Turbūt mažai kam nėra girdėtas Titikakos ežero vardas. Snieguotų Kordiljeros kalnagūbrio viršūnių apsuptas ežeras vietinių gyventojų laikomas šventu. Andų tautų mituose iš šio ežero kildinama saulė, mėnulis ir visa civilizacija.

Aukščiausiai tyvuliuojantis laivybinis ežeras

Titikakos ežeras, esantis 3800 m aukštyje virš jūros lygio, priklauso dviems valstybėms – Peru ir Bolivijai. Tai didžiausias Peru ežeras (ilgis - 176 km, plotis - 50 km), o pasaulyje tai - aukščiausiai esantis laivybinis ežeras.

Išvertus iš vietinių gyventojų kečujų kalbos, Titikakos pavadinimas reiškia „švino uola“. Kita ežero pavadinimo versija sako, jog pirmieji šį vandens telkinį pasiekę europiečiai buvo portugalai Fani ir Peteris Titicaca.

Iš Peru pusės Titikakos ežerą patogiausia pasiekti vykstant į Puno miestą. Iš šio miesto organizuojamos ir ekskursijos į Titikakos ežero salas, kuriose galima susipažinti su unikalia Uros gentimi, iki šių dienų gyvenančią būstuose, suręstuose ant vandens.

Plūduriuojančios salos

Nedidelė Uros gentis iki šių dienų išlaikiusi šimtametę tradiciją statyti būstus ant vandens: plūduriuojančiosios Uros salos padarytos iš tortor nendrių ryšulių. Tokiu būdu senovėje buvo stengiamasi apsisaugoti nuo priešų, pasislepiant dirbtinai pastatytose salose toli nuo ežero kranto.

Vietiniai gyventojai šias salas nuolatos atnaujina, ant viršaus vis primesdami naujų nendrių, augančių šio ežero pakrantėse, ryšuliu. Šis metodas, gyvuojantis jau šimtmečius, neleidžia saloms išnykti. Tokius atnaujinimo darbus salos gyventojai atlieka maždaug keturis kartus per metus.

Paprastai iš nendrių pagamintas salos pagrindas, ant kurio statomi genties trobesiai, būna apie 2 metrų storio. Tam, kad sala tikrąją to žodžio prasme nenuplauktų, ji virvėmis tvirtinama prie didžiulių rąstų. Viena iš nendrių pagaminta ir gerai prižiūrima sala paprastai tarnauja iki trisdešimties metų. Iš viso Titikakos ežere plūduriuoja apie 40 tokių salų.

Gyvenimas „ant nendrių“

Gyvenant nendrių apsupty, vienas svarbiausių klausimų – kaip išvengti ugnies pavojaus? Juk trapios nendrės gali kaipmat supleškėti! Ugnis, kurios pagalba ruošiamas maistas, kuriama ant nendrių pagrindo sukrautos akmenų krūvos viršuje. Tokiu būdu ugnis nepasiekia nendrinio paviršiaus.

Titikakos ežero gyventojai iš nendrių, surištų į pluoštus, gamina ir tradicinius laivelius. Nendrės pritaikomos ir kitose gyvenimo srityse: medicinoje, kulinarijoje.