Kuo daugiau bendrauji su keliautojais, tuo dažniau gali ateiti mintis, kad juos supranti. Supranti, kad jie tiesiog keliauja, jie nieko neieško, nieko nesiekia, tik nori būti savimi – laisvi. Jie gyvena savo kelione, tiesiog būna joje. „Tiesiog“ – žodis, kurį labai dažnai vartoja Keliaujantis Virėjas Linas Kizala (Keliaujantisvirejas.lt). Ir iš tiesų – kam ieškoti priežasčių ar apibūdinimų tam, kas ir taip aišku, savaime. Tiesiog.

Keliauja autostopu

Linas keliones pradėjo prieš penkerius-šešerius metus Škotijoje, kur studijavo kulinariją. Į ankstesnį savo keliavimą jis žiūri kritiškai – anksčiau skraidydavo lėktuvais, naudodavosi viešuoju transportu. „Skristi lėktuvu – tai ne kelionė. Nes tu visą kelionę praleidi ore. Kelionė yra visuma nuo taško A iki taško B, viskas, kas yra tarp jų. Teko autostopu ir pėsčiomis pakeliauti po Škotiją, ir atradau tokių vietų, kurių neatrasi skrisdamas ar važiuodamas autobusu“, – pasakoja vaikinas.

Būtent po Škotijos, tarsi repeticijos, pernai prasidėjo jo didžioji kelionė autostopu po Europą. Penkis mėnesius Linas keliavo po Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Austriją, Šveicariją, Prancūziją ir Italiją.

Pagrindinis kelionės tikslas buvo aplankyti tose šalyse esančias sūrines ir paragauti jų gaminamo sūrio. Prieš keliaudamas jis susirado jas internete, susidarė sąrašą, išsistudijavo žemėlapį ir keliavo pagal susidarytą maršrutą: „Važiuoji nuo sūrinės iki sūrinės, bet kartais aplinkybės priverčia rinktis kitą kelią negu buvo planuota. Kažkas važiuoja kad ir keliasdešimt kilometrų į kitą pusę, bet ten, kur gali vykti kas nors įdomaus, tai ir prisijungi“.

Iš viso Linas užsuko į maždaug 35-40 sūrinių. Jose virėjui norėjosi iš arti pamatyti sūrio gamybą, įsigilinti į procesą, pačiam tai išbandyti, paragauti, kažko išmokti. Nuo to laiko su kai kuriais sūrininkais Linas iki šiol palaiko ryšius ar net planuoja sugrįžti. Daugiausia sūrinių jis aplankė Šveicarijoje. Būtent ten jam ne tik sūriai labiausiai patiko, bet ir pati šalis paliko didžiausią įspūdį.

Kelionėse – ne vien sūriai

Keliaudamas Linas išbandė ne tik daugybę sūrio rūšių, bet ir mėgavosi vynu. Be to, neturėdavo kada pamiršti ir maisto gaminimo. Kartais gamindavo patiems sūrininkams, o užsukęs į turgų, pabendraudavo su vietiniais prekeiviais, papasakodavo, kad yra virėjas ir keliauja iš Lietuvos, ir pasisiūlydavo ką nors pagaminti iš vietinių produktų. Kai kada, mažuose miesteliuose, kaimuose ar vienkiemiuose kur nors kalnuose Linas tiesiog užsukdavo į žmonių namus ir visi kartu mėgaudavosi įvairiais patiekalais.

Apskritai didelių miestų savo kelionėse jis vengia. Visų pirma todėl, kad keliaujant autostopu tai nėra labai patogu: atvykus į didelį miestą, paskui reikia iš jo kažkaip išsikrapštyti. Be to, žmonės mieste ir kaime labai skiriasi – kaime labiau atsipalaidavę, turi daugiau laiko tokiems „socialiniams eksperimentams“, na, o miestiečiai tam per daug užsiėmę.