„Čia prasideda kelionė“ – taip savo blog‘e prisistato Ieva ir Tomas Malukai, save vadinantys vilageriais ir gyvenantys „Žemėje“, pusantro šimto metų senumo rąstinėje troboje. Pabėgę nuo „skubančio“ pasaulio šiandien šie jauni žmonės gyvena Bryzgių kaime, senovinėje duonkepėje kepa duoną, žiemą trobą šildosi krosnimi, valgo šviežią ir tikrą maistą, tyrinėja ir atranda gamtą ir save. Tačiau tai, ką dabar „Žemės“ šeimininkai vadina namais, jie atrado dar būdami toli toli nuo Lietuvos.

Į dykumą – pažinti savęs

„Ilgai gyvenome „skubančiame“ pasaulyje. Vieną dieną viską metėme ir išvykome į Turkiją“ – prisimena Ieva ir Tomas. Tačiau, tiek Turkijoje, tiek ir vėliau Egipte, kur abu dirbo gidais, skubėjimas nesiliovė. „Turėjome galimybę iš arčiau pažinti vietinius žmones, išragauti tradicinius jų patiekalus, pamatyti turistų nematomas vietas, tačiau tai vis dar buvo „skubantis“ gyvenimas,“ – savo gyvenimo istoriją pasakoja pora.

Vieną dieną trumpam palikę darbus Ieva ir Tomas išvyko į Negevo dykumą Izraelyje. Šioje šalyje pabėgimas į dykumą – gana įprastas reiškinys. „Pavargę nuo karinės tarnybos, nuo streso ir skubos, šios šalies jaunuoliai bėga į dykumas ir kuria jose nedideles komunas,“ – tikina Ieva ir priduria, kad Izraelyje toks gyvenimo stilius turi senas ir gilias šaknis.

„Du mėnesiai gyvenimo be elektros, be mums įprastų patogumų, laukiniai gyvūnai, karštis, varantis iš proto, ir daugybė laiko apmąstymams atvedė mus į „Žemę“, – taip dabartinius savo namus kaime vadina vilageriai.

Ieškoti laimės – būtina, įsitikinę Ieva ir Tomas. Ir visai nesvarbu, ar tai svetimi kraštai, svarbiausia yra pats ieškojimo faktas. „Mūsų kelias mus vedė į tolimus kraštus, į dykumą, kad sugrįžtume į „Žemę“, – aiškina pora.

Nepaisant mėnulio paviršių primenančioje dykumoje patirtų nepatogumų, iki šiol ją abu prisimena su džiugesiu ir ilgesiu. Būtent Negevo dykumoje gimė idėja susikurti tokius namus, kur galėtumei gyventi ramiai, neskubėdamas. Gal dėl to sodybai ir prigijo vardas „Žemė“: Žemė maitintoja, Žemė gyvybės davėja, Žemė visa ko pradžia. „Pamanėme, kad būtent tokie bus mūsų namai – teikiantys gyvybę,“ – sako Ieva, kurios vardas, išvertus iš hebrajų kalbos taipogi reiškia „duodanti gyvenimą, gyvybinga“.

„Kelionė į dykumą, visų pirma, buvo kelionė į save,“ – tvirtina „Žemės“ gyventojai. „Išmokome girdėti savo mintis ir klausyti širdies. Ilgai svajojome kurti kažką toli nuo Lietuvos, bet dabar supratome – mes esame tokie, kokius pagimdė mūsų tėvai, tokie, kokius išaugino mūsų šalis, ir tokie, kokius išauklėjo mūsų kultūra. Dabar, kai dauguma bėga iš savo Žemės, mes į ją grįžtame“.

Gyvenimas kaime būna visoks