Turkija. Karolis ir Evelina

Pirmą kartą su Evelina kalbėjomės prieš penkis mėnesius. Tuomet, didžiosios kelionės po pasaulį išvakarėse, mergina su mūsų skaitytojais dalijosi per keliones sukaupta patirtimi, ragino nebijoti keliauti. Šiandien Evelina jau toli nuo Lietuvos, tačiau ją globoja artimųjų siunčiamas dėmesys ir rūpestis. Ši mergina net paprasčiausią interviu elektroniniu paštu pavertė šiltu ir jaukiu, o jos mintys tik dar kartą patvirtino, kad kelionėse mes atrandame tikrąjį save. 

Pirmąjį interviu su Evelina skaitykite čia 

Paskutinį kartą kalbėjomės jūsų kelionės išvakarėse. Ar tai tau atrodo seniai?

Kai prisimenu paskutiniąsias prieškelioninės įtampos minutes, jos atrodo kažkur ir liko senuose lagaminuose. Vis dar galiu aiškiai mintyse nupiešti išlydėjusių žmonių ašaras, šypsenas ir apkabinimus, jų pagalbą paskutinėmis sekundėmis, kai atrodydavo pamiršau kažką, be ko kelionėje nė už ką neišsiversiu.

Kasdien keliaudama žymiuosi, kur pabuvojome, ką nuveikėme, kur miegojome ar su kuo susitikome. Ir net kai atverčiu praėjusios savaitės puslapį, įvykiai regis jau pasiliko amžinybėje. Laikas šioje kelionėje  matuojamas kitaip, mat kiekviena diena visiškai nenuspėjama. Ateitį planuojame, tačiau daug ką paliekame natūraliai tėkmei, o praeityje jau ilsisi daugybės žmonių, vietų ir prisiminimų.

Kokias šalis apkeliavote po mūsų pokalbio?

Kelionę pradėjome spaudžiant šaltukui, tad Europą stengėmės įveikti kuo greičiau. Paviešėję Gruzijoje ir Azerbaidžane, nuo Turkijos pasukome Šilko keliu. Pakeliavome Irane, tada per Turkmėnistaną, Uzbekistaną, Kirgistaną ir Kazachstaną nukakome į Kiniją ir ją perskrodėme.  Persiritę Laosu, Tailandu ir Malaizija, šiandien ketiname keltu keltis į Indoneziją. „Sutranzavome“ jau apie pusketvirto šimto automobilių ir nukeliavome virš 30 tūkstančių kilometrų.

Kinija. Turistų pilna upė

Kurias apkeliautas šalis spėjai įsimylėti?

Kol kas mūsų šalių top trejetuke vis dar lieka Iranas ir Turkija, o po jų iškart eitų Kinija arba Tailandas.

Kuo ypatingas Iranas?

Šios šalies žmonių vaišingumas neįtikėtinas. Nors visos Azijos šalys pasitaikė labai vaišingos, tačiau nei viename krašte  mes nebuvome tiek kartų pakviesti į vietinių žmonių namus, vaišinami ir globojami. Jei patys nevažiuodavo į mums reikiamą pusę, dažnai, nuvežę į stotį, įsodindavo į autobusą. Visai nesvarbu, ar jie mokėjo angliškai, ar ne, tačiau per kūno kalbą ir kelias išmoktas frazes, mes puikiai susibendraudavome.