Transsibirinis traukinys

Neseniai iš Didžiosios Britanijos grįžusi Evelina Savickaitė šiuo metu, kai skaitote interviu su draugu Karoliu jau žengia pirmuosius žingsnius savo kelionėje aplink pasaulį. Daugybę žemynų ir paslaptingų kraštų aplankiusi mergina neabejoja, kad geriausia gyvenimo mokykla – kelionės, todėl ragina visus nustoti leisti pinigus nereikalingiems daiktams, įkvėpti drąsos ir atidaryti vartus į mūsų laukiantį nuostabų pasaulį. 

Kada pradėjai keliauti ne iki artimiausio miesto, o į tolimesnius kraštus? Iš kur atsirado meilė kelionėms?

Kai mokykloje patekau tarp tų laimingųjų, galėjusių su grupe iškeliauti į Vakarų Europą, man akys atsivėrė. Žavėjo viskas: seni skersgatviai, ledus smaguriaujantys ir besišypsantys žmonės. 

Tokios išvykos žavėjo tam tikrą laiką, tačiau po kurio laiko pajutau, kad norisi įdomesnių nuotykių, stipresnių išgyvenimų. Iššūkių troškimas atsirado gyvenant Izraelyje, kai drauge su  kitais savanoriais ryžomės patys pažinti naują kultūrą ir magišką Izraelio gamtos įvairovę. Netikėti susitikimai su vietiniais gyventojais, jų vaišingumas ir atvirumas, spalvingi skirtumai, tūkstančiai klausimų „kodėl” ir „kaip” mane pavergė nuolatiniams ieškojimams. „Ko gi tu dar keliauji? Juk tiek svieto pamatei” linguoja galva mano artimieji, bet ne taip lengva atsispirti norui sužinoti, pamatyti ir patirti dar daugiau. (Šypsosi.)

Kokiu tikslu iš pradžių keliaudavai?

Keliaudama po Europą žavėdavausi miestų architektūra ir jaukia atsipalaidavusia urbanistine atmosfera. Kava lauko kavinukėje Paryžiuje, kažkur skambant akordeonui, ir atrodo, kad netikėtai  patekai į kino ekraną.
 
Tačiau keliaudama po neeuropines šalis, susiduri su kultūromis, kurios tave stebina, baugina, džiugina, norom nenorom skatina priartėti ir susipažinti. Esi kur kas labiau atviresnis, o jei esi drąsus ir žingeidus, gali atrasti tokius turtingus mūsų planetos klodus, kad iki šiol nenustoju žavėtis, koks juokingas, ypatingas ir gražus tas mūsų pasaulis. (Juokiasi.)

Kokias šalis esi iki šiol aplankiusi ir kurios sužavėjo – žmonėmis, kultūra, gamta ar tradicijomis?

Keliavau po Pietų Amerikos šalis – Čilę, Boliviją ir Peru. Bolivijoje atlikau meno psichoterapijos praktiką vienoje ligoninių, o laisvu laiku keliavau po džiungles ar dykumas. Čilėje gaudžiau kvapą, tikrąja to žodžio prasme, aukštai kalnuose stebėdama trykštančius karšto vandens geizerius. (Šypsosi.) Pietryčių Azijoje blaškiausi po Vietnamą, Tailandą, Kambodžą ir Laosą, Afrikoje išmaišiau Keniją, apkeliavau Egiptą, Jordaniją ir Izraelį, transsibiriniu traukiniu prapūškavau Rusiją, Mongoliją ir Kiniją, apsukau nemažą ratą Meksikoje.

Meksika