Algimantas Kuras ir dar du draugai Nerijus Levickas ir Justas Gadeikis praėjusiais metais buvo pirmieji lietuviai, kirtę Grenlandijos salą. Per 23 dienas trukusią kelionę jie išmoko tenkintis tuo, kas telpa į roges, gyventi su tuo, kas yra šalia ir pastebėti tai, kas dažniausiai nepastebima per skubėjimą. Šias gyvenimo pamokas Algimantas atskleidžia mūsų skaitytojams.

KelioniuManija.lt jau anksčiau publikavo Algimanto ir jo kolegų kelionę į atšiauriąją Špicbergeno salą:

Špicbergenas po aitvaro sparnu
 

Su kokia komanda keliavote į atšiauriąją Grenlandiją?

Mes esame Vilniaus universiteto (VU) žygeivių klubo nariai ir visą laiką keliaujame su mūsų grupės žmonėmis. Komanda, su kuria buvome Grenlandijoje, keliaujame jau šešerius metus. O aš pats keliauju jau nuo 1999 metų. Per metus išvykstame į vieną kitą kelionę, o žiemą būtinai slidinėjame. Po truputėlį tobulėjome ir nusprendėme, kad jau esame pakankamai drąsūs ir pajėgūs įveikti šį naują tobulėjimo žingsnį.

Kokias vietas jau esate aplankę?

Buvome Kolos pusiasalyje, Uralo kalnuose, Kodare, Putorano plokštikalnėje, Rytiniuose Sajanuose, Špicbergeno salyne, taip pat Šiaurės Norvegijos Loppos pusiasalyje. Pakankamai nemažai. (Šypsosi.)

Kaip ruošiatės šiam Grenlandijos iššūkiui? Galbūt buvo specialus fizinis pasiruošimas?

Specialiai fiziškai nesiruošėme, nes kiekvienais metais po keletą kartų keliaujame į kalnus, plaukiame baidarėmis, važiuojame dviračiais ar laipiojame uolomis, todėl turime labai daug veiklos. Tai nebuvo fiziškai labai sudėtingas iššūkis, gal labiau psichologiškai. Reikėjo daug planuoti ir organizuoti, nes tai ne kasdienė ekspedicija.

Tad nuo ko pradėjote pasiruošimo darbus?

Pirmiausia, reikia idėjos ir maršruto. Mes norėjome kirsti Grenlandijos salą iš vakarinės pusės ir turėdami tokį planą, pradėjome galvoti, kaip galėtume jį įgyvendinti. Susigalvojome, iš kur galime pradėti kelionę ir kur baigti. Tuomet pradėjome aiškintis, kokių reikia leidimų, draudimo, įrangos, kokios ten gali būti gamtinės sąlygos, aplinka ir kaip joje orientuotis. Buvo daugybė įvairių aspektų, kuriuos reikėjo numatyti iš anksto. Kitas dalykas, reikėjo spėti užsidirbti pinigų, kad galėtume leistis į tokią kelionę. Tai kainuoja daug, o mes rėmėjų, kurie padėtų pinigais, neturėjome. Vienam žmogui kelionė kainavo 10 tūkst. litų.

Kiek laiko truko pasiruošimas?

Pati kelionės idėja gimė prieš kelerius metus, kai nusprendėme, kad galime daugiau, o pasiruošimas truko apie pusmetį. Pirmuoju etapu gali būti vadinama poliarinė ekspedicija Špicbergeno saloje. Tai yra pusiaukelė tarp šiaurės Norvegijos ir Šiaurės ašigalio. Norėjome ten nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip mums sekasi keliauti tokiose sąlygose. Po sėkmingo finišo ir apšilimo nusprendėme, kad reikia judėti toliau, tad antrasis etapas buvo pati Grenlandija.