučių.